Kaip žentas su ja uošvių namuose gyvenęs daug vyresnis vyras vos sužinojęs apie nėštumą susidėjo su kita. Tačiau Austėja neilgai verkė – nors ir nėščia, sulaukė kito pasiūlymo tuoktis.
„Dabar esu labai laiminga“, – tėvų namo kieme stumdydama vežimėlį su kūdikiu šypsojosi 16-metė.
Pirmas naktis buvo sunkoka dažnai keltis, tačiau dabar sakė įpratusi. Susitvarko be artimųjų pagalbos. Viena važiuoti gimdyti taip pat nebijojo. Gimdė Pnevėžyje, nes rajone, kur gyvena, nėra gimdymo skyriaus.
Iš namų su greitąja medicinos pagalba išvažiavo naktį. Niekas nelydėjo, viena. Sako, gimdyti buvo nesunku, viskas gana gretai praėjo: „Nuvažiavau pusę trijų, o pagimdžiau pusę keturių“. Paskui teta, kurią vadina mama, atvažiavo lankyti.
Kūdikis gimė beveik 3 kilogramų svorio. „Pagimdžiau pati, maitinu savo pienu. Dar neturi mėnesio“, – vaikučiu džiaugėsi jauna mama, mediniame name be patogumų gyvenanti su dvidešimtmečiu draugu ir suaugusiais broliais.
- Ar jie tau padeda?
- Susitvarkau be pagalbos. Naktį taip pat pati keliuosi. Daug kartų tenka – vaikas valgo ir valgo. Jei tik kas truputį, pradeda verkti, bet jau įpratau.
- Gera turėti vaikelį?
- Šiaip tai taip. Aš labai vaiko norėjau.
- Ką dabar su mokslais galvoji daryti?
- Mokysiuosi namie. Duos man užduotis kelioms dienoms ar savaitei, padarysiu ir nunešiu patikrinti.
- Mokykloje gerai sekėsi?
- Ne. Labai blogai. Bet kažkaip dešimtą klasę reikės pabaigt ir bus viskas. Kai paaugs vaikas, eisiu toliau mokytis – Panevėžin.
- Kokią profesiją norėtum įgyti?
- Gal kokios virėjos. Jau moku daryti valgyti ir noriu daugiau išmokti.
- Su draugu galvojate kraustytis į Panevėžį?
- Ne. Mano draugas žada šitą namą pirkti (rodo į medinuką šalia tėvų namų - DELFI)
- O draugas išleis į Panevėžį mokytis?
- Aišku! Kodėl turėtų neleisti?
- Minėjai, kad moki gaminti maistą. Kokį labiausiai?
- Sriubas. Man skaniausia pupelių. Tik ne pieniška. O mėgstamiausia košė – grikių. Su mama per šventes kartais pyragus, sausainius kepu, bet nelabai patinka.
- Kaip sureagavai sužinojusi, kad laukiesi? Išsigandai?
- Nebijojau. Man siūlė darytis abortą, bet nesutikau. Manau, kad motina, kai savo vaiką nužudo, neturi jausmų.
- Kas siūlė negimdyti?
- Mokytojai, mūsų socialinė darbuotoja, kai vežė šviesti, ar laukiuosi. Bet aš darytis aborto nesutikau ir dėlto nesigailiu.
- Vaikui duosi tėvo pavardę
- Skaudu?
- Žinoma. Kaip gali tėvas atsisakyti savo vaiko? Tik dėl to man skaudu, o kad paliko – laikas išgydo žaizdas.
- Ar galima sakyti, kad jau užgydė?
- Taip. Gyvenu su draugu, kuriam 20 metų. Jis lankydavo mane ligoninėje, kai Panevėžy gulėjau sirgdama trichomonoze (lytiškai plintanti liga, tačiau egzistuoja ir įgimta ligos forma, kuomet trichomonoze serganti moteris perduoda ligą vaisiui gimdymo metu – DELFI). Jei ne gydymas, būčiau nebegalėjusi turėti vaikų.
- Kaip susipažinote su dabartiniu draugu?
- Per draugę telefonu, o kitą dieną pas mane atvažiavo. Sutiko būti ir su manimi, ir su vaiku.
- Galbūt jau anksčiau buvo tave įsimylėjęs?
- Taip, buvom pora.
- Bet pasipainiojo vaiko tėvas ir jį nukonkuravo?
- Taip. Vaiko tėvas buvo vyresnės mano sesers vaikinas, todėl aš jį geriau pažinojau, nes su mano seserimi gyveno.
- Tėvų namuose ir tu su juo spėjai pagyventi?
- Taip. Iš pradžių jis pats norėjo vaiko, o paskui, kai susidėjo su kita, mane paliko ir nebenorėjo vaiko.
- Kelintą mėnesį buvai nėščia, kai paliko?
- Net mėnuo nuo nėštumo pradžios nebuvo praėjęs. Tačiau atvažiavo pas mus dabartinis mano draugas ir kažkaip mes vėl susidėjom.
- Ar dabar esi laiminga?
-Laiminga. Draugas dirbantis, manimi rūpinasi.
- Jei įgysi virėjos profesiją, dirbsi ir tu?
- Galvoju kažkur dirbti. Bet norėčiau likti gyventi kaime.
- Kur kaime rasi virėjos darbo?
- Galima važinėti į miestą ir po darbo grįžinėti namo. Kai paaugs vaikas, jį prižiūrėti galės mano mama arba draugas.
Kiek vaikų norėtum turėti?
-Ne daugiau kaip du. Tačiau antro iškart nenorėčiau, tik kai šitam bus šešeri ar septyneri. Dabar per anksti.
- Planuojate su draugu tuoktis?
- Taip, bet kai paaugs vaikas. Noriu, kad ir jis mano vestuvėse dalyvautų, jas prisimintų.
- O draugas jau pasipiršo?
-Taip. Sakė, kad sutinka ženytis.
- Pasipiršo kaip nors ypatingai ar paprastai?
- Paprastai. Paklausė ar sutikčiau už jo tekėti. Ir vaiko tėvas piršosi, bet paskui susidėjo su kita ir nebenorėjo manęs vesti.
- Dar pyksti?
-Pykstu, bet nebe taip, kaip anksčiau.
- Kiek metų jis buvo vyresnis?
- Gal dešimt ar daugiau. Žinojau tiksliai, kiek jam metų, bet pamiršau.
- Greit rugsėjis, draugės eis į mokyklą. Bendraklasės buvo atėjusios pažiūrėti vaikučio?
- Ne. Mokykloje su vaikais nelabai draugavau. Kai čia atsikraustėm mokykloje buvom naujokai ir mūsų kažkodėl nemėgo. Gal kad iš daugiavaikės šeimos.
- Iš ko galvojate gyventi?
-Vaikinas kažkiek uždirbs.
- O kiek gauna?
- Minimalų atlyginimą. Gyvenam name be patogumų, tai tik elektra kainuoja. Vanduo – šulinyje. Malkų dabar yra. O paskui susimesim pinigų ir pirksim.
- Lauktis pradėjai 15-os?
- Ne, jau šešiolikos. Žiemą bus 17.
- Ko gimtadieniui norėtum dovanų?
- Man jau dovanos nerūpi. Pernai mane paprastai pasveikino. Pasakė: „Su gimtadieniu“, pabučiavo į žandą ir gerai.
(tyli ir žiūri į kūdikį)
- Koks jausmas, kai į jį žiūri?
- Geras. Ir kitoms merginoms patarčiau jei jau pastojo – gimdyti. Jokiu būdu nepatarčiau išvalymą ar abortą darytis. Negalima savo vaiko žudyti, bet jei motina širdies neturi – tegu.
Vaikas niekam ne kliūtis. Nei mokslui, nei meilei. Jei žmogus tikrai myli, vaikas jam netrukdys, o mokytis galima, kai vaikas paauga.