Tuo metu be priežiūros palikta jos neįgali sesuo šį gyvenimą paliko patirdama didžiules kančias – neprižiūrima moteris mirė nuo visiško išsekimo, išsivysčius didelio laipsnio mažakraujystei ir daugybinėms praguloms.
Bet vaizdas, kurį pamatė pareigūnai ir medikai, juos labai šokiravo – to neįmanoma pamiršti: negyva moteris buvo rasta gulinti lovoje su daugybinėmis pragulomis, o jos kūno minkštuosius audinius nuo dešiniosios pažasties iki žastikaulio išgraužė musių vikšrai. Manoma, kad moteris nejudėdama ilgą laiką gulėjo ant šono.
Savanoriškai prisiėmusi pareigą rūpintis neįgalia seserimi, bet ją likimo valiai palikusi kretingiškė G. Lesnikovė po laidotuvių sulaukė žinių iš policijos – moteris buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad nepagelbėjo seseriai, kai jos gyvybei grėsė pavojus, nors turėjo galimybę suteikti pagalbą.
Pareigūnai nustatė, kad kurį laiką prieš mirtį dėl psichikos ligos ir bendro nusilpimo neįgali moteris nereagavo į aplinką, nevalgė, net nejudėjo, todėl jos gyvybei buvo iškilęs pavojus. Ja turėjo pasirūpinti sesuo, bet ši net nekvietė medikų, taip pat nesirūpino jos kūno priežiūra.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad seserį prižiūrėjusi G. Lesnikovė naudojosi jos gaunama pašalpa – tai užfiksavo bankomatuose įrengtos vaizdo kameros. O to seserį numarinusi moteris net nebandė neigti – pinigai jai buvo labai svarbūs. Per mėnesį neįgali sesuo gaudavo beveik 400 eurų.
„Negalvojau, kad taip atsitiks, – šiandien sako G. Lesnikovė, ir čia pat patikina: – Gailiuosi, kad nesuvokiau, kas vyksta.“
Seserį numarinusi moteris neslepia, kad yra kalta dėl to, kas nutiko: „Jeigu būčiau seserį prižiūrėjusi, būčiau pamačiusi, bet nežiūrėjau – tyčia jos numarinti nenorėjau, bet ją palikau likimo valiai, nes man vienai buvo per sunku rūpintis, o visose institucijose, į kurias kreipiausi, vos tik išgirdsdavo apie sesers ligą, man parodydavo duris.“
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta G. Lesnikovė sakė, kad neįgalia seserimi rūpinosi maždaug porą metų, nors ši nebuvo pripažinta neveiksnia.
Moteris sakė, kad praėjusių metų gegužę ji seserį parsivežė į namus iš ligoninės, nors jos sveikatos būklė buvo prasta, ji daugiau pagalbos į medikus nesikreipė. Sesuo mirė po trijų mėnesių.
„Buvau pastebėjusi, kad sesuo labai mažai valgo, bet kad dėl to gali mirti, nemaniau, – sakė G. Lesnikovė. – Paskutinį kartą prieš mirtį ją maudžiau prieš savaitę, bet jokių žaizdų ant jos kūno nebuvo. Po to sesers nebuvau nurengusi, nemačiau, kad jai išpuvo pažastis. Apie savaitę prieš mirtį sesuo nereagavo į aplinką, nekalbėjo, nedejavo.“
Moteris neslėpė, kad iš bankomato nuimdavo sesers gaunamą pašalpą, pinigus išleisdavo, nes tuo metu niekur nedirbo. Būtent dėl to iš dalies ir netvarkė sesers slaugos reikalų – tuo metu būtų nutrauktas pašalpos mokėjimas.
Pareigūnai apklausė ir neįgalią moterį gydžiusius medikus – viena jų sakė, kad pacientės, kuri svėrė vos 40 kg, sveikatos būklė labai pablogėjo 2011 m., ji net atsisakydavo maisto ir vaistų. O praėjusių metų gegužę moteris buvo atvežta į ligoninę – jau tada jai buvo diagnozuotas organizmo išsekimas, o ant kūno rasta daugybė pragulų. Kai ši buvo paleista į namus, daugiau niekas jos nematė, į namus taip pat niekas nekvietė medikų.
Už tai, kad numarino savo seserį, G. Lesnikovė buvo nuteista – teismas jai skyrė keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę ir įpareigojo kas mėnesį nemokamai visuomenės labui išdirbti po 40 val. Nuteistoji su tokia prokurorų pasiūlyta bausme sutiko, todėl procesas buvo baigtas baudžiamuoju įsakymu.