Socialdemokratų partijos frakcijoje Orinta Leiputė nusistebėjo, kad tokia reforma rengiama būtent kovidiniu laikotarpiu.
„Kalbate apie sveikatos reformą laikotarpiu, kai medikai, ligoninės susikoncentravę gelbėti žmonių gyvybes, ir jiems papildoma veikla kelia dar didesnę įtampą bei stresą, o privatus sektorius lieka nuošalyje. <…>. Medikai skundžiasi neveikiančia e. sistema <…>, dar vis neatkurtos sveikatos priežiūros paslaugos, ypač regionuose. <...> mes dabar jau žinome, kad didžiosiose gydymo įstaigose Kaune, Vilniuje pacientai du ir daugiau mėnesių laukia, kol pateks pas specialistus. Tai, tarkime, uždarius tam tikrus skyrius, sujungus ligonines regionuose, kaip bus sprendžiami šitie klausimai?“ – klausė O. Leiputė.
Parlamentarė taip pat pastebėjo, kad jauni medikai nesirenka dirbti mažesnėse ligoninėse regionuose.
„Jeigu jos taps centrais, kaip išaugs tas patrauklumas? Ką darysite, kad medikai rinktųsi dirbti tose gydymo įstaigose?“, – kėlė klausimus O. Leiputė.
Ministras atsakė, kad „reformoms, matyt, nebūna labai gero laiko“.
„Šiuo metu turime net dvi ekstremalias situacijas, kurios, be abejo, kelia įvairių klausimų, bet, panašu, jeigu nedarysime pokyčių, tai bus sunkiau spręsti ir savo būsimas ekstremalias situacijas, ir kitas problemas. Kalbant apie pandemijos valdymą, turėjo reikšmę tai, kad dalis SAM pavaldžių įstaigų buvo nepasiruošusios tokiems iššūkiams“, – kalbėjo A. Dulkys.
Pasak ministro, vykdyti reformą tokiomis sąlygomis prasminga, nes Lietuvai siūlomos ES investicijos.
„Nežinau, kodėl dirbtinai turėtume stabdyti veiksmus“, – sakė A. Dulkys.
Sako, kad vienu metu dirbs ne vienu frontu
Pasak ministro, šios reformos metu reikia judėti keliais frontais.
„Mums reikia vienu metu daryti kai kuriuos žingsnius: jei jų nedarysime vienu metu, tada efekto nepasieksime. Jeigu kalbėdami apie įstaigų tinklą tuo pačiu metu neinicijuosime pertvarkos greitosios medicinos pagalbos centralizavimo srityje ir neinvestuosime į sistemą, jei tuo pačiu metu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepasieksime socialinių paslaugų integravimo, <...> tada kai kurios reformos gali būti net ir diskredituotos“, – sakė A. Dulkys.
Socialdemokratas Eugenijus Sabutis aiškino: problema yra ta, kad savivalda nemato plano.
„Savivalda nesupranta, nes nemato plano. Parodoma, kad yra blogai, blogai, blogai, ir pasiūlymas patiems – „susitvarkykit“. Savivalda klausia, ką reiškia „patys susitvarkykit?“ Ir ką reiškia, jeigu nesusitvarkys patys?
Man asmeniškai kyla problema: jeigu 800 mln. eurų paskirta, <…> ar tikrai turite planą, kas numatyta kiekvienai savivaldybei, ir jeigu savivaldybė nepasiduos, ką tai reiškia žmonių sveikatos kokybės atžvilgiu?“ – klausė E. Sabutis.
Ministras atsakė, kad Europos Komisijos rekomendacijos, Vyriausybės programa, tos programos priemonių planai, programos kriterijai yra ministerijos tinklalapyje.
„Nėra lengva diskutuoti, kai klausimas gana didelis, ir nelengva viską išgirsti. Kai kuri informacija jau susitikimo metu blokuoja mąstymą, ir, tarkime, jau nebesinori žengti žingsnio į priekį. Nėra čia koks nors SAM asmeninis noras ar nenoras. Mūsų misija – visiems paaiškinti, kad dėl tų investicijų juk jiems reikės parengti investicijų projektus, <...> mūsų tikslas – kalbėtis, kokių rodiklių iš Lietuvos tikisi ES institucijos, kad jie bus gerinami“, – aiškino A. Dulkys.
Nevienodai mato, kas svarbiau
Jonavos rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius aiškino, kad apie reformą nuolat diskutuojama su ministro komanda, bet kol kas neartėjama prie bendro suvokimo.
„Man atrodo, prasilenkia, ką socialdemokratai bando pasakyti, – kad mes visą laiką į sveikatos paslaugas žiūrime kaip į viešąją paslaugą, kurios kriterijų vertiname pagal kokybę, prieinamumą, paslaugos gavimo greitį, normalius, suprantamus, žmogiškus kriterijus. Ir mums gal antrame plane – ekonominiai rodikliai: masto ekonomijos siekimas arba bandymas viešąją paslaugą suteikti minimaliausiais įmanomais kaštais“, – sakė M. Sinkevičius.
Jam susidarė įspūdis, kad dabar einama labiau ekonominio efektyvinimo kryptimi.
„Žiūri į žemėlapius, <…> atsiranda žmogiškų klausimų: yra rajono gyventoja kaime X, ji gal per valandą gali nuvažiuoti į Vilnių, Šiaulius ar Panevėžį, bet kyla klausimas, per kiek laiko ji bus aptarnauta tame konvejeryje ir ar nereiks jai priimamajame laukti apžiūrėjimo ir gydymo“, – sakė M. Sinkevičius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybės gavo užduotį iki gruodžio 10 d. pasiūlyti savo viziją, savo sprendimus konkrečioms įstaigoms.
„Kaip procesas vyks toliau?“ – klausė M. Sinkevičius.
Ministras atsakydamas pažymėjo, kad kol kas nėra konkrečių paslaugų kokybės vertinimo rodiklių.
„Šiuo metu tai daugiau pagrįsta tradicijų, istoriniu supratimu, kad Lietuvos medicina yra labai aukšto lygio, bet jei kalbame apie konkrečias ligas, neturime kriterijų nei kokybės stebėsenos“, – sakė A. Dulkys.
Jis taip pat patikslino, kad gruodžio 10 diena tėra vienas etapų.
Sysas neteko kantrybės
Klausęs ministro Algirdas Sysas neteko kantrybės.
„Kadangi jau 50 min. klausau atsakymus, tai noriu priminti, kad, kai buvote valstybės kontrolierius, buvote labai principingas, Jūsų atsakymai, Jūsų paruošti dokumentai buvo labai konkretūs, aiškūs ir suprantami. Viskas buvo apibrėžta laiku ir net finansais.
O dabar 50 min. klausau, aš suprantu, kad į visus klausimus negalima atsakyti, bet nors į vieną klausimą konkrečiai galima atsakyti? <…>. Suprantu, kad čia toks žanras – nieko nepasakyti, bet mes susitikome būtent tam, kad galėtume, pavyzdžiui, poniai Vandai iš Eišiškių aiškiai atsakyti, ar jos prieinamumas pas gydytoją pagerės po jūsų reformų, ar bus dar blogesnis. Dabar aš nieko negalėčiau atsakyti poniai Vandai, nes Jūs nieko konkrečiai nepasakote“, – pyko A. Sysas.
Ministras dar kartą pakartojo, kad, siekiant pakeisti paslaugų kokybę, reikia veikti keliomis kryptimis.
„Vienas dalykas – pokyčiai GMP, ir būtent išsaugant bei plėtojant apskritai skubiąją pagalbą kiekvienoje savivaldybėje. Antras dalykas – visur išsaugoti terapinį stacionarą. Judame link labiau ambulatorinių, dienos paslaugų, ko žmonėms reikia ir kas senyvo amžiaus žmonėms <...> labai svarbu <…>. Tokie centrai veiktų bendradarbiavimo principu, būtų galima užtikrinti ir greitesnį aptarnavimą, ir trumpesnį žmogaus kelią pas paslaugų tiekėją, o jau aukštos kokybės ir sudėtingesnės paslaugos gali būti sprendžiamos kitaip“, – kalbėjo A. Dulkys.
