aA
Reformatoriumi vadinamas Aivaras Abromavičius antrą kartą per mažiau nei penkerius metus apsisprendė atsiriboti nuo Ukrainos politikos – abu kartus priežastys gana panašios.
Aivaras Abromavičius
Aivaras Abromavičius
© Reuters / Scanpix

A. Abromavičius, kuris iš ankstesnės Ukrainos prezidento administracijos pasitraukė skųsdamasis korupcija, šiuo metu laukia, kol jo atsistatydinimą patvirtins dabartinis Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis – lietuvis traukiasi iš valstybės kontroliuojamo ginklų gamintojo „Ukroboronprom“ vadovo pareigų.

Nors šį kartą jo pasitraukimas ir planuotas, galima rasti aiškių paralelių su pirmuoju jo pasitraukimu: konkrečiai galima kalbėti apie jo pasipiktinimą mažėjančiu ryžtu kovoti su kyšininkavimu ir pertvarkyti šalies ekonomiką.

42 metų politikos naujokas V. Zelenskis, prezidentu netikėtai išrinktas 2019 metais, anot ekspertų, galėjo tapti tuo, kuris būtų ėmęsis gydyti korupcija sergančią Ukrainą, kurioje po Sovietų Sąjungos griūties didžiausią įtaką įgijo stambusis verslas.

Suformavęs reformatorių vyriausybę, prezidentas netrukus ją išformavo, argumentuodamas, kad nesulaukia norimų rezultatų, ir perdavė valdžią į senas rankas. Kai kurie asmenys netgi prieš tai dirbo liūdnai pagarsėjusio buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus administracijoje.

Pertvarka nuliūdino tiek investuotojus, tiek rinkėjus – prie pesimistinių nuotaikų prisidėjo ir pokyčiai centrinio banko vadovybėje bei valstybinių bendrovių valdybose dirbančių vadovų iš užsienio skundai. V. Zelenskio populiarumas šiuo metu menkiausias nuo pat jo kadencijos pradžios.

„Progresyviausius protus keičia konservatoriai – tai didžiausias pavojus. Tokia personalo politika be jokios abejonės veda prie korupcijos“, – per interviu telefonu sakė A. Abromavičius.

44 metų iš Lietuvos kilęs A. Abromavičius 2014 metais įgijo Ukrainos pilietybę, kad, protestams nuvertus nuo valdžios Kremliaus remtą V. Janukovyčių, galėtų tapti šalies ekonomikos ministru.

2016 metais jis iš posto pasitraukė, o sprendimą argumentavo patiriamu spaudimu dėl paskyrimų valstybinėse bendrovėse bei apkaltino tuometiniam prezidentui Petro Porošenkai artimą politiką kyšininkavimu.

2019 metais lietuvis atvyko į „Ukroboronprom“ prižiūrėti atliekamo audito ir padidinti skaidrumą, pagerinti korporatyvinį valdymą ir veiklos veiksmingumą. Nors pats atlyginimo atsisakė, apmokėjimo Ukrainos valstybinėse įmonėse dirbantiems užsieniečiams klausimas kelia nerimą kreditoriams užsienyje.

Užsienio piliečiai, paskirti į stebėtojų tarybas, kur jiems keliama užduotis pagerinti valdymo standartus, sulaukė algų mažinimo – vidutiniškai negavo po 1660 dolerių. Toks sprendimas buvo argumentuojamas siekiu sumažinti naštą šalies ekonomikai dėl COVID-19 pandemijos.

Nors algos limitas ir turėtų būti taikomas visiems valdininkams ir valdžios pareigūnams, daugumos algos jau grįžo į senas vėžes.

Tarptautinis valiutos fondas ragina atsisakyti atlyginimo lubų ir grasina, kad priešingu atveju nutrauks 5 mlrd. dolerių paramos programos finansavimą. Kai kurie vadovai protestuodami nusprendė trauktis, tarp jų – ekonomistas iš Švedijos Andersas Aslundas, dirbęs Ukrainos geležinkeliuose.

„Prezidentas ir jo garsiai kalbantys politikai netiki veiksmingu korporatyviniu valdymu“, – praeitą savaitę savo skiltyje parašė A. Aslundas.

Valdybų nariai iš užsienio „labai sunkiai dirbo, bandydami pagerinti Ukrainos valstybines bendroves. Iš prezidento (vienintelio Ukrainos prezidento, su kuriuo teko kada susidurti) sulaukiame tik įžeidinėjimų ir kliūčių“.

Šiuo metu „Ukroboronprom“ vyksta visapusiška restruktūrizacija, tačiau politikai jai kiša pagalius į ratus, sako A. Abromavičius: „Kiekvienas politinis pokytis viską kiek sulėtina“.

Ukrainos situacija „Transparency International“ sudarinėjamame korupcijos indekse nuo 2015 metų praktiškai nepagerėjo, o tai reiškia, kad reformų šalininkams pasiekti proveržio vis nepavyksta.

„Šiuo metu vyksta kova, kurią vystymosi kryptį pasirinks Ukraina – Rytų ar Vakarų“, – teigia A. Abromavičius.

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(58 žmonės įvertino)
4.2931

Top naujienos

Dėl koronaviruso krizės – gydytojos žinutė strategams: jeigu nesiruošiat įvedinėti karantino, medikų tikrai pritrūks (2)

„Pacientai važiuoja nuolatos, tai yra procesas, kuris nesustoja“, – apie darbo kasdienybę...

„Bardako“ bendrasavininkis: karantino laikotarpis nebuvo sunkiausia, o apie pelną šiemet net nekalbame (23)

Vilniaus savivaldybė nusprendė taikyti barams griežtesnius ribojimus, tačiau jų neuždaryti....

Į Valinsko pareiškimą sureagavo ir Nausėda, ir Skvernelis: ragina nenutylėti (961)

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis griežtai sureagavo į laidų vedėjo...

Rusijos specialistas skelbia nustatęs tikrąjį mirčių nuo koronaviruso mastą šalyje pirmąkart nustatyta daugiau nei 16 tūkst. COVID-19 atvejų (31)

Buvęs Kremliaus statistikos agentūros darbuotojas teigia, kad Rusijos kasdieniai mirštamumo nuo...

Skvernelis užsiminė, kaip rekomenduotų elgtis Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgalį

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis užsiminė, kokių rekomendacijų gali reikėti laikytis...

Teismas: 10 tūkst. eurų bauda parduotuvių tinklui „Iki“ skirta pagrįstai (10)

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjos „Iki“ skundą, kuriame buvo...

Pasiūlymas ilginti moksleivių atostogas mokyklų vadovams buvo netikėtas ir nemalonus: paaiškino, ką keičia dvi savaitės (148)

Moksleivių atostogos šį rudenį gali būti pratęstos iki dviejų savaičių – tokį siūlymą...

Nausėda įvertino koronaviruso plitimą Lietuvoje: padėtis tiek rimta, kad turime pamiršti kitus dalykus papildyta (167)

Šalies vadovas Gitanas Nausėda antradienį apsilankė Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre...

Pirmoji ES šalis grįžta prie karantino papildyta (226)

Airija tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe nare dėl augančio naujojo koronaviruso atvejų...

|Maža didelių žinių kaina