aA
Teroro aktai Prancūzijoje ir Europai vėl siaubą keliantis islamo ekstremizmas – kaip tik tai, ko dabar reikia Vladimirui Putinui, interviu DELFI teigė buvęs Rusijos prezidento patarėjas Andrejus Illarionovas, netrukus viešėsiantis Vilniuje rengiamame intelektualų forume.
Ramzanas Kadyrovas ir Vladimiras Putinas
Ramzanas Kadyrovas ir Vladimiras Putinas
© AP/Scanpix

A. Illarionovas mano apsiskaičiavęs tik dėl vieno. Buvęs V. Putino bendražygis tikėjosi, kad islamizmo protrūkis Europoje, kurį jis pats ironiškai krikštija „islamo pavasariu“, prasidės šiek tiek vėliau.

Andrejus Illarionovas šią savaitę Vilniuje viešės Užsienio reikalų ministerijos ir Rytų Europos studijų centro organizuojamoje intelektualų forumo diskusijoje „Rusija ir Vakarai: realybė ir perspektyvos", į kurią susirinks daug žinomų analitikų, tyrinėjančių Rusiją.

Islamistai – it dovana

A. Illarionovo teigimu, buvo galima nuspėti, jog Rusijai reikalinga jėga, kuri nusuks Vakarų akis nuo V. Putino interesų zonos. Esą ši jėga jau veikia – ir tai pirmiausiai „islamo pavasaris“, kurį buvęs Rusijos prezidento patarėjas prognozavo jau senokai.

„Sakiau, kad tada, kai V. Putinas vykdys savo įtakos buvusioje posovietinėje erdvėje plėtrą, (…) norint neutralizuoti galimą pagalbą iš Vakarų, reikės pradėti kampaniją darbiniu pavadinimu „islamo pavasaris“. Bet ne arabų valstybėse, o per islamistinius judėjimus Europoje, kurie surys Europos valstybių jėgas, laiką, išteklius ir energiją. Ir nesuteiks galimybės palaikyti ar padėti agresijos aukoms posovietinėje erdvėje“, - aiškino pašnekovas.

Andrejus Illarionovas
Andrejus Illarionovas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tiesa, kruvini išpuoliai Prancūzijoje ir buvusiam V. Putino patarėjui buvo netikėti.

„Prognozavau, kad tai prasidės kiek vėliau, dviem ar trimis mėnesiais vėliau. Čia suklydau dėl terminų, bet, mano manymu, ne dėl turinio. Ir tai, ką dabar matome Prancūzijoje, Vokietijoje ir, iš visko sprendžiant, netrukus prasidės kitur – neatmestina, kad tai pirmieji „islamo pavasario“ židiniai“, - teigė A. Illarionovas.

NATO jau taikiklyje

Nors Rusijos dėmesys Europoje tebėra sutelktas į Ukrainą, A. Illarionovas mato ne vieną požymį, jog Kremlius nusitaikęs destabilizuoti ir NATO. O tam tinkamiausia vieta – mūsų regionas.

„Tai ne tik karas su Ukraina. Tai Kremliaus propagandistai vadina „ketvirtuoju pasauliniu karu“. Tai karas prieš Vakarus, ypač – prieš anglosaksiškuosius Vakarus ir pasienio valstybes, įskaitant Baltijos šalis ir Lenkiją“, - teigė buvęs V. Putino patarėjas.

Pasak jo, jei Maskva ryšis veikti prieš NATO šalis, patogiausias taikinys yra Latvija ir Estija, kur galima išnaudoti gausias rusakalbių mažumas bei pritaikyti „žalių žmogeliukų“ scenarijų, kurio pavojų akcentuoja Andrejus Piontkovskis. Tokio scenarijaus sėkmės atveju esą būtų galima privesti prie NATO griūties.

„Galimas įsiveržimas Estijos ir Latvijos rytuose, kokios nors „Narvos liaudies respublikos“ ar „Latgalos liaudies respublikos“ atsiradimas. (…) Atsiranda „žali žmogeliukai“ Latgalos ir Narvos teritorijose, paskelbiamos „liaudies respublikos“. Ir tie „žali žmogeliukai“ nežygiuoja nei į Taliną, nei į Rygą. Tiesiog užima tam tikrą teritoriją ir skelbia: „Mes – taikūs žmonės, mums nieko nereikia, mes liekame čia“.

Kyla klausimas. Ar ginkluotosios pajėgos – tiek Estijos ir Latvijos, tiek kiti NATO padaliniai – bus pajėgūs pradėti karinius veiksmus prieš tokias „liaudies respublikas“. Šio klausimo aptarimas – absoliučia dauguma atvejų – Europoje ir JAV rodo, kad atsako nebus. O jeigu atsako nebus – tai reikš NATO sutarties 5-ojo straipsnio (apie kolektyvinę gynybą – DELFI) galą. O 5-ojo straipsnio galas reikštų ir viso NATO pabaigą. Tai būtų viešas pažeminimas ir viešas parodymas, kad NATO negali užtikrinti ne tik Ukrainos ar Gruzijos, kurios nepriklauso NATO, bet ir Estijos ar Latvijos – NATO narių. Tai de facto reikštų Aljanso pabaigą“, - įspėja A. Illarionovas.

Anot pašnekovo, Kremlius gali nusitaikyti ir į kitas šalis: Gruziją, Kazachstaną. O vienas labiau tikėtinų variantų – ir kaimyninė Baltarusija. Pirmiausiai dėl to, kad Aliaksandras Lukašenka yra izoliuotas ir vargiai galėtų tikėtis Vakarų užtarimo. Tačiau Kremliaus veiksmai byloja, kad pasirinkta kita kryptis.

„Baltarusija – labiausiai patrauklus, labiausiai akivaizdus taikinys atakai. Ir mažiausiai apsaugotas, atsižvelgiant į A. Lukašenkos režimo izoliaciją. Tačiau V. Putinas savo puolimą pradėjo ne šiomis kryptimis, o ES“, - teigė jis.

Reikia suktis, kol valdo B. Obama

Buvęs V. Putino patarėjas kritiškai vertina Rusijai pritaikytas Vakarų sankcijas.

„Daugelis sako, kad sankcijos veikia. Mano nuomone, sankcijos neefektyvios, jų poveikis Rusijos ekonominėms problemoms minimalus, o politinei situacijai – nulinis. Toks mano vertinimas. (…) Sankcijomis tankų nesustabdysi“, - teigė A. Illarionovas.

Dar daugiau kritikos jis žeria NATO ir pagrindinei Aljanso šaliai – Jungtinėms Valstijoms.

Vakarai, ir Europa, ir JAV, ne tik neįsikišo karine prasme, bet ir atsisakė Ukrainai tiekti karinę paramą – įrangą, techniką ir t.t. (…) Ir nėra jokių ženklų, kad ES, JAV ir apskritai Vakarai pakeis savo poziciją. Juolab, kai JAV vadovauja dabartinis prezidentas, kuris to daryti neketina“, - mano A. Illarionovas.

Pasak jo, labai tikėtina, kad 2016 m. JAV prezidento rinkimuose triumfuos kur kas griežčiau Rusijos atžvilgiu nusiteikęs politikas. Esą dėl to Kremlius turi skubėti ir savo darbotvarkę įgyvendinti artimiausiu metu, kol prie supervalstybės vairo tebestovi Barackas Obama.

JAV prezidentas Barackas Obama, anot A. Illarionovo, nepaprastai parankus V. Putino imperializmui
JAV prezidentas Barackas Obama, anot A. Illarionovo, nepaprastai parankus V. Putino imperializmui
© AFP/Scanpix

„2016 m. rudenį JAV vyks prezidento rinkimai. Nėra garantijų, bet labai tikėtina, kad kas bebūtų B. Obamos įpėdinis, šis žmogus bus kur kas ryžtingesnis ir griežtesnis Rusijos atžvilgiu. Dėl to maksimalius geopolitinius tikslus reikia įgyvendinti iki šio momento. Tada (po rinkimų JAV – DELFI) bus pereita į gynybos stadiją, o dabar – puolimas“, - aiškino V. Putino kritikas.

Pasak jo, būtent tebevaldant B. Obamai didžiausias pavojus, jog bus bandoma destabilizuoti Baltijos valstybes.

„Miegantis milžinas“ miegos toliau

A. Illarionovo žodžiais, NATO elgiasi kaip „miegantis milžinas“, o Rusija tuo naudojasi.

„NATO – tai miegantis milžinas. Milžinas, bet miegantis. Ar ne iki galo sąmoningas. O sąmoningumas nepilnas dėl atitinkamos vadovybės JAV. Atsiradus kitam vadovui, milžinas gali pabusti. Normali, sakyčiau, visiškai normali taktika, kaip kautis su milžinu, kuris yra už tave kur kas stipresnis, galingesnis, bet miega. Palanki situacija su juo susidoroti“, - sakė jis.

Pašnekovo teigimu, pasyvi NATO laikysena leidžia Kremliui vis toliau stumti „raudoną liniją“, kurią V. Putinas su kompanija per pastaruosius metus peržengė ne kartą ir ne du.

„Pabandė – milžinas nepabudo. Nepabunda, nes smegenys yra Vašingtone, Baltuosiuose rūmuose. (…) Jis nepabunda jokiomis aplinkybėmis. Cheminis ginklas Sirijoje, pilietinis karas su šimtais tūkstančių aukų, karas Ukrainoje, aneksija Europoje, teroro aktas, nužudęs 300 lėktuvu skridusių civilių – milžinas nepabunda. Dėl to aiškiai duotas signalas – galima veikti dabar. Ne tik galima, bet ir reikia“, - kritikavo A. Illarionovas.

Lietuva – ne tokia pažeidžiama

Pasak jo, Lietuva kiek išsiskiria bendrame Baltijos šalių fone. Esą ji mažiau pažeidžiama nei Latvija ir Estija, kur Maskva gali labai efektyviai išnaudoti tautinių mažumų kortą.

„Mano nuomone, Lietuvos pozicijos santykinai tvirtesnės. Lietuva turi sieną su Kaliningradu, su Baltarusija – tai yra dėmesio verti faktoriai. Tačiau vertinant padėtį šalies viduje, Lietuva pakankamai atspari. Lietuvoje nėra įtakingos mažumus, kuri praeityje ar dabar negatyviai vertintų Lietuvos valstybingumą. Apie tai, dėl ko taip yra, galima būtų skaityti paskaitą. Bet tai yra faktas. Ir šis faktas Lietuvos valstybingumo tęstinumui nepaprastai svarbus“, - aiškino A. Illarionovas.

Pašnekovas pabrėžia, jog Lietuvos žmonės nepamiršo sovietų okupacijos. „Viena vertus – yra blaivus grėsmių suvokimas. Bet nėra baimės, kad tai įvyks čia ir dabar. Čia Lietuva skiriasi nuo savo artimiausių kaimynių“, - teigė A. Illarionovas.

Kas, jeigu ne Putinas?

Vis pasigirsta svarstymų, jog įvykus netikėčiausiam scenarijui, jei V. Putinas prarastų Rusijos vairą, jį gali pakeisti dar sunkiau nuspėjamas politikas.

A. Illarionovas į šias diskusijas nelinkęs leistis – esą šiuo metu V. Putinui tiesiog nėra jokios realios politinės alternatyvos, taigi ir aptarinėti nėra ką.

„Na, kas, pavyzdžiui? Kas tas žmogus? Reikia turėti omeny, kad jį reikėtų kaip nors išrinkti. Kad ir su balsų klastojimu, juodosiomis technologijomis – bet išrinkti reikia. Kyla klausimas – kas šiuo metu daugiau ar mažiau tinkamas išrinkimui, kad ir su masyviu rezultatų klastojimu. Ką besakysi, V. Putinas yra populiarus. Galima ginčytis, kiek populiarus, bet populiarumas yra. Kas dar galėtų tikėtis panašaus palaikymo? Kas iš potencialių kandidatų turės, reikia pripažinti, tokius gebėjimus, kokius turi V. Putinas? Reikia pripažinti, jis juos turi.(...) Kas tas žmogus? Aš, jeigu atvirai, tokių žmonių nematau. Igoris Sečinas būtų renkamas Rusijoje? Tikrai ne, net su didžiausiomis falsifikacijomis. Ramzanas Kadyrovas? Juokinga“, - ironizavo pašnekovas.

Režimui kvėpuoti sunkiau, bet oro užteks dar ilgam

Rusiją pastaruoju metu smarkiai siūbuoja rublio kurso ir naftos kainų nuopuoliai. Pats V. Putinas viešai pripažino, kad ekonominės problemos gali tęstis artimiausius dvejus metus. A. Illarionovas prognozuoja, kad blogiausias scenarijus Maskvai – kiek trumpesnis laikotarpis.

Pašnekovas pabrėžia, jog pagrindiniu Rusijos taikiniu Europoje išlieka Ukraina. O šios šalies atsparumas ekonominėms negandoms nepalyginamai mažesnis nei Rusijos.

„Rezervų Rusija turi mažiausiai pusantrų metų laikotarpiui. O Ukraina – galbūt kelioms savaitėms. Skirtingos distancijos, ir klausimas, kas pirmas atbėgs iki finišo, net nevertas svarstymo“, - konstatavo A. Illarionovas.

Pasak jo, su savo rezervais V. Putinas gali sau leisti bent pusantrų metų nekeisti kurso ir nesileisti į kompromisus su Vakarais.

„Taip, situacija pablogėjo, dabar sunkiau. Bet pusantrų metų jis turi. Ir jis akivaizdžiai stengiasi šiuos pusantrų metų išnaudoti tam, kad pasiektų savo geopolitinius tikslus“, - sakė A. Illarionovas.

Pašnekovo žodžiais, per artimiausius pusantrų metų Kremliuje numatoma tik viena kryptis – spaudimo stiprinimas, o ne atvirkščiai.

Ukraina: viskas pagal planą

Anot A. Illarionovo, Ukrainoje Kremlius turi nusibrėžęs tris strateginius tikslus, o du iš jų kol kas realizuojami sėkmingai.

Pirmasis tikslas – karinės įtampos palaikymas pietrytinėje Ukrainoje, kurią DELFI pašnekovas ironiškai vadina „Luhandonija“.

„Pirma – neleisti karinio „Luhandonijos“ pralaimėjimo. „Luhandonija“ užpildoma Rusijos karine technika, Rusijos kariškiais ir t.t. Pralaimėjimas neleistinas – tai savaime suprantama“, - sakė A. Illarionovas.

Tikslas Nr. 2 – sabotuoti Ukrainos ir ES Asociacijos sutartį. Čia, anot pašnekovo, Kremlius tarpinį tikslą jau pasiekė – sutartis pasirašyta, tačiau iki jos įsigaliojimo dar labai toli.

„Jei pirmuoju atveju panaudoti smogikai, antruoju pasitelkti „sislibai“ (taip A. Illarionovas apibūdina „sisteminius liberalus“, tarp kurių nemažai ekonomistų, formuojančius ekonominius V. Putino režimo pamatus – DELFI). Buvo pasirašytas papildomas Ukrainos ir ES susitarimas, kuriuo įtvirtinta, kad sutartis neįsigalioja bent jau iki 2015 m. pabaigos. Toks buvo antrasis tikslas“, - tęsė jis.

Tai bent pasirinkimas: kokiu būdu bankrutuoti?

Trečiasis Kremliaus taikinys – Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Esą jis tapo principine kliūtimi ir turi būti pašalintas.

„2014 m. rugpjūtų V. Putinas savo žmonėms iškėlė tris užduotis. Pirma – neleisti karinio „Luhandonijos“ pralaimėjimo, antro – neleisti įsigalioti ES ir Ukrainos Asociacijos sutarčiai. Trečia – privesti prie P. Porošenkos pasitraukimo. Pirmos dvi užduotys įvykdytos, trečioji – kol kas ne.

P. Porošenka – pirmas per 23 Ukrainos nepriklausomybės metus prezidentas, iš tikrųjų išrinktas visos Ukrainos balsais. Tai sugriovė geopolitines sienas, kurios Ukrainoje ypatingai aiškiai matėsi ankstesniais dešimtmečiais. (…) Kelti pretenzijas, kad jis yra tik dalies Ukrainos prezidentas, neįmanoma. (…) Dėl to daroma viskas, kad jis būtų nuverstas“, - aiškino pašnekovas.

Anot A. Illarionovo, V. Putinas ir jo aplinka prezidento nuvertimui jau greitu metu gali būti pasitelktos ekonominės priemonės.

Anot A. Illarionovo, Kremlius siekia Petro Porošenka dar šiemet būtų nuverstas
Anot A. Illarionovo, Kremlius siekia Petro Porošenka dar šiemet būtų nuverstas
© AFP/Scanpix

„Trečią užduotį galima įvykdyti tik kartu dirbant smogikams ir „sislibams“. Tam sukurtas ir šiuo metu įgyvendinamas kur kas sudėtingesnis planas. Vienas svarbiausių jo elementų – Ukrainos finansinis krachas. Situaciją turbūt žinote. Defoltas pats savaime negarantuoja P. Porošenkos nuvertimo, bet sukurtų palankią aplinką tolesniems veiksmams“, - sakė jis.

Tarp artimiausiu metu labiausiai tikėtinų Kremliaus žingsnių buvęs V. Putino patarėjas įvardija tiesioginį spaudimą per finansines priemones. Iš Maskvos jau atskriejo pareiškimai, kad Kijevas pažeidė sąlygas, kuriomis šaliai dar valdant Viktorui Janukovyčiui suteikta 3 mlrd. dolerių paskola.

„Akivaizdu, kad schema veikia ir yra naudojama. Jeigu Rusija sausio gale iš tiesų pareikalaus nedelsiant grąžinti šį kreditą, o tam ji, juridiškai, turi teisę, Ukrainos valdžia turi du variantus. Arba grąžinti šią skolą ir praktiškai likti be tarptautinių rezervų, kas reikštų nemokumą per keletą savaičių. Arba atsisakyti mokėti – jei atsisakys, tai jau automatinis nemokumas“, - dėstė A. Illarionovas.

Pasak jo, Ukrainos apžvalgininkai kone vieningai sutaria, jog finansinis šalies krachas pirmiausiai klibintų prezidento, o ne premjero Arsenijaus Jaceniuko kėdę. Be to, įgyvendinus ekonominę plano dalį, į areną esą turėtų žengti ir smogikai pietrytinėje Ukrainoje.

A. Illarionovo nuomone, jei pavyks nuversti P. Porošenką, Kremlius vėl paleis visą savo arsenalą, kad Vakarams Ukrainą rodytų kaip teisėto vadovo neturinčią, įsipareigojimų vykdymui nepajėgią ir visai kitaip nepilnavertę valstybę. Tolesni prezidento nuvertimo pliusai – visiškai destabilizuota šalis ir galimybė šią destabilizaciją visokeriopai išnaudoti.

Pašnekovo teigimu, Kremlius siekia P. Porošenką nuversti iki šių metų pabaigos. Jei šis planas žlugs, esą bus ieškoma kitų būdų Ukrainos krizės gilinimui.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Eugenija Grižibauskienė | D+

Verslininkas Kirvaitis – apie „One“ virsmą tarptautiniu gigantu, derybas su „Google“ ir pardavimų šuolį nuo nulio iki 30 milijonų

Aldo Kirvaičio įkurta, globalių finansų rinkoje besidarbuojanti „ Metasite “ kompanija jau...

Turkijoje prasidėjo „antra vasara“: pilni lėktuvai lietuvių atostogauja už juokingas kainas (159)

Nors kalendorinė vasara baigėsi – populiariuose Turkijos kurortuose atrodo, kad atostogų sezonas...

COVID-19 pandemijos pabaigos prognozės: Lietuvos profesoriai pasakė, kada viskas turėtų baigtis (652)

Praėjusią savaitę vakcinos gamintojos „Moderna“ vadovas Stephanas Bancelis viešai pasisakė,...

Nauja tvarka dėl moksleivių izoliacijos įnešė daugiau sumaišties: kai kurių punktų negali suprasti (63)

Sprendimai dėl trumpesnės mokinių izoliacijos socialiniuose tinkluose sukėlė ir tėvų...

Orų prognozė: saulę paslėps debesys

Lietuvos orus lems anticiklono pietvakarinė dalis, tačiau diena nebus saulėta. Naktį šalies...

Duomenų mokslininkas: nenoriu gąsdinti dėl 4000 naujų atvejų, bet mes link to einame (442)

„Aš sakyčiau prastėjimo greitis yra panašus kaip ir praeitą savaitę, gal šiek tiek...

Daugiausia plaukų netenkame naktį: geri patarimai, kad jie neslinktų miegant (6)

Kad ir kaip puoselėtumėte plaukus, dėl tam tikrų priežasčių gali suintensyvėti jų slinkimas...

Ant suolo lyderį lemiamu metu palikęs Schilleris: mums reikia kitokio jo žaidimo (6)

Po pirmų dvejų rungtynių naujajame Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) sezone dėl komandos gynybos...

F-1 pilotas Nico Huelkenbergas su lietuve žmona Egle tapo tėvais: paskelbė ne tik nuotrauką, bet ir retą kūdikio vardą (43)

Pasaulyje žinomas F-1 pilotas Nico Huelkenbergas šią vasarą vedė lietuvaitę mylimąją...