Ketvirtadienio vakarą abu konkurentai susirėmė LRT televizijos debatuose.
Debatai prasidėjo jau tradiciškais tapusiais klausimais – kas, ką ir kada dirbo.
„Labai džiaugiuosi, kad esu patriotas, o mano profesija – istorijos ir politologijos bakalauras ir komunikacijos mokslų magistras. O jei klausiate, kur dirbau, tai niekada nevengiau juodo darbo ir dabar galiu pasakyti, kad dabar jau 7 metus ariu mero pareigose“, - teigė A. Kupčinskas.
Savo ruožtu Kauno meras savo oponentui pateikė klausimą, ar šis anuomet negaudė Sąjūdžio aktyvistų.
„Dirbau sovietiniais metais ir dirbau ten, kur gavau paskyrimą. O iš tiesų tai jau išsemta tema. Jūs iš Kauno padarėte paveikslų galeriją, prikabinote plakatų, žeminančių ne tik buvusių teisėsaugos pareigūnų darbą, bet ir šiųmetinės policijos darbuotojų darbą, jų orumą. (…). Ar negaudžiau aktyvistų? Galiu atsakyti trumpai: ne, negaudžiau“, - teigė V. Matijošaitis
„Jūs nebuvote eilinis milicininkas – tai buvo kur kas rimtesnės pareigos. Būtent politinės pareigos ir susijusios su tuometine sovietine santvarka. Būtent kad raminti, gesinti, visus antisovietinio judėjimo dalyvius“, - tikino A. Kupčinskas.
Konservatorius taip pat teigė, kad Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo krizės metu, V. Matijošaitis bendravo su prieštaringai vertinamu verslininku Vladimiru Romanovu.
„Tai yra vaikiški paistalai ir yra viena patarlė, kurią tuometinis Kauno laikraščio savininkas ir panaudojo – žmogų užmušti lengviausia laikraščiu. Tą tęsia dabartinis Kauno meras (…). Jei eičiau Laisvės alėja su savo anūku, tai turbūt numanote, kuo mane pavadintų. Gerbiamas Andriau, mokėkite garbingai pralaimėti“, - reziumavo V. Matijošaitis.
Kaip gelbės Kauną nuo ištuštėjimo
Kaunas – bene labiausiai dėl emigracijos nukentėjęs Lietuvos miestas. Prieš Nepriklausomybės atkūrimą Kaune gyveno 420 tūkst. žmonių, tuo metu 2014-aisiais – šiek tiek daugiau kaip 300 tūkst. Kandidatai į Kauno merus Visvaldas Matijošaitis ir Andrius Kupčinskas LRT televizijos debatuose diskutavo, kaip gerinti tokią situaciją.
Dabartinio Kauno mero A. Kupčinsko manymu, gyventojų mažėti pradėjo jau po Nepriklausomybės atkūrimo, kai nemažai kauniečių persikraustė į Vilnių.
„Kita didelė problema [kodėl mažėja gyventojų mieste] yra ta, kad Kaune vis dar neišspręstas žemės grąžinimo klausimas. Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje jis yra įvykęs. Tuo metu Kaune, kaip laikinojoje sostinėje, buvo daugiausia žemės savininkų, ir kol kas valstybė ir savivaldybė su jais yra neatsiskaičiusi“, – aiškino A. Kupčinskas.
Pasak A. Kupčinsko, tai trukdo kurtis naujakuriams, o pastarieji renkasi Kauno rajoną, kur gyventojų padaugėjo 30 tūkst.: nuo 60 iki 90 tūkst. Čia esą žemės paskirties žemė buvo verčiama į gyvenamosios ar kitokios paskirties žemę.
„Taigi Kaunas turi šiek tiek kitokią istoriją, bet pamažu grįžta žmonės, kuria verslus, ateina dideli užsienio investuotojų centrai. Dabar matome, kad didžiausias yra biurų poreikis. Manau, netolimoje ateityje Kaune pradės dygti biurų pastatai“, – LRT televizijos debatuose kalbėjo A. Kupčinskas.
Savo ruožtu kandidatas į Kauno merus V. Matijošaitis teigia, jog Kaune visuomet buvo stabdomos statybos ir ilgai daromi detalūs planai: „Jei Kauno rajone buvo vystoma mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, tai Kaunas turėjo vystyti daugiabučių namų statybą, ką darė Vilnius. Tuomet žmonės būtų pirkę butus ir galvoję apie darbą Kauno mieste, o jie išvažiavo į Vilnių.“
Anot V. Matijošaičio, „Transparency International“ atlikto tyrimo duomenimis, Kauno savivaldybė pagal viešųjų pirkimų skaidrumą užima 53 vietą. „Žemiau Kaunas negali nukristi, kas investuos į jį?“ – teiravosi V. Matijošaitis. Jo teigimu, verslininkas, norėdamas investuoti, žiūri, kaip Lietuvos miestų lygmenyje atrodo miestas.
„Kaunas yra studentų miestas, vienu metu čia mokosi apie 40 tūkst studentų. Reikia pradėti rūpintis, kad jie liktų Lietuvoje. Galima taikyti JAV modelį, kai studentams suteikiamas laikinas gyvenamas plotas ir jie ne tik sukuria šeimas, bet ir pradeda savo verslus. Taip būtų skatinamas smulkus ar vidutinis verslas, arba būtų įsidarbinama stambiajame versle“, – siūlė V. Matijošaitis.
Kalbėdamas apie investicijas, A. Kupčinskas džiaugėsi, kad į miestą atėjo naujų paslaugų kompanijų, atidarytas KTU „Santakos“ slėnis. „Iki 2022-ųjų, kai bus patvirtintas miesto strateginis planas, Kaunas taps ir paslaugų centru, ir sausumos uostu. Kaune šiemet ateis „Rail Baltica“, miestas bus vienintelis taškas, sujungtas su Europa europiniu geležinkeliu. Tikiu, kad Kaunas taps Europos kultūros sostine“, – LRT televizijos debatuose kalbėjo A. Kupčinskas.
Pirmajame rinkimų ture „Vieningas Kaunas“ kandidatas V. Matijošaitis surinko 37,81 proc. rinkėjų balsų, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatą A. Kupčinską palaikė 25,22 proc. rinkėjų.
Sekmadienį vyks antrasis merų rinkimų turas.