aA
„Nežinau, ko mums trūksta – kultūros, moralės ar supratimo, kas iš viso yra įstatymas ir kas yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Po to, ką mes išgyvenome per šią besibaigiančią ketverių metų Seimo kadenciją, – į ateitį žvelgiu su baime. Prieš naujus rinkimus klausiu savęs, ar mes, patyrę tai, kas įvyko per šį Seimą, pasimokėme. Ir antra – ar turime iš ko rinktis“, – tokiomis mintimis, paklaustas apie 2020 m. parlamento rinkimus, dalijasi kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Pokalbis su juo apie aktualijas Lietuvos ir pasaulinėje politinėje arenoje – „DELFI Dėmesio centre“.

Pone prezidente, pirmiausia – kokiomis nuotaikomis pasitinkate šv. Kalėdas, kokia yra ponios Almos sveikata?

– Tikrai džiaugiuosi kiekvieną dieną stebėdamas Almą. Nepasakyčiau, kad progresas labai žymus, bet ji vis stiprėja, ir aš esu įsitikinęs, kad su grįžtančiu pavasariu – žinoma, dar laiko užims – ji sutvirtės ir vėl turėsime efektyvią visu gyvenimu besidominčią asmenybę, kuri tikrai seka, kas vyksta Lietuvoje. Aš tuo labai džiaugiuosi.

Pone prezidente, vis dar esate labai aktyvus, dažnai matomas įvairiuose renginiuose. Būdamas 93-ejų metų turbūt daug kam esate įkvėpimo šaltinis, kaip galima likti tokiam visuomeniškai aktyviam. Kaip jūsų sveikata?

– Negaliu skųstis. Jei išsilaikysiu taip, kaip dabar jaučiuosi... Kartais oras visus mus paveikia, bet stengiuosi būti aktyvus, nepasiduoti, ir, kiek galimybės ir sveikata leidžia, dalyvauti lietuviškame gyvenime.

Mūsų pasikalbėjimą galėtume pradėti nuo besibaigiančių metų svarbiausių įvykių. Svarbiausias įvykis politiniame gyvenime – prezidento rinkimai. Išrinktas prezidentas Gitanas Nausėda, jūs rėmėte jį. Daugelio nuomone, esmingai prisidėjote prie jo pergalės prezidento rinkimuose. Kaip jam sekasi?

– Tiek, kiek man tenka su juo bendrauti... Žinoma, stengiuosi jokiu būdu netrukdyti jam dirbti – žinau, kad yra daug įkyrių žmonių, kurie, reikia ar nereikia, būtinai turi dalyvauti visur ir savo nuomonę išreikšti prezidentui. Aš, turėdamas tokią patirtį, tikrai to nedarau. Bet stebiu ir džiaugiuosi. Tikrai džiaugiuosi, kad jis yra aktyvus, nelaukia staigių įvykių, bet pats imasi iniciatyvos. Ypatingai – užsienio politikoje, ten, kur jam ir priklauso, tai – jo didžiausia darbo sritis, ir Konstitucija įpareigoja jį tai daryti.

Tikrai galiu pasidžiaugti, kad įsijungė ir buvo priimtas, kiek tenka matyti iš pasaulinių žinių – tarptautinė bendruomenė jį labai vertina. Jam nereikėjo kovoti, kad įsitvirtintų. Atrodo, kad jis pats savaimingai įsiliejo į ją. Turime tikrai gerą atstovą tarptautinėje plotmėje, kur jis atstovauja visai mūsų valstybei, visai tautai. Džiaugiuosi ir tikiuosi, kad jis toks išliks toliau.

Dažnai bendraujate, prezidente?

– Nepasakyčiau. Kai yra reikalas.

Kol dar nesate kaimynai? Netrukus jau būsite kaimynai, bus natūralesnis bendravimas.

– Taip, nuotoliai dar skiria. O kai jau būsime atstumu „tik per gatvę pereiti", galbūt sąlygos susidarys kitos.

Gerovės valstybė – šį šūkį išpopuliarino Gitanas Nausėda, su juo laimėdamas rinkimus. Ir dabar daug apie tai kalbama. Ką jums reiškia gerovės valstybė?

– Man atrodo, gerovės valstybė yra tada, kai kiekvienas tautos narys, kiekvienas Lietuvos pilietis jaučiasi gerai, saugiai, užtikrintai žiūri į ateitį. Ir pridėkime mūsų dalyvavimą tarptautinėje politikoje, kai Lietuva vertinama kaip lygi su lygiais. Jei sudėsime viską į vieną krūvą, gausime tai, ką man reiškia gerovės valstybė – ir pilietis, ir valstybė yra tam tikrame aukštame lygyje, kuris leidžia jaustis ramiam dėl rytojaus.

Kurioje srityje daugiausia turėtume nuveikti, jūsų nuomone?

– Man atrodo, tai – labiausiai mūsų vidaus reikalai, mūsų visų žmonių gerbūvis, gerovė, kasdienis gyvenimas. Tuo ypatingai galima įsitikinti. Pavyzdžiui, šiuo metu teko stebėti Maltos ordino akciją mūsų žmonėms, kurie yra nepajėgūs patys išsilaikyti. Tai parodė, kiek turime būti įsipaireigoję, kad kiekvieno Lietuvos piliečio, kuris pateko į sunkias sąlygas, gerbūvį pagerintume. Štai čia yra pati pagrindinė pareiga. O visos kitos vidaus politikos problemos, kurios dar turi būti sprendžiamos – manau, Lietuva dar turi ką veikti, kad galėtume drąsiai pasakyti, jog turime valstybę, kuri rūpinasi savo piliečiais, pripažįsta visas tarptautines moralines ir politines formas, ir, tarp kitko, esame priaugę prie politinės kultūros, kuri būtų lygi bet kuriai kitai Vakarų demokratijai.

Prezidente, be abejo, stebite politinius skandalus, tiek valdančiojoje daugumoje, tiek Vyriausybėje – turiu omeny premjero keliuko asfaltavimą, apeinant įprastas procedūras, ar skandalingą susisiekimo ministro elgesį. Ar suklysiu sakydamas, kad galima susidaryti įspūdį, jog moraliniai reikalavimai Lietuvos politikoje mažėja?

– Nežinau, mažėja ar ne, bet jos tikrai stinga. Ir aš dėl to ne tik pergyvenu, bet skausmingai visa tai priimu. Man tikrai gaila žiūrėti. Manau, kad yra moralinės normos, kurios saisto žmogų kaip bendruomenės narį, tuo pačiu ir pagal užimamą vietą, ypač pareigūnui yra aiškios egzistuojančios moralinės ribos, kurių turi laikytis. Man be galo skausminga žiūrėti į kai kurių mūsų politikų laikyseną. Tada aš keliu klausimą, ar jis turi bent kokią politinę kultūrą, ar supranta, ar galima iš jo tikėtis ko nors geresnio?

Gal čia reikėtų daugiau ryžto iš prezidento, kaip manote?

– Prezidentas, aišku, turi likti autoritetu, pavyzdžiu, ir savo laikysena parodyti pavyzdį. Net tokiu atveju, kai yra labai aiškus principinis moralinis pažeidimas, man atrodo, kad čia jokių kompromisų negali būti. Prezidentas turi aiškiai užimti poziciją ir bet kokie spaudimai jam, kad į kažką reikia atsižvelgti, užsimerkti, ar nematyti dalykų – būtų nepateisinama. Tikiuosi, kad prezidentas tikrai laikysis tų aukštų moralinių reikalavimų.

Pastebite bandymus nuo moralinių klausimų diskusiją nuvesti prie teisinių klausimų? Tarsi teisės pažeidimai yra svarbiausi. Bet juk ne tai svarbiausia?

– Labai ryšku. Labai teisingai pastebėjote. Visa tai matau, ir pats savęs klausiu, nejaugi žmogus, kuris eina pareigas ir neša atsakomybę už tam tikrą sritį, gali spekuliuoti tokiais dalykais? Kada jam patogu, naudojasi įstatymais, ar reikalauja išimčių, kur tiek įstatymai, tiek moralinis įsitikinimas, o svarbiausia – sveikas protas – aiškiai sako, kur yra teisybė. Ir bandoma iš to išsisukti. Štai, kur yra mūsų bėda.

Pone prezidente, kitais metais laukia Seimo rinkimai. Ko jūs tikitės?

– Būsiu atviras – su dideliu rūpesčiu ir baime žvelgiu į artėjančių metų rinkimus. Nes tai, kas įvyko per šiuos ketverius metus, kurie, žinoma, dar nesibaigė, – neaišku, ką jie dar iškrės mums – tai, kas buvo, yra sunkiai pateisinama bet kurioje normalioje valstybėje. Nežinau, ko mums trūksta – kultūros, moralės ar supratimo, kas iš viso yra įstatymas ir kas yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Po to, ką mes išgyvenome per šią besibaigiančią Seimo ketverių metų kadenciją – į ateitį žvelgiu su baime. Prieš naujus rinkimus klausiu savęs, ar mes, patyrę tai, kas įvyko per šį Seimą, pasimokėme. Ir antra – ar turime iš ko rinktis. Štai kur yra mūsų didelė problema.

Ar turime iš ko rinktis?

– Neturiu atsakymo, sakau tikrai labai nuoširdžiai. Norėčiau pasakyti, kad su dideliu džiaugsmu laukiu rinkimų, ir tikiuosi, kad bus naujas Seimas. Bet tikrai tokio jausmo neturiu ir su dideliu rūpesčiu galvoju, ką per šį trumpą laiką reikia padaryti, kad sudomintume žmones. Esu šventai įsitikinęs, kad turime talentingų žmonių – ir tai yra įrodyta – gabių, galinčių tvarkytis, jaučiančių atsakomybę prieš save ir tautą, prieš savo artimą, žmonių, kurie supranta ir gerbia kitų nuomonę, ir galėtų būti puikūs valstybės įstatymų kūrėjai ir nukreiptų valstybę ten, kur mes norime ir tikimės. Tokio jausmo šiandien neturiu.

Pone prezidente, yra didelė tikimybė, kad gali būti dar blogiau, turint omeny tą Seimo rinkimų kartelės nuleidimą iki 3 proc., ką daro Seimas. Yra tikimybė, kad susirinks partijos, kurios beveik neturi visuomenės palaikymo. Ką reiškia tie trys procentai?

– To labiausiai ir bijau. Ir dabar matau, kad Seimas pradėjo tą kartelę mėtyti žemyn – norėčiau, kad ją keltų į viršų. Girdėjau pasakymus, kad jei būtų 5 proc. ir aukščiau, neturėtume Seimo. Aš manau, kad geriau neturėti Seimo, nei kelių nuošimčių kartelė, dėl kurios nežinia, kas atsiras tame Seime, kaip jis atrodys.

Susidaro įspūdis, kad prezidentas nusiteikęs vetuoti – jūsų patarimas būtų irgi neleisti tam įvykti?

– Aš neleisčiau tikrai.

Jūs, būdamas prezidentas, vetuotumėte?

– Taip.

Prezidente, tarptautiniai klausimai, kurie ne mažiau svarbūs. Vienas svarbiausių dalykų – Britanijos parlamento rinkimai, kuriuos triuškinamai laimėjo konservatoriai, ir Borisas Johnsonas, akivaizdu, išves Britaniją iš Europos Sąjungos artimiausiu metu. Kaip vertinate visa tai, kas vyksta Britanijoje?

– Sunku aiškiai ir tvirtai pasakyti. Manau, kad pačioje Britanijoje yra sąmyšis, nėra vieningos nuomonės tuo klausimu – nežinau, kurie veiksniai paveikė britus imtis tos akcijos. Suprantu, kad yra problemų ir pačioje Europos Sąjungoje. Bet tai leidžia kurti bendrai, panaudojant įvairių valstybių talentus, kurie gali sudaryti dar geresnes sąlygas ir tam tikru požiūriu gali padaryti didesnį progresą visai žmonijai. Kodėl Britanija taip apsisprendė – man iki šiol neaišku. Bet yra toks sprendimas ir su šiais naujais parlamento rinkimais britai apsisprendė trauktis. Bet bendrai žiūrint į Europos ateitį, žmonių gerbūvį, nemanau, kad toks britų apsisprendimas yra naudingas ir pačiai Didžiajai Britanijai.

Pone prezidente, klausimas jums ne tik kaip žmogui, visą savo gyvenimą paskyrusiam Lietuvai, bet ir kaip didžiąją savo gyvenimo dalį skyrusiam aplinkosaugai: Gretos Thunberg fenomenas viso pasaulio dėmesio centre, Europos Sąjungos artėjimas link sprendimo vykdyti savo ekonominę, pramoninę veiklą su nuline žala aplinkai. Kaip jūs visa tai vertinate?

– Pats tikslas yra vertinamas labai gerai, to tikslo reikia siekti. Kad ir kaip ten būtų, jau dabar yra įrodyta, kad poveikis aplinkai, gamtai yra – žmogus yra taršos kaltininkas, rezultatai matomi besikeičiančiame klimate, nežinia, kaip toli tai eis. Ypatingai didelį susirūpinimą man kelia JAV dabartinio prezidento vedama politika – tai, kas buvo iškovota per 50 metų – 27 metus iš tų 50 galiu skirti ir sau – matėme padarytą milžinišką progresą.

Šiandien anksčiau priimti įstatymai ir dalis įgyvendintų įstatymų vėl griaunami ir atšaukiami... Pasižiūrėkime, kas darosi gamtoje su atšilimu – potvyniai, netikėti sniego iškritimai ne laiku ir pan. – tai yra aiškus įrodymas, kad aplinka kenčia ir žmogus yra kaltas dėl to. Mano giliu įsitikinimu, bent Europa turi daryti viską, kad išvengtume visiškos katastrofos aplinkai ir gal susigrąžintume JAV į tą patį lygį, kurį buvome pasiekę, ir sąmoningai eitume į priekį.

Pastebite didesnį pasaulinį susidomėjimą ekologija pastaruoju metu?

– Nėra jokios abejonės. Jei pagalvoju 50 ar 70 metų atgal, kada prasidėjo tas sąjūdis, yra padaryta milžiniška pažanga, rezultatai buvo matomi kai kuriose Europos valstybėse. Ta pati Didžioji Britanija – Temzė buvo baisiausios būklės. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pasakyta, kad upės dega. Ir degė. Išleidžiamas vanduo buvo pasidengęs alyvos sluoksniu, kažkas pametė degtuką ar cigaretę, ir visa upė, kuri išplaukia į didžiuosius ežerus, staiga suliepsnoja.

Prisimenu savo atvykimą į Maskvą su Amerikos delegacija pasitarimams. Sovietų korespondentė mums išmetė pirmą klausimą: ar tikrai pas jus upės dega? Sakau, taip, nes dengti nebuvo ko. Šiandien tos pačios upės, kurios buvo tokios pačios būklės – žuvingiausios, tiek amerikiečiai, tiek kanadiečiai džiaugiasi. Didžiojoje Britanijoje Temzė – malonumas ir turistams, ir patiems britams pasidžiaugti aplinka. Štai yra rezultatai. Tuo keliu ir turime eiti.


|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(39 žmonės įvertino)
3.7692

Top naujienos

Vaiko teisės papasakojo apie vizitą Zuokų namuose: stengsimės padėti šeimai (4)

Trečiadienį žiniasklaidą pasiekė žinia, kad su buvusiu sostinės meru Artūru Zuoku...

Po skandalingos pareigūno replikos galimai išžagintai merginai prabilo ekspertai: problema kur kas rimtesnė (215)

Po to, kai vienas policijos pareigūnas savo instagramo paskyroje apkaltino Vilniaus naktiniame klube...

Lietuvos sergamumo rodiklis – didžiausias Europoje, o prognozuoja dar blogesnį scenarijų: pataria saugotis jau dabar (53)

Žmonėms, galvojantiems, kad žiemą visiškai saugu vaikščioti miške, nes erkės nėra aktyvios,...

Kėdainiuose pacientė sužalojo gydytoją: puolė muštis ir rovė plaukus (43)

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre – neeilinis įvykis. Medikais ir gydymu...

Turkija ir Sirija – ant karo slenksčio: padariniai gali būti pražūtingi (107)

Po beveik dešimtmetį trukusių vidinių neramumų ir „karų svetimomis rankomis“ Sirijos krizė...

Dvi savaites kruiziniame laive įstrigę keliautojai: buvo nuostabu (17)

Po beveik dviejų savaičių plaukiojimo kruizinio laivo „MS Westerdam“ keleiviai papasakojo, ką...

Prasideda nuožmi kova dėl ES biudžeto: valstybės pasidalino į dvi stovyklas, galima baigtis – fiasko (75)

Europos Sąjungos ( ES ) lyderiams, šią savaitę keliaujantiems į Briuselį svarstyti ilgalaikio...

Teismas patvirtino beveik 1 mln. eurų baudą „Kesko Senukai Latvia“

Rygos Regioninis administracinis teismas patvirtino Latvijos Konkurencijos tarybos išvadas dėl...

Zuokas pateikė savo įvykių versiją: Agnė policijos pareigūnus vakar kvietė kelis kartus (340)

Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas Delfi atskleidė daugiau policijos pareigūnų apsilankymo...

Feisbuke pasklidus provokuojančiai reklamai įmonė teisinasi, kad ji pasklido netyčia (5)

Trečiadienį socialiniuose tinkluose pasklidusi provokuojanti „Geri lęšiai .LT“ reklama dar...

|Maža didelių žinių kaina