Valdančiosios „valstiečių“ frakcijos narys Seime ir kandidatas į prezidentus N. Puteikis pats organizavo piketą prie Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus reikalauti, kad specialistai atiduotų atimtus vaikus tėvui.

Kartu su juo į Kauną atvykęs kitas „valstiečių“ frakcijos narys M. Puidokas mėgino patekti į Vaiko teisių apsaugos tarnybą pasitelkdamas ir telefoninę teisę. Vaikščiodamas priešais kameras skambino savo partijos deleguotam socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui, kuriam pavaldi Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

„Politikai, kišdamiesi į valstybės tarnautojų darbą, vis tik turėtų įvertinti, ar jų spaudimas neturės įtakos priimamiems sprendimams. Labai gaila ir tenka apgailestauti, kad politikai ne tik nepadeda vykdyti teisės aktus, tačiau neretai trukdo. Kaip žinote, vienas iš Seimo narių buvo įsibrovęs į vadybos posėdį, bet norėtumėm padėkoti policijos pareigūnams, kurie sureagavo žaibiškai ir užtikrino viešąją tvarką išvesdami politiką“, – LRT TELEVIZIJAI sakė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Buvusi Konstitucinio Teismo teisėja, teisės profesorė Toma Birmontienė sako, kad taip kišdamiesi politikai pažeidžia vaikų teises.

„Politikai neturėtų kištis į teisinius procesus, o procesas, apie kurį mes kalbame, yra teisinis procesas, ir jis nėra paprastas procesas. Šis teisinis procesas susijęs su žmogaus teisėmis ir vaikų teisėmis, kurioms taikoma pati aukščiausia apsauga. Taigi kai kurie politikai, bandydami parodyti savo ypatingą dėmesį, ypatingą rūpestį ir galbūt ieškodami populiarumo, manyčiau, negerbia tos šeimos ir tų vaikų teisių.

Dėl politikų įsikišimo „Facebookas“ ir visas kitas laisvai prieinamas internetas sklidinas [iš šeimos paimtų] vaikų nuotraukų, kas visiškai netoleruotina ir apskritai negalėtų ir neturėtų būti. Taigi tokiu būdu patys politikai, kišdamiesi į procesą, pažeidžia vaikų teises“, – pabrėžė specialistė.

Politikas M. Puidokas taip nemano: „Tarnyboms spaudimo jokio nebuvo, visų pirma, dėl to, kad aš turėjau pilną teisę būti tame posėdyje, nes (...) pagal įstatymą parlamentas yra aukščiausia kontroliuojanti institucija.“

Teisės profesoriai kalba ne apie aukščiausias ar žemiausias institucijas, o apie tai, kad Lietuvos įstatymai nustato, kas ką turi veikti. „Kiekvienas turi dirbti savo darbą. Politikų darbas yra nustatyti teisės aktus, keisti juos, atitinkamai reguliuoti mūsų visuomeninį, socialinį gyvenimą, o dalyvavimas individualiame ginče, savaime suprantama, nėra teisės aktų reguliavimas ir politikai turėtų susilaikyti nuo bet kokio teisinio ginčo komentavimo“, – sakė Advokatų tarybos pirmininkas dr. Ignas Vėgėlė.

Lygina su Garliavos istorija

Kai kurie politikai ir teisininkai šios savaitės įvykius lygina su Garliavos istorija. Vienas jų – Laimutę Stankūnaitę gynęs advokatas.

„Apie politikus galiu pasakyti taip, kad jie dar kartą pademonstravo, kad vaikosi pigaus populizmo. Antras dalykas – (...) konkrečios institucijos turėtų aiškintis istorijos aplinkybes. Yra teismai, yra prokuratūros, kokio velnio jiems [politikams] dar kištis į šitų institucijų darbą – tegul užsiima savo politika, tegu daro, kas jiems priklauso, bet nepradeda aiškinti ir nurodinėti, kas peržengė ribas, kas neperžengė, kas gerai padaryta, kas blogai – tą galima padaryti tik po išsamaus tyrimo. O šiandieną mes grįžtame į Garliavos laikus, bandoma sukurti tokią pačią istoriją. Ar mums to reikia?“, klausė advokatas Gintaras Černiauskas.

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnui Gabrieliui Landsbergiui ši istorija taip pat priminė Garliavos laikus. „Man atrodo, kad Seimo nariai nori „užkurti“ tą pačią emociją, tačiau atsakomybę turi prisiimti premjeras, socialinės apsaugos ministras, kurie tą reformą turėjo prižiūrėti“, – LRT TELEVIZIJAI sakė parlamentaras.

„Valstiečių“ deleguotas socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis ragina savo kolegas valdžioje – „valstiečių“ frakcijos narius – vadovautis įstatymais, kuriuos patys patvirtino Seime, o ministras pirmininkas juos užstoja.

„Į patį procesą politikams kištis nereikėtų, bet kiekvienas Seimo narys, o Puidokas atstovauja savo apygardos rinkėjams, negali likti abejingas ir sakyti – man čia neįdomu ir nerūpi. Seimo narys tokią teisę turi“, – tvirtino premjeras.

Nors „valstiečių“ lyderiai N. Puteikį ir M. Puidoką gina, kai kurie frakcijos nariai ragina juos netrukdyti dirbti kompetentingiems specialistams.

„Jeigu mes visi pradėtumėm važiuoti [į tarnybų posėdžius], įvyktų chaosas. Aš pats pasikliaunu teisiniais dalykais, ir mes neturim trikdyti specialistų darbo. Seimo darbas – dirbti teisėkūroje“, – sako Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas.

Prie iš pastarųjų įvykių klausimo, pasak frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio, dar žadama grįžti lapkritį.

Išsamiau – Kristinos Jackūnaitės, Aistės Valiauskaitės, Loretos Mačiulienės reportaže.