Tačiau kodėl oro erdvė buvo uždaryta tik žuvus 298 keleiviams, nors iki lemtingosios dienos separatistai buvo numušę ne vieną karinį Ukrainos orlaivį?
Kaip DELFI pasakojo Civilinės aviacijos administracijos Skrydžių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Rytis Dulinskas, karinio konflikto atveju sprendimą dėl oro erdvės apribojimo ar uždarymo priima valstybė, kurioje vyksta kariniai veiksmai.
Jei apie tai šalis paskelbia oficialiai, tuomet Europos saugios oro navigacijos organizacija, remdamasi tokia informacija, išleidžia pranešimą apie oro erdvės apribojimus, kurių turi paisyti aviakompanijos ir atitinkamai keisti savo skrydžių maršrutus.
Tačiau Ukraina oro erdvę buvo uždariusi tik virš Rusijos okupuoto ir aneksuoto Krymo, o Rytų Ukrainoje buvo taikomi kiti apribojimai – tai yra, buvo nurodomas leidžiamas civilinių orlaivių skrydžio lygis.
Aviacijos kompanijos ir pačios gali įvertinti riziką bei priimti atskirus sprendimus. Pavyzdžiui, Izraeliui pradėjus karinius veiksmus Gazos ruože dauguma Europos skrydžių bendrovių sustabdė skrydžius iš Ben Guriono oro uosto, nors Izraelis neuždarė oro erdvės.
„Malaysia Airlines“ Ukrainoje skrido leistiname 330 skrydžio lygio aukštyje, rekomendacijos nurodė skristi ne žemiau nei 320 skrydžio lygis. Tarptautinė civilinės aviacijos asociacija kiek anksčiau buvo išleidusi neprivalomo pobūdžio rekomendacijas oro linijoms vengti vykdyti skrydžių virš Rytų Ukrainos.
- Jūsų teigimu, sprendimą dėl oro erdvės uždarymo priima pačios valstybės, kurios kontroliuoja savo oro erdvę. Tačiau akivaizdu, kad valstybėms oro erdvės uždarymas reiškia ekonominius nuostolius. Kaip šalys paprastai linkusios elgtis – ar prasidėjus konfliktams iškart uždaro oro erdvę, ar imasi švelnesnių veiksmų?
- Kiekvienam apribojimui turi būti konkreti priežastis. Ir tai galioja ne tik aviacijoje. Šiuo atveju apribojimai buvo įvedami palaipsniui. Kiek pamenu situaciją, kai buvo numušti pirmi du lėktuvai, buvo išleistas perspėjimas dėl apribojimų skirsti žemiau 240 ar 260 skrydžio lygio.
Kai paskui 6 kilometrų aukštyje buvo numuštas An-26, lubos buvo pakeltos dar aukščiau – virš 300 skrydžio lygio.
Po pastarojo įvykio, kai tapo akivaizdu, jog yra priemonės, kurios kelia grėsmę skrydžių saugai bet kokiame aukštyje, buvo išleistas dar griežtesnis apribojimas, nes tas zenitinis kompleksas gali pasiekti taikinius 22-25 kilometrų aukštyje. Tokiu atveju pažeidžiamas bet kuris civilinis lėktuvas.
Tuomet buvo paskelbtas visiškas apribojimas ir trasų uždarymas.
- Vadinasi, prieš uždraudžiant oro eismą paprastai nuosekliai aukštinamos skrydžių lubos?
- Šiuo atveju buvo kaip tik taip – aukštinamos lubos.
Kas priima sprendimą dėl oro erdvės uždarymo?
- Valstybė, kuri atsako už savo teritoriją ir už savo oro erdvę. Jeigu yra pavojus skrydžių saugai, tai yra jos pareiga.
- Kokį vaidmenį atlieka aviacijos kompanijos? Jos tikriausiai gali savarankiškai įvertinti riziką?
- Rizikų yra įvairiausių – ne viskas turi būti daroma tik per valstybinius apribojimus. Aviakompanijos visą laiką gali įvertinti riziką savarankiškai ir priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Daug kas paliekama ir aviacijos kompanijų valioje.
- Tačiau ar jos turi visą pakankamą informaciją, kad galėtų objektyviai spręsti apie egzistuojančias rizikas? Tarkime, aviakompanijos tikriausiai nėra informuotos, kokius ginklus turi sukilėlių ar separatistų grupuotės, ir ar jų turimi ginklai yra pajėgūs pasiekti atitinkamame aukštyje skrendančius orlaivius?
- Specifinė informacija tikrai nėra skelbiama konkrečiuose NOTAM (Notice to Airmen – DELFI). Juose tiesiog nurodoma, kad įvedamas apribojimas skrydžiams nuo tokio arba kitokio aukščio. O detalizuoti, kas šaudo, kuo šaudo ir kaip šaudo – nemanau, kad tai būtina. Nebent tokią informaciją galima gauti iš netiesioginių šaltinių. Bet tai kiti dalykai.
Jeigu žiūrėsime, kaip viskas vyko šiuo atveju, tai skrydžio lubų kėlimas palaipsniui puikiai parodo, kad niekas nežinojo, jog viena ar kita pusė turės galimybę panaudoti tokio pobūdžio ginklą. Tai ir turėjo įtakos informacijai, kuri buvo paskelbta.
Aš manau, kad jeigu būtų buvę iš anksto žinoma, kad separatistai turi tokio pobūdžio ginkluotę, tai iškart būtų pasakyta – uždarome oro erdvę, nes egzistuoja pavojus. Tačiau iš visos informacijos panašu, kad Ukrainos pusė nežinojo apie tai iš anksto – tai yra, kol neįvyko katastrofa.
- Kaip reguliuojami civilinių orlaivių skrydžiai virš tokių valstybių, kaip Izraelis, kur koviniai veiksmai nėra naujiena?
- Izraelio atveju veiksmų ėmėsi aviacijos kompanijos. Pavyzdžiui, „Wizzair“ atšaukė skrydžius iš Vilniaus į Tel Avivą. Bet tai kompanijos sprendimas, o ne valstybės.