„Mes šitoms įstatymo pataisoms nepritariame“, - DELFI sakė NSGK pirmininkas, konservatorius Arvydas Anušauskas.
Pasak jo, komitetas nepritarti tokiam galvų kapojimo mechanizmui nutarė bendru sutarimu. Tokiam sprendimui įtakos esą turėjo ne tik prezidentės patarėjos Solveigos Cirtautienės išsakyti nuogąstavimai, jog taip Seimas galimai viršytų savo kompetenciją ir žengtų žingsnį svarbiausių valstybės įstaigų politizavimo link, bet ir gauta STT ir VSD įstatymų pataisų antikorupcinio vertinimo pažyma.
„Gautas ir antikorupcinis vertinimas įstatymo. Ten labai aiškiai yra surašyta, kokios grėsmės iškyla“, - sakė A. Anušauskas.
NSGK pritarimo nesulaukusios STT ir VSD įstatymų pataisos – dalis didžiulio teisės aktų paketo, kuriuo didelis būrys Seimo narių siekia įgyti galimybę atleisti institucijų vadovus, jei parlamentas nepritaria konkrečios įstaigos metinei ataskaitai.
STT, VSD ir Generalinės prokuratūros atvejais, priėmus atitinkamus Seimo statuto ir įstatymų pakeitimus, nepritarimas metinei ataskaitai reikštų siūlymą prezidentui atleisti įstaigos vadovą. Bet yra dar 12 institucijų, kurių vadovybė, nepritarus metinei ataskaitai, pagal tokį mechanizmą automatiškai netektų darbo. Tarp tokių institucijų: politikų ir valdininkų nuodėmes narstanti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, šilumos, elektros ir dujų kainas nustatanti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija, dėl įtakos kurioje jau seniai verda partijų peštynės.