Nutarimą paruošė Migracijos komisija, kuriai vadovauja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Guoda Burokienė. Projektą pasirašė ir kiti Seimo nariai iš valstiečių žaliųjų, konservatorių, socialdemokratų frakcijų.
Kam toks nutarimo projektas reikalingas, projekto lydraštyje nepaaiškinta, bet dokumente siūloma Vyriausybei sukurti darbo grupę, atlikti procesų valdymo analizę bei parengti strategijos projektą.
Tiesa, Seime vykusioje diskusijoje valstietė žalioji G. Burokienė aiškiai pasakė, kad visus su emigracija susijusius procesus turi koordinuoti ne Vyriausybė, bet Seimas.
„Visus su emigracija susijusius dalykus turi koordinuoti ne vykdomosios politikos lygmuo, bet valstybės politikos lygmuo - Seimas, kaip tautos atstovybė", - aiškino G. Burokienė.
Kaip dera emigracijos klausimų koordinavimas Seime ir siūlymai Vyriausybei kurti darbo grupes bei rengti strategijas, niekas nepaaiškino.
Mišrios Seimo narių grupės narė A. Maldeikienė pasibaisėjo nutarimo projektu.
„Dokumentas, apie kurį šiandien kalbame, paradoksaliai ir yra atsakymas, kodėl Lietuvą palieka žmonės. Pirma, šis projektas yra ne politikų, o politinės biurokratijos (kaip mes sakydavome prieš 30-40 metų, politinės nomenklatūros) rašinys. Jis kalba ne apie tautos žaizdas, jos praradimus, vis labiau klampias bandymo išgyventi schemas, jis tiesiog pasakoja apie techninę trūkstamos darbo jėgos atstatymo valdyseną. Žodis „valdysena" man ypatingai tame dokumente patiko", - ironiškai kalbėjo parlamentarė.
A. Maldeikienė iliustruodama savo žodžius pasitelkė patį dokumentą, kuriame siūloma atlikti procesų valdymo analizę, koordinuoti, steigti naują biurokratinę instituciją, sukurti darbo grupę, kuri rengtų įvairiausius projektus dėl kitų programų rengimo.
„Ten viso labo puslapis, bet išsiaiškinti, kiek bus projektų, yra gana sudėtinga, bet projektų bus daug", - sako Seimo narė.
Dokumento kalba išties stebina. Pavyzdžiui, Vyriausybe siūloma iki liepos 1 dienos: „atlikti valstybės institucijų vykdomą demografijos, ryšių su emigravusiais Lietuvos Respublikos piliečiais palaikymo, migracijos ir integracijos procesų valdymo analizę ir įvertinti galimybes pavesti koordinuoti šių procesų valdymą vienai valstybės institucijai, kuri būtų atsakinga už informacijos apie grįžimo gyventi į Lietuvą galimybes sklaidą užsienio šalyse, tarpininkautų įdarbinant Lietuvos Respublikos piliečius, sugrįžtančius gyventi į Lietuvą, ir suteiktų jiems pagalbą ieškant gyvenamosios vietos, pagal galimybes koordinuotų esamų ekonominių, socialinių, švietimo ar kitų integravimosi į Lietuvos visuomenę kliūčių šalinimą".
Antruoju punktu Sauliaus Skvernelio kabinetui norima iki gegužės 1 dienos pavesti tokį darbą: „sudaryti darbo grupę iš mokslininkų, valstybės pareigūnų, specialistų ir socialinių partnerių 2018–2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos projektui ir Lietuvos piliečių reemigracijos skatinimo programos projektui parengti".
Galiausiai, programos projektas turėtų būti pateiktas Seimui, kuris vėl imtųsi svarstyti, kaip stabdyti migraciją ir pagerinti demografinę situaciją.
„Jau pati dokumento retorika aiškiai kreipia atsakymo, kodėl vengiame turėti vaikų ir paliekame savo šalį, link", - sako A. Maldeikienė.
„Jo preambulėje teigiama, kad: „blogėjanti Lietuvos demografinė padėtis, nemažėjanti Lietuvos Respublikos piliečių emigracija daro neigiamą poveikį šalies ekonomikai ir socialinės apsaugos sistemai". Biurokratiškai mąstant viskas labai gražiai, mąstant sveiku protu visiškai akivaizdu, kad turime sisteminę problemą, mąstymo sisteminę problemą", - kalbėjo parlamentarė.
A. Maldeikienė sako, kad tokių dokumentų yra ne vienas ir ne du, bet jie kalba tą patį per tą patį: juose kalbama ne apie žmones, o apie darbo jėgos trūkumą.
„Gyvename valstybėje, kur net politikai žmones mato ir vertina kaip instrumentus, įrankius, iš esmės pavaldžius ekonominei sistemai. Politinė ekonomija – mokslas, kuriam atstovauju ir kuris Lietuvoje nuoširdžiai niekinamas (taip nuoširdžiai, kad net jo vardo minėti nepatartina) sako, kad tokia socialinė-ekonominė sistema, kur ne sistema pajungta žmogui ir jo įgalinimui, o žmogus matomas kaip sistemos aptarnavimo instrumentas, yra pasmerkta neišvengiamam nykimui", - sako Seimo narė.
„Patinka mums tai ar ne, bet egzistuoja dėsniai, kurių peržengti neįmanoma. Jeigu žmogus negali išgyventi, jaučiasi nesaugus nei socialiai, nei finansiškai, yra nuolat maitinamas melagingu pozityvizmu, nejaučia, kad šalies politikai nemeluodami atvirai kalba apie juos slegiančias problemas, jis pasitrauks. Pasitrauks, kur tik nori: į nebūtį, į savižudybes, į sunkias ligas", - teigia A. Maldeikienė.
Jos nuomone, ciniška aiškinti, kad tokias šalies problemas galima išspręsti biurokratams-politikams susitarus ir valingu judesiu primetus sprendimus.
A. Maldeikienė siūlo pirmiausia Lietuvai grąžinti politiką. „Tai, kas vyksta šioje salėje, yra ne politika. Tai yra, kaip sakė mūsų Seimo pirmininkas, aš jį tiesiog cituoju, biurokratinis instrumentas. Kol tai yra biurokratinis instrumentas, tol nieko šioje šalyje nesikeis ir nebus", - sako Seimo narė.
Vienintelis susitarimas, kurį turi padaryti tauta ir jos atstovai, pasak A. Maldeikienės, yra susitarimas dėl viešųjų finansų: kas moka ir kas gauna naudą.
„Lietuvos tragedija net ne mažos pajamos ir tai, kad Lietuva įklimpo į mažų pajamų šalies liūną. Lietuvos tragedija tai, kad tie, kurie yra kiekvienos demokratijos stuburas, vidurinė klasė, tiesiog nebegali išgyventi", - sako Seimo narė.
Pasak parlamentarės, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, 2015 m. vidutinis asmeninių pajamų efektyvus mokesčių tarifas siekė 8 proc.
Žmonės, kurie į rangas gaudavo mažas pajamas, tai yra 312 eurų per mėnesį, vidutiniškai mokėjo 2,97 proc. O tų žmonių, kurių pajamos viršijo 7141 eurą per mėnesį, mokesčių tarifas vidutiniškai buvo 4,12 proc.
Vidurinės klasės atstovai, kurių pajamos svyravo nuo 714 iki 2142 eurų, vidutiniškai mokėjo daugiau nei 11 proc.
„Tai sistema, kuri neleidžia išgyventi", - sako A. Maldeikienė.