NATO Parlamentinė Asamblėja (PA) surengta pačiu laiku, reaguojant į Rusijos ketinimus „perbraižyti valstybių sienas Europoje“, sako NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
„Rusijos veiksmai Ukrainoje nesvetingai parodė mums, kodėl gynyba yra svarbi mums šiandien ir ateityje. Nuo Šaltojo karo pabaigos NATO sunkiai dirbo mėgindama sukurti saugią partnerystę su Rusija, taip pat sukurti saugumo stabilumą euroatlantinėje erdvėje. Dar praėjusių metų pabaigoje mes sutarėme geriau, nei bet kada. Bet Rusija parodė, kad gali perbraižyti sienas Europoje, jei prireiks - net ir jėga, ir yra pasirengusi destabilizuoti valstybes, siekiančias savų geopolitinių tikslų“, - sakė A. F. Rasmussenas penktadienį Vilniuje vykstančioje NATO Parlamentinėje asamblėjoje.
Kalbėdamas apie NATO pozicijas, A. F. Rasmussenas užtikrino, kad aljansas pasiryžęs ginti kiekvienos valstybės narės saugumą.
„Šis valstybės apdovanojimas toliau stiprins mano ryšius su Lietuva, su Lietuvos žmonėmis. Jis bus paskatinimas toliau dirbti siekiant plėsti ir ginti vertybes, kuriomis paremtos mūsų visuomenės. Asmeninę laisvę, demokratiją ir įstatymo viršenybę. (...)
Rusijos neteisėta agresija prieš Ukrainą keičia žaidimo taisykles. Kas nesikeičia – tai NATO pagrindinė užduotis. Ginti ir saugoti mūsų sąjungininkus nuo užpuolimo. Ir neabejokite – NATO gins kiekvieną aljanso dalį. Nė vienas sąjungininkas neliks vienas“, - Prezidentūroje pareiškė Vytauto Didžiojo ordino didžiuoju kryžiumi segintis NATO generalinis sekretorius.
Lietuvai NATO vadovas dėkoja už indėlį Afganistane ir kitose misijose. A. F. Rasmussenas taip pat padėkojo už Lietuvos įnašą į NATO veiklą žvalgybos srityje bei už Lietuvos lyderystę energetinės nepriklausomybės klausimu.
Sykiu NATO vadovas visas aljanso nares skatina susirūpinti gynybos biudžetais.
„Kiekvienas lėktuvas, laivas, kiekvienos pratybos rodo, kad NATO rimtai žiūri į mūsų sąjungininkų gynybą. (…) Kiekvienas sąjungininkas prisideda skirtingai. Vienas už visus – visi už vieną. 28 už 28. Tai tikras solidarumas. Dabar svarstome ilgalaikes priemones kolektyvinės gynybos stiprinimui. (…) Dabar labiau nei bet kada matome, kodėl gynyba yra svarbi. Ir kodėl kiekvienas sąjungininkas turi atlikti savo rolę. Ir sveikinu Lietuvą dėl politinio sprendimo laipsniškai didinti gynybos finansavimą ateinančiais metais. Žinau, kad tai nelengva. Tačiau tai gyvybiškai svarbu“, - sakė A. F. Rasmussenas.
Prancūzų kontraktas su rusais – prancūzų reikalas
Prancūzija – viena iš prieštaringai besielgiančių NATO valstybių. Prancūzai nerodo jokių ketinimų atsisakyti milijardinio karo laivų „Mistral“ gamybos ir pardavimo Rusijos laivynui kontrakto. A. F. Rasmusseno nuomone, tai Prancūzijos vidaus reikalas.
„Tai yra nacionalinis sprendimas. Tai sprendžia Prancūzija. Kiek tai liečia NATO, mes šiuo metu peržiūrime savo būsimus santykius su Rusija. Kaip žinote, jau sustabdėme visą praktinį bendradarbiavimą su Rusija. NATO užsienio reikalų ministrai mūsų santykį su Rusija aptars susitikę birželio pabaigoje“, - kalbėjo A. F. Rasmussenas.
Vis dėlto jis užsiminę nesąs patenkintas „Mistral“ sandorio tolesne eiga. „Tikėčiausi, kad visi sąjugininkai nacionalinius sprendimus priimtų atsižvelgdami į šį, didesnį kontekstą“, - pridūrė NATO vadovas.
Prezidentė D. Grybauskaitė reaguoja aštriau – šalies vadovė neslepia nusivylimo Prancūzijos laikysena dėl „Mistral“.
„Dabartinė situacija verčia mus visus vertinti daug ką kitaip, daug kritiškiau. (…) Mūsų pozicija labai griežta. Ypač jeigu atsiras aplinkybės, kurios vers mus kalbėti ne tiktai NATO, bet ir Europoje apie trečiąjį sankcijų paketą (Rusijai – DELFI)“, - kalbėjo šalies vadovė.
Pasak jos, jeigu bus imtasi trečiojo santykių paketo, tai siųs visiškai kitokį signalą Prancūzijai.
„Šiame pakete, be jokios abejonės, pirmiausiai bus karinio bendradarbiavimo pristabdymas. Tame tarpe – karinės ginkluotės pardavimo klausimai. Kol kas toks sprendimas (dėl naujų sankcijų – DELFI) dar nėra priimtas. (…) Mes tikimės visi, kad kiekviena šalis sugebės teisingai įvertinti – tiek politiškai, tiek ekonomiškai, tiek karinio saugumo prasme – savo veiksmus“, - sakė D. Grybauskaitė.
Nuolatinės NATO pajėgos Lietuvoje? Anksti kalbėti
Paklaustas, ar Lietuvoje galima tikėtis nuolatinių NATO sąjungininkių sausumos pajėgų, A. F. Rasmussenas teigė, jog klausimas pernelyg ankstyvas.
„Neabejotina, kad NATO buvimas visoje NATO teritorijoje bus labiau matomas. Turime prisitaikyti prie naujos, dramatiškai pasikeitusios saugumo situacijos Europoje. Ir dalis to – stiprinti kolektyvinę gynybą. Ir tam reikia labiau matomo NATO (pajėgų – DELFI) buvimo visoje NATO teritorijoje. Šiuo metu svarstome, kokių žingsnių būtų galima imtis tolesniam mūsų kolektyvinės gynybos stiprinimui.
Ir ten bus svarstomai tai, ką aš vadinu „atitinkamu dislokavimu“. Šiek tiek anksti sakyti, kaip būtent (keisis NATO pajėgų veikla – DELFI). Tikėčiausi, kad priemonių paketas bus patvirtintas viršūnių susitikime. Tačiau bendras tikslas bus padidinti mūsų pasiruošimą ir mūsų gebėjimą reaguoti“, - sakė NATO generalinis sekretorius.
Tuo tarpu D. Grybauskaitė nusiteikusi optimistiškai. „Nenaudočiau žodžio „tikimės“. Aš įsitikinusi ir žinau, kad visos saugumo priemonės, kokių mums reikės, bus užtikrintos. Šiuo metu mes diskutuojame ir aptariame, kokios priemonės galėtų būti jau patvirtintos rudenį, viršūnių susitikime. (…) Ir forma, ir turinys, ir saugumo priemonių kiekis bus toks, kokio reikės“, - įsitikinusi prezidentė.
Pažadas Ukrainai
NATO generalinis sekretorius taip pat žada stipresnį aljanso darbą su Ukraina.
„Kas liečia karinės įrangos tiekimą, svarbu pastebėti, kad NATO tokios įrangos neturi – ją turi individualios sąjungininkės. Kitaip tariant, kai kalbama apie įrangos tiekimą, tai dvišalis susitarimas tarp Ukrainos vyriausybės ir pavienių NATO sąjungininkių.
Kaip aljansas, NATO turi partnerystę su Ukraina. (…) Mes šiuo metu aptarinėjame, ką dar galima padaryti iš NATO pusės“, - sakė A. F. Rasmussenas.
Pasak jo, Ukrainos pusė jau pateikė sąrašą galimų variantų. Tarp jų – NATO pagalba vykdant gynybos sektoriaus reformą, kariuomenės modernizaciją. „Ateityje matysite stipresnį NATO ir Ukrainos bendradarbiavimą. Įskaitant karinį bendradarbiavimą“, - patikino NATO generalinis sekretorius.
Dėkojo už asmeninį NATO vadovo indėlį
Įteikusi valstybinį apdovanojimą NATO vadovui, prezidentė dėkojo jam už indėlį į Lietuvos geopolitinę raidą.
„Mes jam asmeniškai skolingi už tą indėlį jo gyvenime, kurį jisai skyrė Lietuvai ir Baltijos šalims. Šis žmogus buvo Danijos premjeru, kai Lietuva pradėjo derybas dėl narystės NATO. Šis žmogus buvo tas žmogus, (…) kuris užtikrino, kad Baltijos šalims atsirastų gynybos planai. Tai yra tas žmogus, kuris dabar užtikrina mūsų saugumą ir padeda Baltijos šalims jaustis saugiau“, - šiltų žodžių negailėjo D. Grybauskaitė.
Šitų žodžių negailėjo ir pats A. F. Rasmussenas. O savo kalbos pabaigoje jis pasveikino D. Grybauskaitę laimėjus prezidento rinkimus.