Interviu DELFI ministras pirmininkas taip pat teigė besilaikantis nuostatos, kad visi politiniai sprendimai, reikalaujantys didžiulių investicijų, turi būti daromi apskaičiavus galimą naudą, išskyrus suskystintų gamtinių dujų terminalą.
„Jeigu matysime, kad skaičiavimai rodo, jog elektros gamybos kaštai bus didesni nei kad elektra parduodama biržoje, tai, savaime suprantama, jos niekas nestatys. Aišku, čia sunku pasakyti, kokia ta kaina bus rinkoje tiksliai, bet pamodeliuoti galima“, - teigė A. Butkevičius.
- Jūsų vadovaujama koalicija neseniai padidino minimalią mėnesio algą iki 1000 litų ir tai pristatoma kaip priemonė mažinti šešėlinei ekonomikai. Kokios kitos galimos priemonės ir kiek lėšų, jūsų nuomone, galima tikėtis ištraukti iš šešėlio per metus?
- Pirmiausia, labai sunku įvertinti, koks yra šešėlio dydis lyginant su bendruoju vidaus produktu (BVP). Esama įvairių skaičiavimų, tačiau netgi nėra aiškaus šešėlinės ekonomikos apibrėžimo, kaip jį skaičiuoti. Jau esu anksčiau viešai sakęs, kad būtų gerai, jeigu šiais metais iš šešėlinės ekonomikos būtų galima paimti 0,5 proc. nuo BVP. Tai sudarytų 510-520 mln. litų.
Tačiau nėra aišku, kaip vertinti kai kuriuos mokesčių įstatymų pakeitimus, jeigu jais bus siekiama „užlopyti“ landas, šiuo metu leidžiančias išvengti tam tikrų mokesčių mokėjimų?
Galiu pateikti pavyzdį. Šiuo metu pelno mokestis gali būti konsoliduotas, jeigu asmuo turi kelias įmones. Pasitaiko tokių atvejų, kai viena įmonė dirba pelningai, o šalia – dar yra trys-keturios nuostolingos įmonės. Įvertinus nuostolius nutinka taip, kad konsoliduotas pelnas apmokestinamas labai menkai arba iš viso pelno nėra, tik nuostolis.
Todėl kyla klausimas, kaip šią problemą spręsti. Tai gali būti viena iš priemonių, bet nežinia, kaip ją traktuoti. Mano nuomone, tai yra tiesiog mokestinių įstatymų landų užkaišymas, nemanau, kad tai reikia įvardinti kaip šešėlinės ekonomikos mažinimą.
Aš šešėlinę ekonomiką labiau suprantu kaip cigarečių, alkoholio ar degalų kontrabandą, pinigų plovimą, kai pasitelkus ofšorines kompanijas gryninami pinigai ar vengiama mokesčių. Prie šešėlinės ekonomikos priskiriu ir nekilnojamojo turto įsigijimą jo neregistruojant, kai vengiama nurodyti, iš kur gaunamos pajamos.
Šiose srityse priemonių planas jau patvirtintas ir bus daromos atitinkamos korekcijos.
- Buvusioji valdžia apeliavo ir į gyventojų sąmoningumą: kalbėjo apie kontrabandinių cigarečių rūkymą, „vokelius“... Jūsų nuomone, ar reikia skirti dėmesio ir šviečiamajai veiklai? Ar tai paveiku?
- Jeigu vertintume Vakarų šalių, kurios tikrai turi mažesnę šešėlinę ekonomiką, patirtį, tai, mano nuomone, švietėjiškas darbas – pradedant darželiais, baigiant socialinėmis reklamomis – turi būti atliekamas nuolat. Žmonių sąmoningumas turi būti ugdomas, tai nepaprastai svarbu.
- Jūs pats tuo tikrai tikite?
- Na, aš manau, kad jeigu kurie nors jauni žmonės netiki, tai jiems reikia suformuoti kitą požiūrį.
- Prezidento rinkimai vyks tik 2014-aisiais, tačiau kylant jūsų populiarumo reitingams natūraliai norisi klausti, ar būtumėte linkęs dalyvauti prezidento rinkimuose, jeigu vis dar eitumėte premjero pareigas?
- Šį klausimą svarstys mūsų partijos suvažiavimas. Šiandien tikrai atsakyti į šį klausimą negaliu. Pas mus yra buvę įvairiausių atvejų. Pamenu, kad netgi tuometinis ministras pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas buvo atsisakęs kandidatuoti į prezidento postą, todėl rinkimuose dalyvavo Vytenis Povilas Andriukaitis, kitąkart – Česlovas Juršėnas.
- Nepaisant fakto, kad partija savo nuomonės nėra išsakiusi, ar kaip politikas turintis „premjerišką“ darbo krūvį, ryžtumėtės kandidatuoti?
- Kaip žmogus aš labiau esu vykdomosios valdžios atstovas. Tą esu pabrėžęs ne kartą ir netgi neidamas šių pareigų.
- Formuojant koaliciją su Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lenkų rinkimų akcija, nuolat buvo prisimenamas jūsų atsistatydinimas iš finansų ministro posto. Prisiminta, kad tuomet jūs konfliktavote su Darbo partija, kuri yra koalicijos partnerė ir šiandien. Buvo teigiama, kad neatlaikėte spaudimo, supykote, viską metėte. Papasakokite savo versiją.
- Kaip prisimenu, 2004 metų pabaigoje buvo paruošta Konvergencijos programa trejiems metams. Joje buvo numatyta, kad 2005 metais fiskalinis deficitas turi siekti 0,5 proc. BVP, o 2006-aisiais – 0 proc., mat tuomet ekonomika sparčiai augo į viršų.
Vyriausybės posėdžio metu kai kurių ministrų iniciatyva ši Konvergencijos programa buvo pakoreguota, bet nesieju to su Darbo partija. Ji pakeista taip, kad deficitas jau galėjo būti didesnis, buvo motyvuojama, kad Europos Sąjunga tai leidžia, tai kodėl mes turime būti tokie pionieriai?
Buvo nutarta, kad deficitas tegul būna iki 3 proc., nors faktinis buvo mažesnis. Aš tą piliulę tada nurijau. Nurijau, nes žinojau, kad būdamas finansų ministru galiu planuoti pajamas, išlaidas, galiu dalį viršplaninių pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio nukreipti ūkio subjektams.
Kitas žingsnis buvo mokesčių reforma. Kai ji buvo ruošiama, koalicijos taryboje kilo didžiuliai ginčai. Ir tas ginčas užsitęsė ilgokai. Jau nekalbu apie kai kuriuos Europos Sąjungos lėšų panaudojimo tvarkos supratimą mūsų šalyje. Kaip žinote, Finansų ministerija buvo atsakinga už 2004-2007 metams skirtų europinių pinigų planavimą, panaudojimą ir kontrolę.
Grįžtant prie tos mokesčių reformos, politinėje taryboje buvo pasakyta, kad reikia vykdyti šiek tiek kitokią reformą. Puikiai atsimenu, vyko posėdis Vyriausybėje, buvo didžiuliai ginčai, sutarimo nebuvo, bet mane A.M. Brazauskas tuo metu palaikė. Tada nutarta diskusijas perkelti į koalicijos lygį. Ir toje politinėje taryboje aš pasakiau: „Finansams turi vadovauti vienas žmogus, kuris ir prisiima atsakomybę“.
Daviau suprasti, kad jeigu bus kitaip, aš neprisiimsiu tokios atsakomybės. Reikia prisiminti, kad vykstant toms diskusijoms Darbo partijos frakcija buvo didžiausia. Jie pasiūlė kažką keisti ir galiausiai liko taip, kad kursime kažkokius kitokius mokestinius įstatymų projektus, o Vyriausybė juos svarstys. Toks buvo priimtas sprendimas.
Tada išėjus iš pasitarimo žurnalistai paklausė, ar negalvoju atsistatydinti? Pasakiau, kad svarstau, bet pasakysiu kitą dieną. Kitą dieną apsiramino emocijos ir paskelbiau, kad arba finansų ministras prisiima atsakomybę ir jam suteikiami atitinkami įgaliojimai, bet jeigu finansų politiką vykdys kiti, o A. Butkevičius atsakys, tai man netinka.
Bet kai atsistatydinau, vis tiek buvo grįžta prie mano pateiktų mokestinių įstatymų projektų.
2004 metais Darbo partija buvo laimėjusi rinkimus ir turėjo daugumą. Tuo metu ji dar buvo vieninga, todėl vyko pasistumdymas, kas čia galingesnis.
- O dabar, ar bandote aiškintis santykius koalicijoje su Darbo partija?
- Dabar ne.
- Kaip įsivaizduojate darbą koalicijoje, jeigu teismas priims apkaltinamąjį nuosprendį Darbo partijai ir jos lyderiui Viktorui Uspaskichui?
- Aš manau, kad reikia pirmiausia palaukti teismo sprendimo.
- Bet jūs, kaip politikas, tikriausiai esate numatęs penkis žingsnius į priekį?
- Galiu pasakyti, kad po to mes šitą klausimą svarstysime politinėje taryboje.
- Ar, jūsų nuomone, tai gali pakenkti bendradarbiavimui koalicijoje ir stabilumui?
- Aš manau, kad nepakenks. Esme išmintingi, atsakingi rinkėjams ir surasime sutarimą, kaip toliau dirbsime. Išlaikysime valdančią daugumą.
- Tačiau ši partija gali būti uždrausta kaip juridinis asmuo? Tai negi jūs sudarinėsite koaliciją su atskirais Seimo nariais?
- Klausimą pradėjote nuo žodžio „jeigu“, tad ir atsakymas trumpas – jeigu.
- Jūsų potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė Nacionalinei energetinės nepriklausomybės strategijai patikslinti. Kaip suprantu, ji turės atsakyti į klausimą, ar Lietuvai apsimoka statyti naują atominę elektrinę. Ar socialdemokratai elgsis būtent taip, kaip patars darbo grupė?
- Seimas yra priėmęs rezoliuciją, kuria Vyriausybė įpareigota iki gegužės 15 d. pateikti teisės dokumentą dėl tolimesnės Lietuvos nepriklausomos energetikos strategijos, įvertinus referendumo dėl atominės elektrinės rezultatus.
- Ar socialdemokratų pozicija dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) bus tokia, kokią išvadą paruoš darbo grupė? Tarkime, kas bus, jei grupė sakys, kad tai ekonomiškas projektas?
- Turiu pasakyti, kad mes vadovaujamės ekonomine logika. Nenoriu komentuoti, ką kalbėjau būdamas Latvijoje, bet pagrindiniai akcentai buvo sudėti. Aišku, memorandumas, kuriuo atominės elektrinės statyba politiškai remiama, buvo pasirašytas, bet tolesni žingsniai nebuvo žengti ir dėl kelių priežasčių: nebuvo įrodyta, kad projektas yra atsiperkantis ir kad kaina bus konkurencinga, bei dėl kai kurių kitų techninių dalykų.
Jeigu matysime, kad skaičiavimai rodo, jog elektros gamybos kaštai bus didesni nei kad elektra parduodama biržoje, tai, savaime suprantama, jos niekas nestatys. Aišku, čia sunku pasakyti, kokia ta kaina bus rinkoje tiksliai, bet pamodeliuoti galima.
- Tačiau jūs neatsakote į klausimą, kiek jūsų pozicija priklausys nuo darbo grupės išvadų?
- Matote, galiu pasakyti, kad viskas yra energetikos ministro kompetencijoje. Čia daugiau dominuos ministerijos specialistų veiklumas bei mokėjimas paskaičiuoti, pamodeliuoti žiūrint į ilgalaikę perspektyvą. O turėdami tuos skaičiavimus diskusiją perkelsime į politinį lygį.
Mano požiūriu, politiniai sprendimai, kurie susieti su didžiulėmis investicijomis, turi būti priimami tik po ekonominės analizės ir modeliavimo. Išskyrus gal tik suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGD). Terminalas, be jokių diskusijų, turi būti, nes dujų rinka turi būti diversifikuota.
- Kas tą darbo grupę sudaro?
Energetikos ministras, mano patarėjas Tomas Garasimavičius. Ten yra įvairių specialistų
Grupei vadovauja energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, pavaduotoju paskirtas energetikos viceministras Algimantas Zaremba, grupėje taip pat dirbs: ūkio viceministras Marius Busilas, Energetikos ministerijos Europos Sąungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Čeikaitė, premjero patarėjas energetikai T. Garasimavičius, Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Gitana Grigaitytė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis, žemės ūkio viceministras Vidmantas Kanopa, Energetikos ministerijos Strateginio planavimo ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus vedėjas Tomas Lukoševičius, aplinkos viceminstras Almantas Petkus, Energetikos ministerijos Energijos gamybos skyriaus vedėjas Egidijus Purlys, susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas, finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas.
- Esate sudaręs darbo grupę ir mokesčių sistemos peržiūrėjimui. Jūsų nuomone, kur yra didžiausios problemos mokesčių politikos srityje?
- Didžiausia problema, kad mes per viešuosius finansus perskirstome mažiausiai BVP netgi lyginant su Baltijos šalimis. Tai yra labai didžiulė problema. Nors jeigu pažiūrėsime į mokestinę naštą verslui, žmonėms, tai ji mažai kuo skiriasi nuo Estijos ir Latvijos.
Kita problema, kad Lietuvoje šiuo metu yra stipriai apmokestinamos darbo pajamos. Tą pripažįsta ne tik valdžioje esantys žmonės, bet ir ekspertai iš šalies. Manau, pagrindinis šios darbo grupės tikslas – atlikti išsamią analizę, pažiūrėti pajamų struktūrą bei pateikti pasiūlymus, kaip nemažinant perskirstomosios dalies per viešuosius finansus būtų galima sumažinti darbo pajamų apmokestinimą.