A. Kubilius apie tai galėjo tik svajoti: ar išdrįs socialdemokratai?

Socialdemokratų vadovaujamas ministrų kabinetas įsitraukė į diskusijas apie mokslininkų parengtą darbo santykių, pensijų ir socialinės apsaugos reformą, kurią jau spėta pakrikštyti tikra revoliucija. Darbo santykiai, pagal ją, gali būti pertvarkyti taip, kad tai taptų tikru košmaru pagal darbo sutartis dirbantiems žmonėms.

Įspėjimo terminai atleidžiant iš darbo trumpėtų nuo 2-4 mėnesių iki 0,5-1 mėnesio su nedidele išimtimi priešpensinio amžiaus žmonėms; išeitinė išmoka žmogų atleidžiant sumažėtų nuo 1-6 mėnesių atlyginimo dydžio iki 0,5-1 mėnesio dydžio išmokos, mažėtų ir bedarbio pašalpa.

Dabar pirmus tris mėnesius maksimali išmoka siekia 70 proc. draudžiamųjų pajamų (apie 300 eurų), po to mažėja ir mokama 6-9 mėnesius. Reformos autoriai siūlo bedarbio išmoką sumažinti iki 50 proc. buvusios algos pirmus tris mėnesius palaipsniui mažinant ir mokant ją iki 9 mėnesių.

Rezultatas: kas mėnesį uždirbate vidutinę algą, tai yra 554 eurus „į rankas“, tačiau jums praneša, kad po dviejų savaičių ar mėnesio esate atleidžiamas – optimistiniu atveju gaunate vienkartinę 554 eurų išeitinę išmoką ir tris mėnesius „džiaugiatės“ pašalpa po 277 eurų, toliau ji mažėja.

O jūs ieškotės darbo šalyje, kurioje, kovo 1 dienos Darbo biržos duomenimis, yra 174,4 tūkst. bedarbių, iš jų – 32,5 tūkst. yra jaunimas iki 29 metų.

„Jeigu pritartų tokiems siūlymams, pasitvirtintų teiginys, kad socialdemokratai yra stambaus kapitalo partija. Jie darbdavių, o ne darbininkų partija. Tai kerta samdomiems žmonėms“, - teigia Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas.

Politologas teigia, kad tai galėtų pakenkti socialdemokratų rinkimų rezultatams 2016 m. Seimo rinkimuose.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, buvęs premjeras Andrius Kubilius sako, kad konservatoriai nebus prieš siūlomas reformas, nes apie tai buvo aptariama ir tuomet, kai ministras pirmininkas buvo jis pats.

„Bet mes neturėjome visiškos daugumos. Kadangi socialdemokratai su visomis profsąjungomis tuomet kategoriškai buvo prieš, tai visuomet blokuodavo. Mums neužteko balsų, kad galėtume priimti ką nors rimtesnio: turėjome tik apie 70 balsų, užtekdavo, kad poros žmonių nėra ir viskas“, - sakė A. Kubilius, pridurdamas, kad netiki Algirdo Butkevičiaus ryžtu reformoms ir šį kartą.

Socialdemokratų rinkėjas: koks jis?

Lietuvos mokslininkų knygoje „Kaip renkasi Lietuvos rinkėjai? Idėjos, interesai ir įvaizdžiai politikoje“ nurodoma, kad Lietuvos gyventojams iš visų klausimų labiausiai rūpi nedarbas, mažų pajamų problema, kylančios kainos, emigracija, energetika.

Kai porinkiminėse apklausose gyventojų buvo teiraujamasi, kurioms politinėms partijoms labiausiai rūpi jų nurodytos problemos, tai rinkėjai nurodė, kad nedarbo problema labiausiai rūpinasi socialdemokratai, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“. Šios trys partijos, gyventojų nuomone, taip pat dažniau nei kitos rūpinasi kylančių kainų ir mažų pajamų problemomis. Tačiau nėra visiškai aišku, ar šių partijų rūpestis įvardintomis problemomis pritraukia daugiau rinkėjų.

Viena vertus, iš apklausų akivaizdu, kad žmonės, pagrindinėmis problemomis įvardijantys nedarbą, dažniau balsuoja už socialdemokratus, darbiečius ar tvarkiečius. Antra vertus, duomenys prieštaringi ir nerodo akivaizdaus probleminio balsavimo, kuriam būtinas gana aukštas gyventojų politinis išprusimas.

„Socialdemokratų rinkėjas mažiau pasiturintis. Jeigu žiūrėti per paskutinius keletą rinkimų, rinkėjas keičiasi į skurdesnę pusę. Jeigu vienu metu socialdemokratai buvo susikeitę pozicijomis su Darbo partija ir pastaroji patraukdavo neturtingesnius, o socialdemokratai – daugiau vidurinę klasę ir valstybinį sektorių, bet paskutiniai Seimo rinkimai parodė vėl kitas tendencijas: iš esmės vyresnio amžiaus ir prasčiau gyvenantys žmonės balsuoja už socialdemokratus“, - DELFI sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkė Ainė Ramonaitė, kuri buvo minėtosios knygos apie rinkėjų elgesį mokslinė redaktorė.

Tačiau A. Ramonaitė pabrėžia, kad Lietuvoje gyventojai pasižymi prastu ekonominiu išprusimu. „Žmonės nesiorientuoja, kaip veikia sistema, todėl jiems sudėtinga vertinti pasiūlymus. Todėl šiuo konkrečiu atveju priklausys, kaip tie pasiūlymai pateikiami“, - teigia mokslininkė, pridurdama, kad tarp žmonių kartais pasklinda tokios interpretacijos, kurios nebūtinai net pateikiamos žiniasklaidoje.

„Labai svarbu, kaip pati partija sugebės paaiškinti ir pateikti, kas čia daroma. Patys žmonės nesusies Darbo kodekso pataisų su savo interesais“, - sakė A. Ramonaitė.

Kaip galimybė gali virsti savižudybe

Buvęs socialdemokratų kandidatas į Vilniaus merus Gintautas Paluckas teigia, kad mokslininkų pateiktas reformos modelis gali būti ir galimybė, ir savižudybė.

Viena vertus, visi sutaria, kad darbuotojų ir darbdavių santykių reglamentavimas Lietuvoje yra pasenęs: sunku atleisti blogą darbuotoją, sunku įkurti profesinę sąjungą ir panašiai. Antra vertus, remiantis naujais siūlymais, bus lengviau atleisti darbuotojus, bet netektų garantijų darbuotojams niekas nekompensuoja.

Pateiktus pasiūlymus dėl darbo santykių politikas palygino su kepsnio ir bulvės dilema – tai maisto produktai, bet vegetaras pirmenybę akivaizdžiai teiktų bulvei, todėl šių dviejų produktų vertė skirtingiems asmenims nevienoda.

„Situaciją perkelkim iš mitybos į darbo santykius. Vienoje „rankoje“ turime trumpėjantį įspėjimo dėl atleidimo laiką ir mažinamą išeitinę išmoką, kitoje – privalomus profsąjungų steigimus įmonėse (kur darbuotojų skaičius viršija 50) ir panašius siūlymus. Lyg ir viskas turėtų būti gerai – verslui „varžtus“ atleidi, darbuotojų teisių gynybą stiprini, bet... paklauskim „vegetaro“. O vegetaras sako, kad čia kažkoks nesusipratimas, nes bulvę iš jo atima, o didesnė porcija „karbonado“ jam gyvenimo niekaip negerina. Tai kas gi čia kliūna? Kliūna tai, kad žmogus iš darbo bus atleidžiamas lengviau (greičiau ir su mažesne finansine našta verslui). Vadinasi, atleistasis turės gerokai greičiau susirasti naują darbą, o darbo paieškos daugeliui apskritai nėra paprastas reikalas. Profesinių sąjungų vaidmens stiprinimas įmonėse, žmogaus gebėjimui susirasti darbą jokios įtakos neturi“, - sako G. Paluckas.

DELFI primena, kad Darbo kodekso pataisose numatomas privalomas darbo tarybos sudarymas darbdavio iniciatyva, kai vidutinis darbuotojų skaičius yra 50.

Socialdemokratas sako, kad jeigu kalbame apie darbuotojų priėmimo į darbą ir atleidimo lengvinimą, iškart turėtume kalbėti ir apie adekvačias garantijas – kaip valstybė padės atleistajam greičiau susirasti darbą, pakeisti kvalifikaciją.

„Galiu drąsiai pasakyti, kad dabar Darbo biržos iniciatyvos, aktyvios darbo rinkos priemonės beveik neveikia, jos neefektyvios. Pavyzdžiui, jaunimo užimtumo programa: ji labai išviešinta, gaunamas didžiulis Europos Sąjungos finansavimas. Ir kaip ji veikia? Neseniai išplatinta oficiali statistika, ji neveikia, nors pinigų yra. Vadinasi, negalime sakyti: dabar žmones atleis greičiau ir paprasčiau, bet valstybė užtikrins priemones, kaip žmonės grįš į darbo rinką“, - sako G. Paluckas.

Pasak politiko, plikų Darbo kodekso nuostatų svarstymas tik supykdys visuomenę.

Socialdemokratas Algirdas Sysas DELFI pabrėžė, kad sukurpti reformos metmenys kol kas yra tik modernus ir teorinis mokslininkų požiūris į darbo santykius.

„Mes galėsime kalbėti apie prieštaravimus socialdemokratinei ideologijai tik tada, kai gausime projektą“, - sako politikas, pridurdamas, kad girdėjo ir profsąjungų, ir darbdavių nusiskundimų dėl šio projekto.

Socialdemokratas sako, kad kai kurias pataisas, kurios siūlomos šiuo naujuoju modeliu, jis pats teikė Seime ir jos buvo atmestos: pavyzdžiui, dėl darbuotojų dalyvavimo įmonių valdymo organuose. A. Sysas taip pat pridūrė, kad mokslininkų parengtas projektas yra teorinis ir visai neatitinka Lietuvos darbo rinkos realybės.

„Tai tik diskusijos. Nenoriu veltis į jas dėl kai kurių siūlymų, kurie nepritaikyti mūsų rinkai. Tai teorinis kūrinys, praktikoje yra visai kitaip: pavyzdžiui, nors mūsų kodeksas laikomas tarybiniu, pasenusiu, bet pasižiūrėkite, nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje, išskyrus Lietuvą, darbuotojai nebuvo masiškai išvaryti nemokamų atostogų ir nebuvo visiems in corpore sumažinti atlyginimai. Tą draudžia mūsų kodeksas, bet tai vis tiek buvo padaryta. Tai koks tas mūsų Darbo kodeksas – labai liberalus ar labai stagnaciškas?“ - klausė A. Sysas.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2010-2011 m. ekonomikos nuosmukio metu daugiau nei 350 tūkst. darbuotojų iš darbo išėjo savo noru.

„Palaukime socialinių partnerių nuomonės. Kam laužyti ietis, gal čia nieko net nebus?“ - sakė politikas.

V. Dumbliauskas: darbiečiai būtų kvaili, jei nepasinaudotų

V. Dumbliauskas pabrėžia, kad pateikti siūlymai tikrai neturėtų nudžiuginti dirbančiųjų, bet, jo nuomone, veikiausiai tikimasi, kad iki 2016 m. rinkimų žmonės viską užmirš.

„Mano sesuo porą metų buvo bedarbė, jai Darbo birža pasiūlė dirbti gamykloje. Ji su aukštuoju inžineriniu išsilavinimu, baigusi Kauno politechnikos institutą. Visame jos skyriuje moterys dirba už minimumą, tai yra siaubas! Žmonės negauna net 300 eurų. O dabar nori padaryti taip, kad žmogų būtų lengva išmesti iš darbo, įspėti prieš kelias savaites ir mokėti už vieną mėnesį išeitinę – socialdemokratai, manau, turėtų už tai sumokėti rinkimuose“, - svarstė politologas.

Pasak V. Dumbliausko, gali būti, kad šiuo arkliuku į Seimo rinkimus išjos Darbo partija, kuri visą atsakomybę už samdomų darbuotojų padėties pabloginimą suvers socialdemokratams, o patys vėl siūlys populistinius pažadus apie minimalios mėnesio algos kėlimą ir panašiai.

Pašnekovo nuomone, tam gali būti net paaukota Darbo partijos į Vyriausybę deleguota socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

„Šiaip darbiečiai būtų kvaili, jei tuo nepasinaudotų“, - sako V. Dumbliauskas.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis savo ruožtu teigia, kad socialdemokratai veikiausiai apsvarstė visas teigiamas ir neigiamas darbo santykių liberalizavimo puses. Jo nuomone, iki Seimo rinkimų dar daug laiko, todėl neigiamų pasekmių Algirdo Butkevičiaus vyriausybė gali ir nepajusti.

„Nemanau, kad toks sprendimas gali pakenkti procesams, kurie bus po pusantrų metų. Viską gali užgožti kiti įvykiai, viskas priklausys nuo situacijos: santykių su Rusija, galimų krizių ir panašiai“, - sakė L. Bielinis.

Nuo kada socialdemokratai įgyvendina tokias reformas?

Tačiau ką darbo santykių liberalizavimas turi bendro su socialdemokratija? A. Butkevičius teigia, kad lankstūs darbo santykiai neprieštarauja kairiųjų idėjoms ir rūpesčiui paprastu žmogumi.

„Pirmiausia, radikalizmo jokio nėra, nes atlikta analizė, kokia yra sistema kitose šalyse, kalbant apie darbo santykių reguliavimą ir apie socialinius kai kuriuos dalykus. Noriu pasakyti, kad tai yra dokumentas, kuris, aš manau, atitinka ir socialdemokratų idėjas, ir kitų partijų. Niekur negirdėjau, kad socialdemokratai kitose šalyse tokiam modeliui tikrai nepritartų. Aš tikrai nemačiau jokios nuostatos, kuri prieštarautų mūsų socialdemokratų partijos programos idėjoms. Aš manau, kad tokiam nelanksčiam darbo santykių reguliavimui, kuris buvo suformuotas, veikiausiai, 1984-1985 m., (reikia pokyčių – DELFI), o jeigu mes norime toliau gyventi tokioje aplinkoje, sulauksime labai neigiamų pasekmių“, - kalbėjo A. Butkevičius.

Premjero žodžius iš dalies paremia ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Liutauras Gudžinskas, kurio teigimu, Šiaurės šalys yra liberalizavusios darbo santykius, tačiau skiria didelį dėmesį pagalbai, kai žmonės netenka darbo.

„Jei pavyzdžiu imtume Šiaurės šalis, pavyzdžiui, Daniją, tai ten darbo santykiai lankstūs, įgyvendintas flexicurity modelis, bet jei žmonės praranda darbą, valstybė suteikia galimybę persikvalifikuoti, įgyti naujų kompetencijų ir vėl iš naujo integruotis į darbo rinką. Šiaurės šalys skiria daug dėmesio aktyvioms darbo rinkos priemonėms, skatina žmonės dirbti ir užsidirbti. Jeigu visas modelis kalbėtų ne tik apie liberalizavimą, bet ir dėmesio skyrimą pagalbai netekus darbo, perkvalifikavimui, tai čia būtų socialdemokratiška“, - sakė L. Gudžinskas.