Vyko pas popiežių
„Tai ne pirma tokia gausi žemaičių kelionė į Romą. Lygiai tas pats buvo prieš 600 metų“, – sakė piligriminę kelionę organizuojantis žinomas uostamiesčio kunigas Vilius Viktoravičius.
Prieš 600 metų žemaičių didikai pas popiežių vyko siekdami sustabdyti kraujo praliejimus, stabilizuoti situaciją krašte.
Tada 60 žemaičių bajorų vyko į Konstancos susirinkimą, kad bažnyčios hierarchams galėtų perskaityti skundą prieš kryžiuočius, kurie, užuot krikštiję vietos žmones, juos žudė.
Tame susirinkime ir buvo įsteigta Žemaičių vyskupija.
Norinčiųjų buvo daugiau
„Paminint jubiliejų, vyskupo Jono Borutos mintis buvo pakviesti į šią kelionę visų Žemaitijos vyskupijos savivaldybių vadovus, kad galėtume vykti visi kartu. Tai būtų tarsi vienybės ženklo ir tikėjimo atnaujinimo kelionė“, – teigė V.Viktoravičius.
Vyskupijoje yra 10 savivaldybių, buvo pakviesti merai ir tarybų nariai. Į Romą vyksta 7 savivaldybių vadovai.
Kunigas prisiminė, kad sovietmečiu 1987 m. popiežius Jonas Paulius II kvietė lietuvius atvykti į Romą švęsti 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejaus. Tačiau atvyko tik išeivijos lietuviai, iš Lietuvos oficialiai buvo išleistas vienintelis dabar jau miręs vyskupas Antanas Vaičius.
„Dabar, praėjus 26 metams po tų įvykių, mes vykstame į piligriminę kelionę į Romą iš laisvos šalies, kad pagerbtume mūsų tikėjimo pamatus, apaštalus. Norėjome aplankyti popiežių, bet jis atsistatydino“, – apgailestavo V.Viktoravičius.
Norėta, kad būtų simbolinis 600 piligrimų skaičius, tačiau pageidavimą keliauti pareiškė šimtu žmonių daugiau.
Tarp piligrimų yra ir verslininkų, ir politikų, ir paprastų žmonių, išvyko ir vienas šeimų autobusas.
Taip pat gausi dvasininkų delegacija – abu Žemaičių vyskupijos vyskupai, visi Telšių kunigų seminarijos dėstytojai ir klierikai.
Finansavo piligrimus
Klaipėdos rajono savivaldybė iš biudžeto piligriminei kelionei į Vatikaną skyrė 10 tūkst. litų. Pinigai pervesti parapijai, kuri lėšas naudos autobuso nuomai.
Iš Klaipėdos rajono į istorinę kelionę išvyko 40 žmonių. Savivaldybė kiekvienam piligrimui kompensuos po 250 litų kelionės išlaidų.
„Pradžioje, kol nebuvo savivaldybės sprendimo, buvo kalbėta, kad tam bus skirta 20 tūkst. litų, bet dėl biudžeto sunkumų patvirtinta tik pusė sumos“, – teigė Klaipėdos rajono Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis.
Savivaldybės atstovų teigimu, nei rajono politikai, nei savivaldybės administracijos atstovai, išskyrus kelionės organizatorę, dirbančią savivaldybėje, į Romą neišvažiavo.
„Aš nevažiuoju, esu aukštaitis, čia žemaičių krikšto jubiliejus, jie ir važiuoja“, – tikino G.Bareikis.
Kol dar nebuvo patvirtintas savivaldybės rėmimas, norą važiuoti buvo pareiškę 10 Klaipėdos rajono gyventojų, nepriklausomai nuo to, kiek tai kainuotų.
Viso gyvenimo svajonė
Žemaičių tapatybę tyrinėjantis Klaipėdos rajono tarybos narys Egidijus Skarbalius į piligriminę kelionę į Romą nevažiavo.
Politikas pripažįsta, kad 600 metų žemaičių krikšto jubiliejus – svarbi data, tačiau tą patį krikštą buvo galima paminėti ir Lietuvoje. Čia taip pat labai daug sakralinių vietų, ir išlaidų būtų mažiau.
„Kiekvienais metais etnokultūrinei veiklai rajono valdžia skirdavo 30 tūkst. litų. Šiemet – 10 tūkst. mažiau. Nesakau, kad tuos pinigus atėmė iš etnokultūrininkų ir atidavė piligrimams, bet kultūra rajone jau seniai podukros vietoje“, – mano E.Skarbalius.
Pasak jo, kai kuriems katalikams vykimas į Romą – viso gyvenimo svajonė, ir tai – kiekvieno žmogaus asmeninis apsisprendimas, tačiau esą finansiškai kelionę reikėtų paremti tik tiems, kurie patys neišgali to padaryti.
„Nežinau, ar teisinga, kad finansuojami tie, kurie ir patys už savo lėšas galėjo nuvykti į Romą“, – svarstė E.Skarbalius.
Susigundė ne visi
Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui paruoštas potvarkis komandiruotei į Romą. Oficialiai ji nesiejama su piligrimais.
„Savivaldybėje gautas elektroninis laiškas, kad vyskupija organizuoja tokią kelionę. Jei surenki 4 žmonių grupę, vienam kelionė – nemokama. Tačiau iš savivaldybės darbuotojų niekas tuo nesusigundė“, – tikino Klaipėdos savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Rima Beinoravičienė.
Esą jei koks savivaldybės tarybos narys važiuoja į piligriminę kelionę už savo pinigus, jam savivaldybės leidimo nereikia.
Iš Klaipėdos išvyko vienas autobusas su 50 keliauninkų. Piligrimine kelione visai nesusigundė neringiškiai, savivaldybėje esą net nebuvo svarstyta tokia galimybė.
Kretingos rajono delegacija – 38 piligrimai, su Kretingos rajono meru Juozu Mažeika priešakyje.
Tačiau finansavimo rajono valdžia šiai kelionei neskyrė.
Palangiškiai vyksta šeimomis
Iš Palangos į Romą išvyko daugiausia valdžios atstovų su savo žmonomis ar vyrais. Klebonas kvietė visus galinčius leistis į piligriminę kelionę, tačiau sureagavo beveik tik valdininkai.
„Žinau, kad visi jie važiuoja už savo lėšas, miestas iš biudžeto nieko neskyrė“, – tikino Palangos savivaldybės vicemeras Saulius Simė.
„Iš viso iš Palangos savivaldybės važiuoja 24 asmenys, bet už viską mokame patys, žmonės ima atostogas ir važiuoja į Romą savo sąskaita“, – pabrėžė Palangos savivaldybės mero patarėja Jurgita Vanagė.
Pasak jos, kelionės dotacijos klausimas savivaldybėje nebuvo svarstytas. Palangiškiai į Romą išskrido lėktuvu.
Pontifiko nepamatys
Kunigo V.Viktoravičiaus teigimu, pirmąkart iš Lietuvos į Amžinąjį miestą vyksta tiek daug žmonių, kurie dalyvaus bendrose Mišiose Šv.Petro bazilikoje, paskui – prie pirmojo Lietuvos kardinolo Jurgio Radvilos, kuris mirė 1600 m. ir yra palaidotas Romoje, kapo.
„Taip pat aplankysime Romos katakombas. Ir, žinoma, paskleisime pasauliui žinią, kad lygiai prieš 600 metų žemaičiai paskutinieji Europoje priėmė krikščionybę. Juk tai ne lokalus, bet viso pasaulio įvykis“, – tvirtino V.Viktoravičius.
Didžiausias apgailestavimas, kad neteks susitikti su popiežiumi, nors, organizuojant kelionę, audiencija buvo numatyta. Niekas tada nė nenutuokė, kad Šventasis Tėvas pasitrauks iš savo posto.
Andriejus Sabaliauskas, kunigas
Šiandieną mes nuvykstame paliudyti, kad tai, ką padarė mūsų protėviai prieš 600 metų, vertiname ir džiaugiamės, jog esame visuotinės Katalikų bažnyčios dalis. Piligrimystė – puiki galimybė atpažinti savo krikščioniškąjį pašaukimą, permąstyti tapatybę. Žinoma, gaila, kad neteks susitikti su popiežiumi. Atsistatydinimo galimybė pagal Bažnyčios kanonus numatyta, Benediktas XVI ta teisę pasinaudojo. Bet mes dalyvausime istoriniame įvykyje, kai kardinolai ruošiasi konklavai, nors popiežiaus ir nėra, tačiau yra viltis, jog greitai turėsime naują Bažnyčios vadovą. Tai – istorinis įvykis, pirma tokia vieninga ir gausi Žemaitijos tikinčiųjų kelionė į Amžinąjį miestą.