Neigiama valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės nuomonė apie „prisikėlėlių“ ministrą Gediminą Kazlauską, anot A. Čapliko, gali kisti, jei G. Kazlauskas ims „sistemiškai dirbti“. Kaip didžiausias dabartinės valdžios klaidas A. Čaplikas įvardijo nepasiteisinusį gyvenamųjų namų renovacijos modelį ir „neprognozuojamos valdžios įvaizdį“, kurį sukūrė vadinamoji „naktinė“ mokesčių reforma.
-LiCS, pagal visuomenės nuomonės apklausas, gali per būsimus rinkimus nepatekti į Seimą. Kaip ketinate stiprinti partiją ir auginti jos populiarumą per likusius vienerius metus iki rinkimų?
- Laikomės nuostatos, kad tikrus reitingus visada parodo rinkimų rezultatai. Per metų pradžioje įvykusius rinkimus į savivaldybių tarybas, už LiCS balsavo beveik 8 proc. atėjusių prie balsadėžių rinkėjų. Ir tai yra tikri bei neginčijami reitingų rodikliai.
Štai jau kelerių iš eilės rinkimų rezultatai rodo, kad LiCS turi savo politinę nišą bei nuolatinius rinkėjus. Šiandien šalies savivaldybėse turime 6 merus ir 5 vicemerus, 6 administracijos direktorius. Mūsų tikslas – neprarasti esamų rinkėjų ir net šiek tiek padidinti jų skaičių.
Siekiame, kad partijos narių skaičius per artimiausius metus išaugtų iki 9 tūkst. Jau dabar į LiCS įsilieja apie 200-300 buvusių Naujosios sąjungos narių. Visų savo žingsnių, kuriuos ketiname daryti iki 2012-ųjų Seimo rinkimų, tikrai neskelbsime, nes tapę žinomi politiniams konkurentams jie būtų sunkiai įgyvendinami, o konkurencija per artėjančius rinkimus bus tikrai labai aštri.
-Panašu, kad liberalių partijų tarpusavio konkurencija yra itin didelė: turite konkuruoti ne tik su Liberalų sąjūdžiu (LS), bet dar ir su besirandančia Artūro Zuoko politine jėga. Ar A.Zuokas kartu su LS nesužlugdys LiCS galimybių patekti į Seimą?
-Daugiausiai balsų iš LiCS ir LS A. Zuokas gali „atimti“ Vilniuje, kurio rinkėjai liberalios pakraipos partijoms yra ypač svarbūs. Kaip neutralizuosite A. Zuoko įtaką? Gal mėginsite tartis dėl susijungimo su jo partija?
- Kol kas visos šios kalbos yra oro virpinimas ir daugiau nieko. Kai atsiras toks politinis darinys, tada jau vertinsime jo žmones, programą, ideologiją, veiksmus. O kol kas apie A. Zuoką ir jo judėjimą, kurio pagrindu kursis partija, galime nebent manyti, kad šis dar nesusiformavęs darinys yra orientuotas į pragmatišką, jei ne cinišką bendradarbiavimą su Darbo partija (DP). Panašu, kad jie dėliojasi politiniame pasjanse drauge su DP.
-Bet juk matėme, kad Viktoras Uspaskichas nėra labai patenkintas sąjunga su A. Zuoku Vilniuje.
- Pažįstame V. Uspaskichą – jis ilgai nebūtų kartu su tais, kuriais yra nepatenkintas. Tai ne tas politikas, kuris ilgai savyje gniaužtų nepasitenkinimą. Vadinasi, šiandien tokios politinės dėlionės tenkina ne tik V. Uspaskichą, bet ir A. Zuoką.
-Kalbos apie uniją su LS vis dar lieka tik kalbomis. Ar žodžiai virs kūnu?
- Šis klausimas turėtų būti skirtas mano kolegai ir bičiuliui Eligijui Masiuliui. LiCS yra pasirengusi konstruktyviai bendradarbiauti su ideologiškai artimomis partijomis įvairiomis formomis, siekdama įgyvendinti mums svarbias vertybines nuostatas. Neslėpsiu, turime politinių ambicijų Lietuvos politikoje formuoti „trečiąjį kelią“ ir taip pristabdyti politinės švytuoklės judėjimą.
Šioms ambicijoms įgyvendinti turime ideologines nuostatas, struktūrą ir žmones, kurie pajėgūs Lietuvos gyventojams pasiūlyti naują, kokybišką politinę alternatyvą. Ir tai yra labai svarbu: juk rinkėjai iki šiol nebuvo suteikę pasitikėjimo mandato liberalioms partijoms formuoti valdančiąją daugumą, todėl nebuvo galimybės įgyvendinti liberalų vertybių – per laisvą žmogų ir atvirą visuomenę kurti stiprią valstybę. „Trečiasis kelias“ kaip tik ir yra liberalių jėgų (ne konservatorių ar socialdemokratų priedėlio) aljansas – alternatyva valdantiems konservatoriams ar valdžiusiems socialdemokratams.
Dėl bendro darbo su LS: lauksime žingsnio iš mūsų kolegų iki rudens ir, jei atsakymas būtų neigiamas, esame pasirengę prisiimti pagrindinį „trečiojo kelio“ veiklos krūvį ir atsakomybę. Per 2011-ųjų savivaldos rinkimus pademonstravome, kad LiCS yra politinė jėga, kuri moka veikti ir siekti užsibrėžtų tikslų.
-Ar yra esminių pasaulėžiūrinių skirtumų tarp LiCS ir LS?
- Manau, kad pasaulėžiūrinių ar ideologinių skirtumų nėra, bet skiriasi praktinis veikimas. Mes save vadiname praktikos arba veiklos liberalais: diegti grynąjį liberalizmą valstybės valdyme – labai sudėtinga, tad pasisakome už nuosaikų, protingą liberalizmą. Galbūt tuo ir skiriamės nuo LS: mes daugiau dirbame, mažiau kalbame, mūsų žmonės labiau siekia kompromiso.
Klaipėdoje įvykusiose Seimo nario rinkimuose, jei būtume su LS turėję bendrą kandidatą, jis būtų tikrai patekęs į antrąjį rinkimų turą. O dabar Klaipėdoje LS pralaimėjo savo apygardoje. Taigi LS gavo rimtą signalą iš rinkėjų. Ar mūsų kolegos moka laiku daryti teisingas išvadas – artimiausiu metu pamatysime.
-Ar gali nutikti taip, kad rudenį LiCS jau nelabai norės unijos su LS?
- Manau, kad ir dabar partijoje ne visi nori šios unijos. Jau šią vasarą diskusijos apie susijungimą mūsų partijos viduje kelia tam tikrą alergiją: per ilgai mes kalbiname tuos „sveiko proto dešiniuosius“, o jie per ilgai mąsto. Dalis mūsų partijos žmonių mano, kad turime baigti aiškinimąsi dėl tolimesnio bendradarbiavimo su LS ir pradėti savarankiškai rengtis rinkimams.
-Paprastai kai kalbama apie partijos turimą „kompetentingų žmonių „komandą“, vis dėlto vengiama įvardyti konkrečius asmenis. Ar Jūs galėtumėte įvardyti, kas būtų tie LiCS komandos ar šešėlinės vyriausybės nariai?
- Mes nieko neslepiame: turime du veikiančius ministrus – Raimundą Palaitį ir Raimondą Šukį, šalies Kūno kultūros ir sporto departamento vadovą Klemensą Rimšelį, buvusį Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių, Elektrėnų merą ir buvusį Seimo narį Kęstutį Vaitukaitį, Visagino merę Dalią Štraupaitę, buvusį Vilniaus vicemerą Gintautą Babravičių, buvusį ministrą Regimantą Čiupailą, Seimo narius Vytautą Bogušį, Artūrą Melianą, Joną Liesį ir daugelį kitų žmonių, turinčių didelę praktinio darbo patirtį. Partijoje esame pasiskirstę veiklos ir kuravimo sritis.
-Ar ministro Gedimino Kazlausko pavaduotoju tapęs Stanislovas Šriūbėnas taip pat yra šios komandos narys?
- S. Šriūbėnas yra mūsų partijos narys, ilgą laiką dirbęs savivaldybėje ir dabar dirbantis Aplinkos ministerijos viceministru. Niekas jam anksčiau jokių priekaištų nereiškė, tad nesuprantu, kas dabar atsitiko. Galbūt aš ko nors nežinau?
-S. Šriūbėnas buvo atsakingas už Gedimino prospekto rekonstrukciją, kai šis buvo nuklotas nekokybiškomis plytelėmis. Šio asmens atsakomybės būta ir kitų neskaidrių projektų, anot spaudos, atžvilgiu, kai jis buvo vicemeru arba vienu iš savivaldybei pavaldžios „Vilniaus kapitalinės statybos“ bendrovės vadovų.
- Kiek pamenu, visą Gedimino prospektą, kaip ir VEKS, tvarkė vienas žmogus – dabartinis Vilniaus miesto meras. O kai dabar verčiamos kažin kokios kaltės kitiems asmenims, tai arba aš kažko nežinau, arba priekaištai yra neteisingi. Tuo klausimu yra teisėsaugos išvados, ir nors aš labai gerbiu žiniasklaidą, vis dėlto rinkimų kampanijų metu joje pasirodo įvairių dalykų.
-Pastaruoju metu kalbama apie galimą LiCS ir Tautos prisikėlimo partijos (TPP) susijungimą. Ar jis tikėtinas?
-Paprastai nuomonė apie tuos, su kuriais ketinama jungtis, turi būti gera. Ar Jūsų partija teigiamai vertina A. Valinsko partiją ir jos atstovus Seime?
- Ne aš ir ne mūsų partija išrinko TPP į Seimą. O dėl personalijų vertinimo – jis, žinoma, nevienareikšmis, tačiau šiandien jų partijoje nėra nei Astos Baukutės, nei Lino Karaliaus, nei Aleksandro Sacharuko ir daugelio kitų. Likę žmonės mato save politikoje, o ar taip bus -rinkimai parodys.
-Ministro G. Kazlausko veiklą neigiamai vertina valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė. Ar Jūs nesutinkate su jos vertinimu?
- Taip, prezidentės nuomonė yra tokia. Ir apklausos rodo, kad aplinkos ministro G. Kazlausko darbas vertinamas prastai. Niekas negali pakeisti prezidentės nuomonės, išskyrus ją pačią. Todėl manau, kad ministrui reikia daugiau sistemingai dirbti. Nuomonė gali būti pakeista, kai matysis konkrečių darbų rezultatai.
-Esate daug metų politikoje ir todėl turite patirties ją analizuodamas bei prognozuodamas. Kaip, Jūsų manymu, atrodys valdančioji dauguma būsimame Seime?
- Manau, kad vyraus liberalusis sparnas. Kai kurie politikai per anksti išsilygino kelnes, laukdami premjero kėdės. Antai V. Uspaskichas jau apsiskelbė būsiąs premjeru.
-O kas yra tas liberalusis sparnas?
- Jam aš priskiriu LiCS, LS, TPP, Centro partiją, galbūt dar kurią nors atsirasiančią politinę jėgą.
-Konservatorių nevadintumėte liberaliojo sparno dalimi?
- Sprendžiant pagal jų darbus, juos priskirti liberalams būtų tas pat, kas liberalus vadinti komunistais.
-V. Uspaskichas sako, kad jo partija vadovaujasi liberaliomis nuostatomis.
- DP nerasdama sau vietos tradicinių partijų paletėje tiesiog mėgina mus stumti iš liberaliosios nišos. Jie negali būti tautininkais ar socialdemokratais, todėl mėgins įsiterpti į liberaliąją centro nišą. Bet nemanau, kad „darbiečiams“ šis projektas pavyks. Visi, tiek rinkėjai, tiek politologai supranta, kad V. Uspaskichas ir jo liberalizmas atrodo šiek tiek juokingai.
-Kalbama apie galimą būsimą Seimo valdančiąją koaliciją dabartinės Vilniaus miesto koalicijos pagrindu. Kaip vertinate tokią galimybę?
- Aš ir sakiau, kad Vilniaus miesto tarybos valdančiajai koalicijai yra tarsi į nugarą įsodintas DP kablys. Galbūt bus modeliuojamas toks darinys ir Seimui. Ar jis būtų gyvybingas? Tai priklausys nuo Seimo rinkimų rezultatų.
-O ar A. Zuokui reikia tos koalicijos Seime, jei jis turi sostinės mero kėdę?
- Vilniaus miestas negali klestėti be palankaus Vyriausybės požiūrio. Nei šilumos kainos sumažės, nei vanduo atpigs, nei atlyginimas pakils iki 6500 litų be Vyriausybės paramos. Prisiminkime: ekonomikos pakilimo laikotarpiu, kai Vilniaus miestas klestėjo, buvo labai geri mero santykiai su Vyriausybe ir jos tuomečiu vadovu a.a. Algirdu Brazausku.
-Kokios, Jūsų požiūriu, yra didžiausios dabartinės valdančiosios daugumos klaidos?
- Didžiausia nesėkmė – gyvenamųjų namų renovacija. Ir tai, pabrėžiu, ne vien ministro G. Kazlausko problema: dabartinį mechanizmą sukūrė Finansų ministerija drauge su Ūkio ministerija. Tuomet, dirbdamas Vyriausybėje, buvau vienintelis ministras, balsavęs prieš šį mechanizmą. Sakiau, kad jis neveiks. Lietuvos žmonėms reikalinga masinė daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija, o ne fragmentiška, kaip ta, kuri vyksta dabar.
Dar viena nesėkmė – nestabilios, neprognozuojamos valdžios įvaizdis, atsiradęs po garsiųjų naktinių posėdžių. Nors didžioji dalis naktinių sprendimų buvo teisingi, jie buvo prastai pateikti viešųjų ryšių atžvilgiu.
-Jūsų manymu, mokesčių reforma irgi buvo teisinga?
- Man sunku kalbėti apie mokesčių didinimą, bet kad tada reikėjo subalansuoti pajamas ir išlaidas, yra faktas. Bet dabar jau drąsiai galime kalbėti apie kitokią mokesčių politiką. Galbūt per drastiškai buvo pasielgta spaudos atžvilgiu. Valstybės biudžetas didelės naudos iš to negavo, užtat žiniasklaidos padėtis tapo nepavydėtina.