aA
Pylimėlių rajono gyventojai stojo į kovą su Vilniaus miesto savivaldybe: teigia, kad savivaldybė sulaužė savo pažadą ir žada sugriauti vienintelę viešą vaikų žaidimo aikštelę rajone. Gyventojai susirūpinę: negi vaikai turės žaisti gatvėje?
Gyventojų nuotr.
© DELFI

Į DELFI redakciją kreipėsi Vilniaus miesto Pylimėlių rajono gyventojai. Anot jų, vietos gyventojų iniciatyva Pylimėlių gyvenamajame kvartale, Vilniaus miesto savivaldybė įrengė vaikų žaidimų aikštelę, o dabar ją, niekam nieko nepranešę, pasiryžo nugriauti.

„Ji yra vienintelė vieša žaidimų aikštelė visame Pylimėlių rajone. Yra kelios kitos aikštelės, bet jos prie daugiabučių namų, daugiausiai uždarose teritorijose ir tie gyventojai tikrai nepageidauja, kad lankytųsi pašaliniai žmonės“, – DELFI teigia Pylimėlių gyventojas Šarūnas.

Gyventojas stebisi savivaldybės sprendimu – juk dar neseniai į aikštelę atvežė naujo smėlio, o dabar susiruošė viską nugriauti. „Iš savivaldybės girdėjome pažadą, kad ta žemė yra rekreacinės paskirties, kad tikrai niekas nesikeis, jokios statybos čia nėra įmanomos, nes per sklypą eina dujotiekio trasa, yra aukštos įtampos laidai, valymo įrenginiai visai šalia. Buvo tikinama, kad situacija yra stabili ir nesikeičianti“, – pasakoja Šarūnas.

10 tūkst. eurų paleis vėjais: dėl vaikų žaidimų aikštelės užvirė kova tarp vilniečių ir savivaldybės
© Skaitytojo nuotr.

Tačiau spalio 5 dieną situacija apsivertė aukštyn kojomis ir savivaldybės pažadai virto pelenais. „Gyventojai pastebėjo, kad atvažiavo kažkokie darbininkai. Pirma daugelio mintis buvo, kad ten reikia sutaisyti vieną sūpynę, bet paaiškėjo, kad jie atvažiavo demontuoti aikštelę ir išsivežti visą įrangą. Priežastis, anot jų, buvo, kad sklypas yra privatus, savivaldybė išrenka aikštelę ir jie nieko nenorėjo aiškinti“, – teigia Šarūnas.

Gyventojai, tikina jis, pasipriešino tokiems darbuotojų kėslams ir iškvietė policiją. Iškvietus policiją paaiškėjo, kad darbininkai neturi darbams reikalingų leidimų ir policija paprašė, kad darbininkai paliktų vietą.

„Bet faktas yra toks, kad kažkokiu būdu sklypas, kuris buvo savivaldybės nuosavybė, dabar yra privatus. Tikėtina, kad sklype planuojamos kažkokios statybos, nes kitaip būtų sunku paaiškinti, kodėl reikia demontuoti aikštelę.

Iš mūsų pusės yra parašyti kreipimaisi į savivaldybę su prašymais pateikti kažkokius paaiškinimus. Bet, kaip žinia, mūsų savivaldybė labai mėgsta deklaruoti, kad yra atvira ir bendruomeniška, bet kai reikia priimti sprendimus, ji dažniausiai į kitus neatsižvelgia“, – mano Šarūnas.

10 tūkst. eurų paleis vėjais: dėl vaikų žaidimų aikštelės užvirė kova tarp vilniečių ir savivaldybės
© Skaitytojo nuotr.

Buvo suformuotas žemės sklypas

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vadovas Gintautas Runovičius nurodo, kad kai savivaldybė vietos gyventojų prašymu įrengė vaikų žaidimo aikštelę, panaudota žemė buvo bendro naudojimo teritorija.

„Atstatant nuosavybės teises buvo suformuotas žemės sklypas. Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius gavo sklypo savininko prašymą iškelti jam nuosavybės teise priklausančiame sklype esančią vaikų žaidimo aikštelę. Vaikų žaidimo aikštelę planuojama išmontuoti artimiausiu metu“, – teigia G. Runovičius.

„Vadovaudamiesi piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, suprojektuoti sklypai nuosavybės teisių į žemę atkūrimui buvusio Vismaliukų rėžinio kaimo pretendentams. Sklypai projektuojami atsižvelgiant į buvusio rėžinio kaimo kartografuotas aplinkines ribas, kuri yra neužimta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais, gyvenamaisiais namais, keliais ir privažiavimais ir perduodami Nacionalinei žemės tarnybai Vilniaus miesto skyriui pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir sklypų suteikimo neatlygintinai klausimus“, – procesą aiškina G. Runovičius.

Pasiteiravus, kodėl vaikų žaidimo aikšteles prižiūrinčios bendrovės „Economus“ darbuotojai neturėjo leidimų, Vilniaus miesto savivaldybės atstovė spaudai Neringa Kolkaitė atsakė, kad leidimas buvo išduotas spalio 4 dieną ir taip ir nepaaiškino, kodėl darbininkai neturėjo leidimo su savimi.

Taip pat pasitikslinus, ar suformuotas sklypas yra komercinės paskirties, N. Kolkaitė atsako, kad suformuotas žemės sklypas yra kitos paskirties, nenustatant naudojimo būdo. „Kai žemės savininkai jame norės vykdyti veiklą, turės kreiptis dėl naudojimo būdo nustatymo, kuris yra nustatomas pagal parengtus teritorijų planavimo dokumentus arba Bendrąjį planą“, – teigia N. Kolkaitė.

G. Runovičius tikina, kad šiuo metu intensyviai ieškoma kito valstybinės žemės sklypo, kuriame galėtų įrengti vaikų žaidimo aikštelę.

G. Runovičius nurodo, kad vaikų žaidimo aikštelės įrengimas miestui kainavo daugiau kaip 8 tūkst. eurų, aikštelės priežiūra (2012- 2018 m.) kainavo apie 2 tūkst. eur, o demontavimas ir priežiūra apie 1 tūkst. eur.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (87)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (216)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (16)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Dvejus metus nelaiminčios rinktinės vedlys posto palikti neskuba: ne laikas apie tai kalbėti specialiai DELFI iš Belgrado (32)

Pirmas Tautų lygos turnyras lietuviams prisvilo: C divizione 4 grupėje Lietuvos futbolo rinktinė...

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1696)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Monikai Šalčiūtei nenusisekė romanas su Donatu Motiejūnu: buvau apgauta, buvo daug melo (66)

Daugeliui vis dar yra paslaptis, kaip žmonės uždirba pinigus socialiniuose tinkluose dėdami savo...

Naujo „Mercedes-Benz G63 AMG“ testas: kam rūpi bekelė – kalbame apie įvaizdį už 180 tūkst. eurų (14)

Garsiausia „ Mercedes-Benz “ gamos ikona galima laikyti G klasę. 39-erius metus gaminamas...

Darbe – kaip namuose: kas turi užtikrinti gerą savijautą dirbant biure

Ekspertai vieningi: šiuolaikiniai darbdaviai, norintys pritraukti ir išlaikyti talentus savo...

Studentų gyvenimas tarpukariu: „karvė ar studijos?“, išradingi „versliukai“ ir noras maištauti

Studentų gyvenimas visuomet buvo apaugęs mitais ir stereotipais. Nuo mamos kotletų, įdėtų į...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (43)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...