„Šiandien Europoje atsivėrė seniai pamirštos karinės grėsmės, ekonominius santykius varžo Rusijos paskelbtų draudimų barjerai. Tai – įtemptas laikas, kai Vyriausybei tenka dirbti nuolatinės parengties režimu – prognozuoti ir sekti prognozes bei turėti operatyvų arba atsarginį veiksmų variantą“, - sakė politikas.
„Niekas 100 procentų negali pasakyti, kaip plėtosis įvykiai Rytuose. Tačiau mūsų Vyriausybės tai netrikdo ir nestabdo užsibrėžtų tikslų siekio. Manau, kad mūsų sėkmės pagrindas – ne apkasų būsena, o atvirumas naujoms idėjoms, pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas su partneriais, verslu ir operatyvūs ir pasverti sprendimai“, - savo programinėje kalboje aiškino A. Butkevičius.
Penktadienį socialdemokratai surengė suvažiavimą, todėl A. Butkevičius atsiskaitė už nuveiktus darbus. Partija rinks ir pirmininką, tačiau beveik niekas neabejoja, kad lyderiu bus perrinktas A. Butkevičius.
Kandidatais buvo iškelti dar keturi politikai: europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis, Seimo nariai Algirdas Sysas ir Gediminas Kirkilas. Tačiau visi jie, išsakyrus A. Sysą, iš pirmininko rinkimų pasitraukė.
A. Butkevičius socialdemokratams vadovauja nuo 2009 m. Šis politikas pasižymi ypač aukštu vertinimu visuomenėje: reitingų lentelėse socdemų pirmininkas būna aukščiausiose pozicijose, todėl niekas nesitiki jo pralaimėjimo.
Protestavo prieš Darbo kodeksą
Savo kalboje, pasakytoje per suvažiavimą, premjeras pabrėžė savo siekį visas problemas spręsti sistemiškai ir siekiant socialinės atsakomybės. Tai klasikinė retorika kairiesiems, tačiau prie „Litexpo“ centro protestavusi profesinė sąjunga „Solidarumas“ veikiausiai nepritartų premjerui: protestavę žmonės piktinosi Vyriausybės planais liberalizuoti darbo santykius. Jų nuomone, Darbo kodekso pasiūlymai visiškai nesprendžia užimtumo ir skurdo problemų, mažina darbuotojų apsaugą.
„Kalbant apie socialiai atsakingą, socialiai orientuotą politiką – svarbu supratimas, kad Vyriausybė, Seimas kuria jai prielaidas, pirmiausiai teisines, tačiau negali ir nėra vienintelis veikėjas šioje politikoje. Būtini partneriai – viešasis sektorius bei verslas kuriantis tam ekonomines prielaidas, būtinos ir kitų socialinių partnerių, tame tarpe profsąjungų bei kitų asocijuotų ar nevyriausybinių struktūrų pastangos ir socialiai atsakingas požiūris“, - sakė A. Butkevičius.
Bet A. Butkevičius manė, kad Vyriausybė dirba gerai. Jo teigimu, nedarbas šalyje per dvejus sumažėjo nuo 13,4 proc. sumažintas iki 10,7 proc., užimtų žmonių skaičius siekia 1,3 mln., nors minimalią algą arba mažiau gauna per 200 tūkst. dirbančiųjų – beveik penktadalis visų šalies dirbančiųjų.
Šiuo metu minimali alga siekia 300 eurų neatskaičius mokesčių, nuo 2016 m. sausio 1 d. jis turėtų pakili iki 350 eurų.
Politikas teigė, kad per dvejus metus vidutinis neto darbo užmokestis išaugo 10 proc., realusis darbo užmokestis padidėjo 8,8 proc.
Pasak A. Butkevičiaus, Vyriausybė pradėjo sunkmečiu sumažintų pensijų kompensavimą, o vidutinė senatvės pensija padidėjo 4 eurais: nuo 236 iki 240 eurų.
Politikas džiūgavo dėl sumažėjusio socialinių pašalpų gavėjų skaičiaus: „Jei 2012 m. 222 tūkst. šalies gyventojų buvo išmokama 173,6 mln. eurų išmokų, tai 2014 m. išmokų gavėjų skaičius sumažėjo iki 140 tūkst., o išmokų jiems suma sumažėjo iki 103,8 mln. eurų“.
Kaip dar vieną gerą darbą A. Butkevičius minėjo ligos pašalpų padidinimą iki 80 proc. Kaip žinia, sunkmečiu ligos išmokos buvo sumažintos, todėl dauguma žmonių, nenorėdami prarasti didžiosios dalies atlyginimo, vengdavo imti nedarbingumo atleidimą. Finansinių rezultatų ilgai laukti nereikėjo: pirmąjį šių metų ketvirtį iš viso užfiksuota 214,4 tūkst. laikinojo nedarbingumo atvejų. Tai yra 36,4 proc. daugiau nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.
Švietimo srityje situacija keistoka: mokinių skaičius mažėja, bet finansavimas – ne. Pasak A. Butkevičiaus, taip nutiko dėl to, kad Vyriausybė stengiasi išsaugoti mažuose miesteliuose esančias mokyklas, kurios šiaip jau būtų uždaromos dėl neefektyvumo. Socdemų orientaciją į mažas mokyklas iliustruoja ir A. Butkevičiaus minimas perėjimas nuo „mokinio krepšelio“ prie „klasės komplekto krepšelio“: „Tai leis savivaldybėms užtikrinti, kad mažoms mokykloms bus išlaikomas tinkamas finansavimas“.
Kitose srityse savo pasiekimais A. Butkevičius vardijo euro įvedimą, suskystintų gamtinių dujų terminalo pastatymą, elektros jungčių su Švedija ir Lenkiją statybų tęstinumą.
„Įgyvendiname dar vieną svarbų strateginį projektą – rengiamės Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL), kuris žiedu sujungs tiekimą Šiaurės ir Vakarų Europoje, statybai. Valstybiniu lygiu sugebėjome susitarti su Lenkijos partneriais ir profesionaliai parengti projektų įgyvendinimo analizes. Tai padėjo iš Europos Sąjungos gauti finansavimą, padengsiantį daugiau kaip du trečdalius parengiamųjų ir statybos darbų kaštų“, - teigė politikas.
A. Butkevičius minėjo ir tai, kad mažėjo dujų ir elektros kainos.
Nors A. Butkevičiaus manymu, Lietuvos ekonomika demonstravo gerus ženklus (augimą, nedarbo mažėjimą, vidaus vartojimo augimą), tačiau užsienio prekybai įtakos turėjo Rusijos embargas – lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją pernai sumažėjo 16 proc.,
„Bet mūsų ekonomikai kol kas tai nėra labai skausminga – eksportas sumažėjo 0,6 proc. (importas augo 1,2 proc.) Tačiau šių prekių srautai didėja į Europos Sąjungos rinkas, lietuviškoms prekėms sėkmingai tiesiami keliai į Amerikos (tik pietų, tiek ir šiaurės), Azijos, Afrikos šalių rinkas“, - aiškino socdemų pirmininkas.
Kalbėdamas apie investicijas A. Butkevičius aiškina, kad Lietuva ir Vengrija buvo tos šalys Europos Sąjungoje, kuriose užsienio investicijų projektų skaičius tebeauga. Savo teiginį jis parėmė „Investuok Lietuvoje“ duomenimis. Tiesa, politikas nepaaiškino, kodėl tuomet darbo santykių liberalizavimo būtinumas paprastai argumentuojamas tuo, kad Lietuvai trūksta užsienio investicijų.
Vis tiek darbuotojai išmokų negauna
Beskaitydamas 18 puslapių ilgio kalbą A. Butkevičius galiausiai priėjo iki mokslininkų parengto darbo santykių ir socialinio modelio klausimo aptarimo. Politikas gynė parengtą projektą, kuris esą remiasi keturiais ramsčiais: darbo santykiais, užimtumo skatinimu, tvaresniu socialiniu draudimu ir skurdo mažinimu.
„Tai rimtas žingsnis link naujų darbo vietų kūrimo ir realios, o ne tariamos darbuotojų apsaugos, efektyvesnės bedarbių apsaugos ir jų įtraukimo į daro rinką“, - aiškino A. Butkevičius.
A. Butkevičius sako, kad galiojant dabartiniam Darbo kodeksui situacija vis tiek nėra gera: per dešimt metų emigravo 332,3 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo, didžioji dalis atleidžiamų darbuotojų visiškai negauna jokios išeitinės išmokos, nes išeina iš darbo atseit „savo noru“.
Anot socdemų lyderio, „Sodros“ duomenimis, pernai iš viso nutraukta 565 tūkst. darbo sutarčių, iš jų 112 tūkst. suėjus terminui. Daugiausia – apie 70 proc. – visų darbo santykių nutrūko darbuotojo pareiškimu. Tokiu atveju išeinantis darbuotojas negauna jokios išeitinės išmokos, jis nėra niekaip apsaugotas, o dabartinė bedarbio pašalpa nėra adekvati įmokoms.
Jo teigimu, darbdavio iniciatyva praėjusiais metais nutraukta 0,69 proc. sutarčių, arba 3,9 tūkst.; šalių susitarimu – 4,5 proc., arba 25,6 tūkst. sutarčių. Skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekvienas išėjęs šalių susitarimu gavo dviejų mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją po maždaug 1053 eurus.
„Taip, iš tiesų darbo santykiai yra labai jautri sritis. Visai suprantama darbuotojų baimė likti be darbo. Žmogus visuomet jaučiasi saugus, ramus, kuomet turi darbo ir gali išlaikyti šeimą. Todėl šie projektai ir pateikti atvirai bei skaidriai viešam svarstymui. Įstatymai ir teisės aktais galima skatinti pasitikėjimo ir abipusio naudingumo kultūros kūrimą. Tačiau ne įstatymai apsaugo žmogų būti darbo rinkoje, o gebėjimas užimti rinkoje jo vertą vietą. Tai yra jo išsilavinimas, jo kvalifikacija, noras tobulėti“, - aiškina A. Butkevičius.
Politikas taip pat atmetė teiginius, kad socialdemokratai krypsta liberalizmo pusėn: A. Butkevičiaus teigimu, tai liberalai savinasi lygybės idėjas ir kairėja.