– Pone Maliukevičiau, kaip reaguoti į Rusijos dezinformaciją ar išpuolius, kaip tai bevadinti?
N. Maliukevičius: Kai skleidžiama informacija prasilenkia su teisės normomis, akivaizdu, kad pradeda veikti teisinis reguliavimas. Tai buvo daryta su valstybinėmis Kremliaus televizijomis, kurios akivaizdžiai kurstė smurtą – jos uždraustos transliuoti. Kitu atveju, kai skleidžiama propaganda tarsi ir nepažeidžia jokių įstatymų, labai svarbus yra kūrybiškas reagavimas. Prisimenu Ukrainos patirtį realaus ir informacinio karo sąlygomis, kai visuomenė, susidūrusi su tokia agresija, kolaboravosi tarpusavyje ir veikė kartu, pavyzdžiui, rinkdami paramą Ukrainos kariuomenei. Šiuo atveju, kai savaitgalį lietuviai „atakavo“ Rusijos užsienio reikalų ministerijos „Facebook“ puslapį dėl ten skleidžiamo melo, manau, tai buvo labai sveikintinas kūrybinis ir pilietinis atsakas. Tai parodė ir mūsų mobilizavimosi galimybes, ir, manau, buvo netikėtas Kremliui.
– Andriau, jūs buvote to pilietinio reagavimo sumanytojas. Kodėl būtent taip sugalvojote reaguoti? Juk įprasta būna, kad reaguoja arba ne oficialios valstybės institucijos.
A. Tapinas: Šeštadienį vakare pamačiau tą įrašą, kurį įdėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, su akivaizdžiai melagingu infografiku ir tendencingu požiūriu, kuris įdėtas taip pat labai protingai – savaitgalį, kad niekas nespėtų sureaguoti, pagalvojau, kodėl niekaip nereaguoja mūsų institucijos, bet po to pamąsčiau – o kodėl mes negalime sureaguoti? Kadangi turiu šiokios tokios patirties, kad galima sutelkti mases su vienokais ar kitokiais raktažodžiais, tai bandžiau sugalvoti raktažodį, kuris būtų neįžeidus, nechamiškas ir nemelagingas. Taip ir atsirado „Kremliau, tu mūsų istorijos neperrašysi“.
– Lietuviai reagavo teigiamai į šią iniciatyvą. Buvo atliekami keli dalykai: pirma, reitinguojamas ministerijos „Facebook“ puslapis. Keliolika tūkstančių žmonių reitingavo ir tą reitingą numušė nuo 4,5 iki 1. Kadangi atstatyti reitingą praktiškai neįmanoma, tai sekmadienį vakare reitingavimo galimybė buvo apskritai pašalinta. Antra, reaguota į patį pranešimą – virš 13 tūkst. tokių pačių komentarų: „Kremliau, mūsų istorijos neperrašysi“. Pone Maliukevičiau, veikia tokie dalykai?
N. Maliukevičius: Aš manau, kad tai pademonstruoja mūsų poziciją ir mūsų reakciją į tokią manipuliaciją istorija. Taip, oficiali, tradicinė reakcija turi būti, bet ir pilietinė pozicija yra svarbi. Tradicinė reakcija – tai ne vien diplomatija, tai ir mūsų istorijos vadovėliai rusų kalba, anglų kalba. Noriu atkreipti dėmesį kas šiuo atveju buvo padaryta. Tai sovietmečio laikų turėti paruoštukai apie mūsų laikmetį ir dabar tiesiog sugalvota juos vėl panaudoti, kaip 2006 m. po mūsų atsisakymo vykti į Pergalės dienos jubiliejų buvo išleista visa serija knygučių pagal FSB archyvo duomenis. Paprasčiausiai NATO filmukas ir įsitraukimas į informacinę erdvę aktyvavo natūralią sovietmečio propagandistų atmintį ir jie pradėjo naudoti nuo senų laikų turimus paruoštukus.
– Pone Andriau, kaip, jūsų nuomone, apskritai reaguoja Lietuva į Rusijos informacinius išpuolius? Ar Lietuvos atoveiksmiai yra bent kiek juntami?
A. Tapinas: Manau, kad jeigu atoveiksmis yra skirtas Rusijos rinkai – tai labai abejoju poveikiu, nes elementariai tie veiksmai yra negirdimi. Šiuo atveju, manau, kad turime absoliučiai minimalų poveikį. Ir ne tik mes, bet visas Vakarų pasaulis. JAV produkcija rusų kalba negali lygintis su Russia Today projektais pagal pasiekiamumo sklaidą ir panašiai. Viduje mes galbūt sugebame sureaguoti. Štai, rusai pasakė – mes atsakėm.
– Iš esmės ta auditorija, kuri sureagavo į jūsų, Andriau, iniciatyvą ir taip yra kuo puikiausiai orientuota. Platesnės auditorijos greičiausiai tai niekaip nepasiekė. Ar tai galėjo turėti kokios didesnės įtakos, nei tiesiog pasakymas: „Vyrai, neperlenkinėkit lazdos, nes gausit atgal“.
A. Tapinas: Viena žinia yra būtent tai, ką jūs ir sakote – yra reakcija iš Lietuvos pusės ir būtent „davimas atgal“. Nes mes visada reaguojame ir ginamės. O šį sykį jie turėjo reaguoti, jie turėjo galvoti, ką daryti. Negali juk būti puslapis su 1 balo reitingu? Tuomet išvis panaikino reitingavimą. Smulkmena, bet maloni.
N. Maliukevičius: Neįsijauskime į tą informacinės kovos euforiją. Tai buvo NATO filmukas, į kurį taip sureagavo Rusija. Tas filmukas parodo, kad NATO pajėgumai regione yra ne tik kariniai, bet ir informaciniai. Būtent tai sukėlė tokią aikštingą reakciją. Man atrodo, proaktyvumo čia yra, proaktyvumo yra mūsų užsienio reikalų ministerijos veikloje.
– Taip, atsakas duotas, bet Lietuvoje Kremliaus informacija daro įtaką tiems, kurie vartoją tą žiniasklaidos priemonę, kurie seka tą informaciją. Turbūt tiems žmonėms, kurių smegenys tokiu būdu plaunami, ši akcija jokio atoveiksmio neturėjo? Turbūt reikėtų kalbėti apie nuolatinę, valstybės finansuojamą politiką tokių žmonių atžvilgiu, pone Tapinai?
A. Tapinas: Galbūt poveikis žmonėms gali būti toks, kad jie matydami, jog yra 13, 15, 20 tūkst. žmonių turinčių tą pačią nuomonę, sunkiai bus įtikinti, kad visi jie yra NATO nupirkti fašistai. Galbūt, aš nežinau. Bet, žinoma, mums trūksta nuoseklaus darbo ir požiūrio, ypač dirbant su mūsų tautinėmis mažumomis.
N. Maliukevičius: Akivaizdu, mūsų veikimas turi būti kompleksinis. Reikia reaguoti ne tik į aktualijas, bet ir veikti platesniu mastu. Reikia kurti ne tik alternatyvą energetikai, apie kurią daug kalbame, bet ir Kremliaus informaciniam monopoliui. Reikia mūsų produkcijos rusų, anglų kalba.
A. Tapinas: Ši akcija – tik smulkmena, bet ji parodė, kad reikiamu metu mes galime mobilizuoti keliolika tūkstančių žmonių. Juk viena iš Rusijos propagandos linijų yra ta, kad lietuviai – jei dar neemigravę, tai tikrai nieko negintų. Mes matome, kad yra dalis, kuri gintų.
– Pone Maliukevičiau, mūsų užsienio reikalų ministerijos reakcija į šią propagandą, pasirodžiusią socialiniame tinkle – solidi laikysena? Ar reikia reaguoti į kiekvieną Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešimą? Pavyzdžiui, Latvija ir Estija niekaip nereagavo.
N. Maliukevičius: Į kiekvieną, manau, neverta, tačiau mūsų reakcija ir atsakas socialiniuose tinkluose yra pakankamai matomi ir europiniam kontekste. Ir mes šioje srityje esame kur kas aktyvesni už latvius ir estus.