„Be abejo, valstybė turi ir kitų prioritetų, todėl kompromisinis 55 proc. sprendimas būtų žingsnis į biudžeto subalansavimą ateityje ir jis leistų išspręsti daugelį problemų, kurios šiuo metu yra, kalbant ir apie pasitikėjimą bankų ir kreditorių“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė A. Zuokas.
Anot jo, jeigu GPM dalis siektų 60 proc., miesto biudžetas padidėtų apie 150-160 mln. litų. Tokiu atveju, pasak A. Zuoko, biudžetas būtų subalansuotas ir bankai vėl pradėtų refinansuoti sostinės paskolas.
„Šiandien Vilniaus bėda yra tokia, kad mes kitais metais turime grąžinti didžiąją dalį paskolų, kurios buvo paimtos praeitos kadencijos laikotarpiu - 2008-2010 metais. Suprantama, kad mes negalime tų paskolų grąžinti, nes mes neturime tokio laisvo pinigų srauto, todėl mes, ką kiekviena normaliai institucija darytų, tai perfinansuoja savo senas skolas. (...) Tačiau bankai yra pareiškę labai aiškiai ir aš juos suprantu, kad jie nedalyvaus mūsų paskolų konkursuose, kol Seimas ir Vyriausybė neįvykdys įsipareigojimų, priimtų 2011 metais“, - tikino meras.
Seimas – prieš
Seimas nesvarstys galimybės daugiau kaip milijardą litų įsiskolinusiam Vilniui didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį dar 7 procentiniais punktais - iki 55 procentų.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė svarstyti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pataisų, kurias parengė Seimo narys konservatorius Algis Strelčiūnas.
„Tvarkietis“ Andrius Mazuronis piktinosi, kad valstybė siekia gelbėti Vilnių, nors valdžia nesistengia taupyti.
„Kodėl norite savivaldybę traukti už ausų, kai pati savivaldybė to nenori?“, - klausė parlamentaras. Pasak jo, pernai Vilniui tenkančią GPM dalį padidinus nuo 42 iki 48 proc., miestas gavo papildomai apie 100 mln. litų, tačiau skolos nesumažino.
„Vilnius valdomas neatsakingai. Vilnius mums primetė tą problemą (įsiskolinimo - BNS) ir mums reikia kažką daryti“, - pareiškė Ekonomikos komiteto narys liberalas Remigijus Šimašius.
Pasak A.Strelčiūno, Vilniaus skola siekia apie 1,2 mlrd. litų.
Vyriausybė siūlo 2 procentiniais punktais - nuo 48 proc. iki 50 proc. - didinti Vilniui tenkančią GPM dalį nuo kitų metų.
Dabar Lietuvos gyventojų GPM įskaitomas į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje gyventojas yra registruotas ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šią savaitę nutarė nesiūlyti nuo 2015 metų keisti GPM skirstymo savivaldybėms tvarkos ir įpareigojo Finansų ministeriją iki gegužės pateikti „aiškią viziją“ dėl GPM perskirstymo savivaldybėms ateityje.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat norėjo, kad pusė GPM būtų įskaityta į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje gyventojas yra įregistruotas ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o kita GPM dalis atitektų tai savivaldybei, kurios teritorijoje gyventojas dirba. Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė tokios tvarkos nesiūlyti.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, 2013 metais sostinė kitiems rajonams pervedė 307 mln. litų GPM, o Vilnius iš kitų savivaldybių gavo tik 26 mln. litų. 2013 metais iš beveik 1,95 mlrd litų GPM surinkto Vilniaus miesto teritorijoje savivaldybė gavo tik beveik 19 proc. - 366 mln. litų.
Vilniaus mero rinkimuose nedalyvautų su viena sąlyga
Vilniaus meras, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas A. Zuokas neatskleidžia, ar dalyvaus kitąmet vyksiančiuose tiesioginiuose merų rinkimuose. Pasak A. Zuoko, šis klausimas dar ankstyvas.
„Turiu dar laiko apsispręsti, ir šiandien tai nėra aktualiausias klausimas mano gyvenimo darbotvarkėje. Turiu aš dar laiko, yra dar diskusijų poreikis, gal rinkimus rengsime, ieškosime kandidatų, kaip konservatoriai ieško geresnio, ir tada informuosime“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė politikas.
Klausiamas, galbūt apskritai svarsto galimybę nekandidatuoti, A. Zuokas atsakė, „jog yra visokių minčių, tarp jų – ir tokių“, tačiau iškėlė vieną sąlygą – miestui tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies padidinimą iki 60 proc.
„Aš gi sakiau labai aiškiai: jeigu Seimas patvirtintų Vilniaus miestui 60 proc. GPM mokesčio dalį, kitaip tariant Vilniaus miesto biudžetas padidėtų kitais metais 150 mln. litų, tai aš mielai palengvinčiau visiems konkurentams jų dalią ir nedalyvaučiau rinkimuose. Tai konservatoriai ir visi kiti turėtų gerą galimybę ir miestui padėti, ir vilniečiams, ir nereikės jiems kariauti su manimi“, – sakė A. Zuokas.
ELTA primena, kad kandidatais į Vilniaus merus įvardijamas Liberalų sąjūdžio atstovas Remigijus Šimašius, socialdemokratų – Gintautas Paluckas, „darbiečių“ – Jonas Pinskus, „tvarkiečių“ – Rolandas Skaisgirys. Konservatoriai dėl savo kandidato dar neapsisprendė ir renką jį iš penkių galimų. Savo kandidatą kelia ir Tautininkų sąjunga, į sostinės merus deleguojanti partijos pirmininką Julių Panką. Apie sostinės vadovo vairą buvo užsiminęs ir Seimo narys Naglis Puteikis. Ambicijų būti meru taip pat turi skandalingais pareiškimais garsėjantis, Sovietų Sąjungą šlovinantis radikalių pažiūrų politinis veikėjas Jurijus Subotinas.
Savivaldybių tarybų rinkimai, kuriuose pirmą kartą merai bus renkami tiesiogiai, vyks 2015 m. kovo 1 d.