aA
Jau neabejojama, kad kokybiškas miegas žmogui yra gyvybiškai svarbus, tačiau dažnai naktį mus aplanko ryškūs, keisti ar net gąsdinantys sapnai, kuriuos vis dar analizuojame pasitelkdami sapnininkus. Apie tai, ką sapnai iš tiesų pasako apie žmogaus būklę, paaiškino Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto lektorius, psichologas, mokslų daktaras Tadas Stumbrys.

T. Stumbrys jau liepos 6-8 d. dalyvaus ir Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime (PLJS) „Harmony Park“ vyksiančioje diskusijoje „Žmogus – neįminta mokslo mįslė“.

Sapnininkai – tik pramoga

Tikriausiai nustebsite sužinoję, kad sapnas, kurį prisimename, gali būti tik vienas iš kelių, kuriuos susapnuojame per naktį. Pasak 10 metų sapnus analizuojančio T. Stumbrio, įprastai jų būna bent 5, iš kurių iki 90 proc. užmirštame. Yra žmonių, kurie sapnų niekada neatsimena, tačiau, pasak specialisto, tai galima išugdyti.

T. Stumbrys teigia, kad tam tikrą laikotarpį nuosekliai užsirašinėdami savo sapnus galime daugiau sužinoti apie rūpesčius, kurie slegia mūsų pečius, nors jų nepastebime ar nenorime pastebėti.
„Sapnai yra labai geras mūsų veidrodis, kuris parodo mus tikrus, tokius, kokie esame“, – sako specialistas.

Tad ką turėtume daryti tuomet, kai pabudus ryte atsimename visus „nakties nuotykius“ – bandyti aiškintis, apie ką galvojome prieš užmigdami, nekreipti į tai dėmesio, ar kuo greičiau įnikti į sapno reikšmių paieškas?

Tadas Stumbrys
Tadas Stumbrys
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Aš į sapnus žiūriu kaip į tam tikrą asmeninę mitologiją. Sapnų kalba bet kuriuo atveju yra simbolių kalba, nes ji vaizdinė, garsinė. Vėliau bandome užrašyti kokią nors nuoseklią struktūrą, sukurti naratyvą.

Tačiau ta kalba – kiekvienam individuali metaforų kalba. Todėl, kai pradedame juos labiau stebėti, ieškoti tam tikrų dėsningumų, kaip tai siejasi su mūsų gyvenimu pabudus, tada galime sau šiek tiek atskleisti tą vidinę mitologiją, suprasti, kas ką simbolizuoja ir kas su kuo susiję.

Kaip ir minėjau, tai labai individualu, todėl atsiversti sapnininką ir rasti, kad kas nors reiškia „tą ir tą“... Na, dėl pramogos galima, tačiau tai vis tiek nebūtų labai rimtas dalykas“, – teigia T. Stumbrys.

Psichologas sapnininkų nelaiko tinkama priemone norint suprasti savo sapnus, anot jo, pasitikėjimas jais susiformavo dar labai seniai, kai sapnai buvo laikomi kokiomis nors žinutėmis iš dievų ar panašiai.

Kalbėdamas apie pranašiškus sapnus, T. Stumbrys sako, kad nors ir yra mokslinių tyrimų, kurie rodo, jog tokių sapnų pasitaiko, pats specialistas nelinkęs tam pritarti. Jo nuomone, mes tiesiog lengviau atsimename sutapimus nei nesutapimus tarp sapnų ir realybės.

Apskritai, T. Stumbrys sapnus rekomenduoja užsirašinėti visiems, tai daryti vos prabudus, kol sapno detalės dar atsimenamos. Pasak jo, užsirašius bent 20 sapnų jau galima bandyti įžvelgti kokie motyvai ar simboliai kartojasi, ir juos analizuoti.

Gintarė Bakūnaitė, Tadas Stumbrys
Gintarė Bakūnaitė, Tadas Stumbrys
© DELFI / Kiril Čachovskij

Streso ir sapnų ryšys

„Stresas be abejonės daro įtaką ir miegui. Patyrus stresą darosi sunkiau užmigti. Nemažai tyrimų rodo, kad ypač paskutinės minutės tai, ką mes galvojame prieš užmiegant, vėliau atsispindi ir mūsų sapnuose.

Jei einame miegoti nerimastingi – sapnuosime nerimastingus sapnus. Juose vyraujančios emocijos dažniausiai yra neigiamos – tai baimė, pyktis, gėda ir taip toliau. Apie 80 proc. visų emocijų yra neigiamos. Viena iš populiarių šiuolaikinių teorijų, kodėl mes sapnuojame, yra tokia, kad sapnų metu simuliuojame įvairius grėsmingus įvykius ir tai mums padeda su jais tvarkytis, išmokti jų išvengti“, – sako psichologas.

Paaiškindamas, kaip galime išvengti nerimastingų sapnų, T. Stumbrys rekomenduoja skirti laiko atsipalaidavimui – meditacijai arba panašiai veiklai.

Yra ir tam skirtų pratimų, pavyzdžiui, užsimerkti ir stebėti savo kvėpavimą – įkvėpimus ir iškvėpimus. Jei mintys nuklysta, reikia vėl sugrįžti prie kvėpavimo.

Tadas Stumbrys
Tadas Stumbrys
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kada neignoruoti košmarų?

Sapnų būna įvairiausių, tačiau, kaip nurodė specialistas, daugumoje jų dažniausiai vyrauja blogos emocijos. Košmarai – tai labai nemalonus dalykas bandantiems pailsėti. Juos sapnuoja ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, tačiau kartais net ir jiems tokie sapnai gali pasirodyti per daug baugūs.

„Yra du košmarų tipai. Vieni – potrauminiai košmarai, atsirandantys tada, kai žmonės išgyvena kokią nors traumą – artimo žmogaus mirtį, išprievartavimą ar kokį nors stiprų sukrėtimą. Tuomet jie dažnai sapnuoja sapnus su tos nelaimės scenarijumi. Nors jie skiriasi, pagrindinė tema būna ta pati.

Dar yra vadinamieji idiopatiniai košmarai, atsirandantys be aiškios priežasties, be traumuojančio įvykio. Yra dalis žmonių, tyrimų duomenimis, 2–6 proc., kurie košmarus sapnuoja kiekvieną savaitę ir jiems tai iš tikrųjų yra problema, dėl tų patirčių jie bijo eiti miegoti. Šitoje vietoje būtų gerai bandyti problemą spręsti“ – sako T. Stumbrys.

Tadas Stumbrys
Tadas Stumbrys
© DELFI / Kiril Čachovskij

Naujausiais duomenimis, košmarai priskiriami prie miego sutrikimų. Norint jų atsikratyti, galima kreiptis į psichologus. Vienas iš įprastų metodų, kuriuos jie taiko, pasak T. Stumbrio, yra pasitelkti sąmoningus sapnus, tuos, kurių metu asmuo suvokia, kad tai yra sapnas bei paversti tai įrankiu kovoti su košmarais – išmokti pabusti arba sapnuojant susivokti, kad viskas netikra.

Psichologas pasakoja, kad suprasti, jog sapnuojame, taip pat yra gebėjimas, kurį vieni turi, o kiti – ne, tačiau visi gali išsiugdyti patys arba su specialistų pagalba.

Žmonės, kuriuos matome sapnuose

Ar kada nors susimąstėte apie žmones, kuriuos matome sapnuose, iš kur jie atsiranda? Šis klausimas dažnai padalina žmones į dvi grupes – tuos, kurie tiki, kad visi sapnuose matomi veidai išgalvoti ir tuos, kurie teigia, kad sugalvoti žmogaus veido patys negalime.

„Sapnai yra kūrybiška būsena, nes tuo metu mes negauname jokios informacijos iš išorės, todėl informacija, kuri yra mūsų atmintyje, yra iškeliama į sapną. Tačiau ji yra sujungiama labai kūrybiškai, sakykime, matote žmogų, kurio niekada prieš tai nesate matę, tačiau jo drabužiai bus iš vieno, šukuosena – iš kito, vaikščiojimo stilius – iš trečio žmogaus, bet visi tie elementai gali būti sujungti ir dėl mums gali atrodyti, kad tai kažkas naujo.

Tikėtina, kad visus tuos atskirus elementus esame matę. Gerai pagalvojus, viskas, ką per savo gyvenimą matome aplinkoje, yra milžiniškas informacijos kiekis“, – paaiškina specialistas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Etikos sargų darbo užkulisiuose – politikų šantažas, slapta įrašyti pokalbiai ir kiti nešvarūs skalbiniai (4)

„ Moli , tu savo noru rašysi“, – taip iš darbo siūloma išeiti Vyriausioje tarnybinės etikos...

Suskaičiavo, kiek kartų mėginta supirkti daugiau kaip 500 hektarų žemės (3)

Nacionalinė žemės tarnyba suskaičiavo, kiek šiemet buvo atvejų, kai fiziniai ir juridiniai...

Systromas: „Instagram“ sėkmė – „Facebook“ rankose

Vienas „ Instagram “ įkūrėjų Kevinas Systromas , pirmą kartą pasirodęs viešumoje po to,...

Dr. Kjellas Nordstromas: tai, kas šiuo metu vyksta, pasaulį pakeis negrįžtamai (110)

Pasaulis, kuriame nebeįmanoma nieko prognozuoti. Toks, kuriame viskas skaitmenizuojama, o tada –...

Prieš dešimtmetį šlovės spinduliuose maudęsis Vitalijus Autukas: nežinau, kas būtų, jei būčiau likęs Lietuvoje (73)

Vitalijus Autukas – atrodytų, tokia girdėta ir taip gerai pažįstama pavardė, tačiau mintyse...

Šimonytė: čia dar vienas „rekordinis“ biudžetas (90)

Vyriausybė antradienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris,...

Orai: permainos ne už kalnų

Jei praėjusią savaitę rudeninę striukę ar paltą įdienojus dažnam teko nešti rankose, tai...

Gentvilas siunta dėl Šimašiaus kuriamo komiteto: nebevaidinkite, kad su mumis kuriate liberalią visuomenę (120)

Vilniaus meras, vienas liberalų sąjūdžio lyderių Remigijus Šimašius pranešė, kad sieks...

11 mitų apie sveiką mitybą: kai kurių taisyklių laikomės visiškai be reikalo (18)

Minint Pasaulinę maisto dieną pats metas išsklaidyti sveikos mitybos mitus ir pradėti mėgautis...

Jolanta Blažytė: apie santykius su buvusiu vyru ir ką reiškia būti labai turtinga moterimi (72)

Viena įtakingiausių Lietuvos verslininkių Jolanta Blažytė pasakoja, kad verslą kūrė, nes buvo...