„Atsiverskite Gyventojų pajamų mokesčių įstatymą ir pažiūrėkite, kaip yra įvardinti advokatai, notarai ir antstoliai, – pirmadienį atsakydamas į skaitytojų klausimus DELFI konferencijoje pareiškė V. L. Papirtis. – Jie įvardinti, kaip laisvoji profesija. Visi Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio moka 5 proc., ir tik advokatai – 15 proc., tad jie turi vieną „privilegiją“ – mokėti daugiau mokesčių.“
Pasak jo, vien į Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžetą praėjusiais metais advokatai sumokėjo apie 14-15 mln. litų, tačiau advokatai nei motinystės (tėvystės), nei ligos pašalpų negauna.
„Mokesčius mes privalome mokėti, o išmokų, deja, negauname arba gauname patį minimumą“, – aiškino jis.
„Pusė to, ką klientas sumoka advokatui, yra skiriama vien mokesčiams valstybei, o kur dar darbuotojų samdymas ir kita...“ – V. L. Papirtis patikino, kad advokatų uždarbis priklauso tik nuo klientų sumokėtų pinigų.
Pasak jo, visų Lietuvos advokatų mėnesinės pajamos vidutiniškai sudaro apie 5 tūkst. Lt (be mokesčių).
„Tokį pajamų vidurkį suformuoja verslo srities advokatai, o realiame gyvenime apie 70 proc. visų advokatų pajamų yra daug mažesnės – kitaip sakant, tai yra mitas, kad advokatai uždirba daug“, – patikino Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad daugiausia verslo advokatų dirba Vilniuje. „Labai yra blogai, kad advokatūra negali daryti įtakos advokatų skaičiui atskiruose miestuose, – sakė jis. – Vilniuje advokatų jau yra virš tūkstančio, be to, dar dirba apie 500 advokatų padėjėjų. O yra Lietuvoje rajonų, kur dirba po 1 ar 2 advokatus. Lietuvoje pagrindinė bėda yra proporcijų klausimas. Reikia pasakyti Vilniuje, labai didelė dalis advokatų dirba verslo sektoriuje, užtai ir tas skaičius čia jų gerokai didesnis“.
V. L. Papirtis pritarė DELFI skaitytojų mintims, kad reikėtų sugriežtinti tvarką priimant į advokatus.
„Dabar yra apie 500 teisininkų, kurie pagal galiojantį įstatymą yra pripažinti advokatais, tačiau jie nėra įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą, – sakė Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas. – Esmė tame, kad pagal dabartinę sistemą dalis žmonių yra įrašomi į Pripažintų advokatų sąrašą, tačiau realiai jie dirba kitą darbą. Jie nėra prisiekę teisingumo ministrui, tačiau bet kurią akimirką gali pradėti užsiimti advokato praktika. Mes siūlome, kad į Pripažintų advokatų sąrašą įtrauktiems teisininkams būtų nustatytas terminas, per kurį jie turėtų apsispręstų, ar renkasi šią profesiją.“
Be to, kaip pabrėžė V. L. Papirtis, advokatūra neigiamai žiūri į nuostatą, kad 10 metų darbo stažą turintys prokurorai į advokatų gretas patektų be egzaminų.
„Kandidatai laiko egzaminus iš daugelio teisės sričių, o prokurorai dirba tik su baudžiamąja teise“, – teisininko teigimu, į bet kokią teisingumo vykdymo struktūrą turi ateiti tik kvalifikuoti žmonės.
DELFI skaitytojo paklaustas, kaip nutinka, kad iš aukštų postų išmesti ar laiku spėję pasitraukti susikompromitavę teisininkai randa prieglobstį Lietuvos advokatūroje, V. L. Papirtis sakė: „Kaip tik dėl to, kad rūpi mūsų profesijos prestižas, ir siūlome įstatymo pakeitimą dėl pripažintų advokatų statuso – mes nenorime, kad pareigūnas, kuris patenka į kažkokią bėdą ir iš darbo išėjęs savo noru, po kelių mėnesių yra įrašomas į praktikuojančių advokatų sąrašą, nes ilgą laiką buvo pripažintų advokatų sąraše, nes Lietuvoje egzistuoja dvipakopė tapimo advokatu praktika“.
Jo teigimu, Advokatų taryba reaguoja į visus pranešimus apie neetišką advokatų elgesį teismuose ir net privačiame gyvenime. Svarstymo procedūros neišvengia ir tie advokatai, kuriais skundžiasi klientai.
„Kalbant apie advokato profesiją apskritai, tai advokatui etikos normų, kultūros supratimas yra labai svarbus dalykas, – sakė V. L. Papirtis. – Aš tiesiog noriu akcentuoti, kad advokatas teikia teisinę pagalbą, nors daug kur dabar rašoma, jog teisinę paslaugą. Įžvelgiu čia tiesiog skirtingus niuansus ir dėl to šiandien dažnai advokato darbo prigimtis truputį niveliuojama. Šiandien teisminis procesas įgavo rašytinį pagrindą ir kartais atrodo, kad ten jau nebelieka vietos žmogaus jausmams, skausmui“.