Tarp politinių partijų Lietuvoje nebegirdėti didesnių ginčų strateginiais klausimais – sutariama dėl energetikos, gynybos, ietys nelaužomos dėl naujojo Darbo kodekso.
© Shutterstock nuotr.

Politologas Mažvydas Jastramskis nekritikuoja šios tendencijos: nesutarimas strateginių valstybės raidai reikalingų projektų atžvilgiu būtų neigiamas reiškinys. Tuo metu politologas Algis Krupavičius sako, kad socioekonominiais klausimais skirtis tarp partijų turėtų būti, antraip į socialinę atskirtį ir nelygybę grimztanti Lietuva sparčiais tempais išsivaikščios.

Algis Krupavičius
Algis Krupavičius
© Asm. albumo nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas M. Jastramskis sako, kad įspūdžiui, jog tarp partijų strateginiais klausimais nebėra ginčų, pagrindo yra.

„Iki šiol mūsų visuomenės ideologinis susistruktūravimas buvo ganėtinai menkas: žmonės nematė ypatingų skirtumų taro partijų, savęs į ideologinius rėmus taip pat nesprausdavo. Tačiau buvo viena takoskyra, pagal kurią žmonės matė partijų skirtumus: tai – geopolitinė orientacija, o konkrečiai – santykis su Rusija.

2012 metų Seimo rinkimų studijoje pamatėme, kad žmonės Darbo partiją mato kaip labai aiškiai pasisakančią už pragmatiškus santykius su Rusija, o, pavyzdžiui, Tėvynės Sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – kaip labai aiškiai įvardijančius Rusiją grėsme. Šiuo požiūriu pastaruosiuose rinkimuose partijų pozicijos yra labai supanašėjusios. Žmonės TS-LKD laiko ta partija, kuri mato Rusiją kaip grėsmę, o visų kitų partijų aiškiai išreikštų požiūrių į Rusiją ir skirtumo tarp jų nemato“, – kalba M. Jastramskis.

A. Krupavičius: dėl Darbo kodekso turėjo kilti ginčas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas politologas A. Krupavičius prisimena, kaip buvo laužomos ietys dėl LEO LT, „Williams“ ar Visagino atominės elektrinės projektų, tačiau tai, anot jo, sunku palyginti su klausimais, kurie sprendžiami dabar.

„Tai buvo kiek kitokie atvejai. Pavyzdžiui, LEO LT akivaizdžiai buvo projektas, skirtas vienai interesų grupei, tad verslo grupėse buvo daug nepasitenkinimo. Vienas iš pavyzdžių, kur šiandieną galėtų atsirasti skirtys, yra aukštojo mokslo reforma. Tokia, kokia ji yra siūloma dabar, yra neoliberalus aukštųjų mokyklų centralizacijos projektas, kurio ašis yra turimo aukštųjų mokyklų nekilnojamojo turto valdymas – savotiškas universitetų nekilnojamojo turto kontroliuojančių „bendrovių“ kūrimas. Manau, kad tokiam planui kairiosios partijos tikrai turėtų nepritarti.

Dėl Darbo kodekso skirties neatsirado todėl, kad socialdemokratai neužėmė kairiosios pozicijos, kai buvo rengiamas Darbo kodeksas. Jie rinkosi neoliberalią darbo santykių versiją, ir turime tai, ką turime. Dabar jie bando sugrįžti atgal, šiek tiek oponuoja, ypač naujasis lyderis, todėl Seime dar gali būti įvairių posūkių dėl Darbo kodekso, jei socialdemokratai nuspręs grįžti prie kairiųjų vertybių ir bandyti labiau tenkinti savo rinkėjų lūkesčius“, – teigia A. Krupavičius.

Niekam nestojus silpnesniųjų pusėn, Lietuva išsivaikščios

Pasak A. Krupavičiaus, tai, kad tarp partijų nėra ginčų socioekonominiais klausimais, yra viena nepalankiausių šaliai tendencijų.

„Europoje turime vieną didžiausių socialinės atskirties ir nelygybės indeksų, visuomenė yra socialiai suskilusi, o socialinės nelygybės pasekmė – milžiniška emigracija, nesustabdoma net ekonominio augimo laikais. Akivaizdu, kad socialinis ekonominis gyvenimas Lietuvoje yra nenormalus.

Problema ta, kad politikos lauke neatsiranda politinių grupių, nuosekliai ginančių socialiai pažeidžiamas, silpnesnes grupes. Šiuo požiūriu Lietuvos valstybė ir jos politika yra dramatiškoje situacijoje. Civilizuotoje Europos valstybėje taip neturėtų ir negalėtų būti“, – apgailestauja A. Krupavičius.

Profesoriaus teigimu, silpnesniųjų socialinių grupių gynimas Lietuvoje yra virtęs tik rinkiminių kampanijų reikalu, o naujoji vyriausybė pokyčių į šias tendencijas, panašu, neįnešė.

„Nenoriu būti blogu pranašu dabartinės vyriausybės atveju, tačiau akivaizdu, kad ji gravituoja tuo pačiu neoliberalizmo keliu, pasiremdama juo priima visus pagrindinius sprendimus, siūlo reformas. Tai reiškia, kad socialines deformacijas ir toliau turėsime, o jei taip ir toliau, ši šalis sparčiais tempais išsivaikščios“, – kalba A. Krupavičius.

Kai kuriais klausimai partijų skirčių ieškoti nevertėtų

M. Jastramskio teigimu, viena iš priežasčių, kodėl nematyti aiškių skirčių tarp partijų strateginiais klausimais, yra tai, kad pastaruoju metu nesvarstomi strateginiai objektai.

Mažvydas Jastramskis
Mažvydas Jastramskis
© DELFI / Karolina Pansevič

„Dėl strateginio objekto ar projekto visuomet atsiras susipriešinimas visuomenėje ir tam tikri interesai, tad gal dabartinė situacija nėra bloga, nes tai reiškia, kad nėra dalykų, dėl kurių partijos ginčytųsi, kas lemia mūsų orientaciją į Vakarus.

Nematau čia didžiosios problemos. Apskritai susiskaldymas strateginių valstybės raidai reikalingų objektų atžvilgiu, manau, nėra geras dalykas“, – sako M. Jastramskis.

A. Krupavičius taip pat teigia manantis, kad dėl kai kurių klausimų skirčių tarp partijų požiūrių ieškoti nereikėtų.

„Pavyzdžiui, visos pagrindinės Lietuvos partijos yra proeuropietiškos, apskritai Lietuvos užsienio politikoje jau kokius 25 metus nėra kažkokių rimtesnių ideologinių skirčių. Ten, matyt, ieškoti jų nereikia, nes tikrai daugelyje šalių, ypač mažesnių, šiuo klausimu situacija bus panaši“, – svarsto A. Krupavičius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: maloniomis permainomis džiaugsimės ne vieną dieną (6)

Pagaliau apie orus galima pasakyti vien geras žinias. Na, beveik. Artimiausiomis dienomis įkyrus...

„Mėlynojo banginio“ žaidimas trylikametės gyvenimą pavertė pragaru: už grotų – kėdainiškis (148)

Mirtį sėjantį žaidimą „ Mėlynasis banginis “ žaidusios Kėdainiuose gyvenančios...

„Real“ treneris sukasi iš padėties: prieš pirmas rungtynes „atkabino“ J. Mačiulį (12)

Po nesėkmingo Europos krepšinio čempionato ne itin maloniai Jonui Mačiuliui prasideda ir sezonas...

Kelios pieno rūšys, kurių geriau negerti (93)

Kai kūdikis gimsta viskas paprasta ir aišku – tinkamiausias maistas motinos pienas. Paaugę vaikai...

Iš Skandinavijos – neslopstantys NT burbulo signalai Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017“ (107)

Kaistanti nekilnojamojo turto ( NT ) situacija ir nuolatinės kalbos apie besiformuojantį NT burbulą...

V. Putino vizitas „Yandex“ biure: darbuotojams uždrausta net nueiti į tualetą (155)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį atvyko į „ Yandex “ biurą, norėdamas...

Rusija karui ruoštis pradeda iš anksto: kaip šifruoti jų siunčiamus signalus Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017“  (790)

Konferencijos „ Lūžio taškas 2017 “ susitikę Lietuvos krašto apsaugos viceministras...

Prastos naujienos pelėdoms: bemiegės naktys gali baigtis ir rimtomis ligomis (15)

Visuomenėje, kurioje skubama gyventi ir kuo daugiau laiko skirti darbui, geram kokybiškam miegui...

Mentalistas N. Kin su žmona laukiasi pirmagimio (11)

Šią vasarą aukso žiedus sumainę kaunietis mentalistas Nicholas Kin ir Raimonda Balsytė laukia...

Be makiažo pasirodžiusią A. Pugačiovą gatvėje sunkiai pažintų net didžiausi gerbėjai (19)

Gerbėjai rusijos popmuzikos legendą pripratę matyti visuomet pasitempusią ir pasigražinusią. Jos...