Jis teigia esąs šokiruotas Vilniaus apygardos teismo sprendimo išteisinti Vladimirą Razvodovą ir Boleslovą Makutynovičių dėl nusikaltimų žmogiškumui.
„Žinot, seniai negirdėjau tokios nesąmonės, kokią šiandien išgirdau, – kad yra išteisinti V. Razvodovas ir B. Makutynovičius. Žiniasklaidoje parašyta, jog teismas nepripažino, kad tuo metu Lietuva buvo okupuota, kad buvo karinis konfliktas. Tai visiškai prieštarauja mūsų istorijai, mūsų priimtiems teisiniams dokumentams.
Akivaizdu, kad tuo metu kariuomenė nebuvo išėjusi, kad mes negalėjome visiškai kontroliuoti savo sienų, kad OMON – specialusis, ypatingos paskirties milicijos būrys – veikė vadovaujamas ir koordinuojamas būtent Sovietų Sąjungos kariuomenės“, – interviu LRT Radijui sako A. Paulauskas.
Buvusio generalinio prokuroro manymu, jų veiksmai buvo nukreipti prieš pasienį, teisėsaugos pareigūnus, civilius. „Jie šaudė, sužeidė ne vieną žmogų, tyčiojosi, buvo netgi suėmę Krašto apsaugos departamento vadovą. Kitaip tariant, jie mūsų teritorijoje atliko neteisėtus veiksmus. Ir aš esu įsitikinęs, kad jie už tai turi atsakyti“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas.
Jo žodžiais, arba prokurorai, arba teisėjai pasiklydo tarp Baudžiamojo kodekso straipsnių. „Ir jie pavertė farsu visą šį procesą, nes dabar pasakyti, kad dėl to, ką tuo metu padarė, šie žmonės nekalti, yra pasityčiojimas iš Sausio 13-osios aukų, iš apskritai mūsų nepriklausomybės kovos“, – mano A. Paulauskas.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas primena, kad anksčiau, iki naujo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo, galiojo straipsnis, kuris numatė atsakomybę už antivalstybinių darinių, organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jose.
„Ne vienas iš tų, kurie kūrė alternatyvią prokuratūrą, įvairius kitus darinius ir juose dalyvavo, yra nuteistas. Už tai jie atsakė, kai kurie jau yra nuteisti ir atlikę bausmę. Dabar šio nuosprendžio rezoliucinė dalis mane tiesiog šokiravo“, – neslepia A. Paulauskas.
Vilniaus teismas ketvirtadienį nusprendė pripažinti buvusius specialiosios paskirties milicijos būrio OMON vadus B. Makutynovičių ir V. Razvodovą nekaltais ir išteisinti juos dėl nusikaltimų žmogiškumui.
Toks nuosprendis – pirmas byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija išnagrinėjo baudžiamąją bylą omonininkams nedalyvaujant, jiems atstovavo valstybės paskirti advokatai, kurie savo ginamųjų nėra matę.
Teismas nusprendė kaltinamuosius išteisinti, nes jie nusikaltimų, kuriais buvo kaltinami, nepadarė. Pagal Ženevos konvencijoje numatytas sąlygas atsakomybė galėjo kilti tik karo, ginkluoto konflikto ar okupacijos metu, o to prokurorų kaltinamajame akte nebuvo nurodyta.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
B. Makutynovičius ir V. Razvodovas buvo kaltinami nuo 1991 metų sausio iki rugpjūčio organizavę ir vykdę bauginimo ir teroro priemones prieš neseniai nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pareigūnus.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas paaiškino teismo poziciją Lietuvos okupacijos klausimu.
„Pasigirdo kai kurių politikų ir vieno žurnalisto, pasišovusio tapti istorijos mokytoju, kaltinimai teismui, esą jis nuosprendyje paneigė Lietuvos okupaciją. Gaila, kai tokio lygio politikai ir žurnalistas, kurį aš gerbiau ir skaičiau, daro tokius pareiškimus, kurie vėliau sukelia politinį rezonansą, padarė neskaitę pirminio dokumento", - savo pofilyje socialiniame tinkle rašė A. Cininas.
Toliau teisėjas pateikė citatą iš teismo nuosprendžio.
„Vertinant Lietuvos teisinę padėtį 1991 m., neginčytina, kad 1990-03-11 aktu „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ paskelbus Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą kaip suverenių galių reiškėją, šiuo aktu pradėjus realizuoti visą Valstybės suverenitetą, suformavus Vyriausybę, buvo atkurtas Lietuvos suverenitetas. Taip pat faktinės Valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos funkcijos perėjo pagal 1990-03-11 priimtą LR Laikinąjį pagrindinį įstatymą suformuotoms institucijoms", - rašoma nuosprendyje.
„Tačiau aptariamu laikotarpiu, 1990–1991 m., Lietuvoje dar liko dislokuoti SSRS armijos ir VRM daliniai, 1991 m. okupuoti kai kurie Lietuvos infrastruktūros objektai – radijo ir televizijos centras, Spaudos rūmai, kiti pastatai. Ir nors tokia būklė turi 1949 m. Ženevos konvencijų 2 str. nurodytos dalinės okupacijos požymių, kuri yra jų taikymo sąlyga, ji kaltinimuose nesuformuluota ir nebuvo įrodinėjama, todėl teismas, laikydamasis kaltinimo ribų nenagrinėja, ar laikotarpis, nurodytas kaltinime, atitiko dalinės okupacijos sąlygas, kaip tai apibrėžiama 1949 m. Ženevos konvencijose", - rašoma citatoje.