aA
Visgi pasas ar asmens tapatybės kortelė?
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
Asmens tapatybės kortelė

Tai pagrindinis Lietuvos piliečių dokumentas. Toks asmens tapatybės kortelės statusas reglamentuotas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymu (Žin., 2008, Nr.84-3363).

Kortelė galioja ir ja galima naudotis kaip pirminiu asmens dokumentu Lietuvoje bei visose Europos Sąjungos šalyse. Apie ES tikslesnės informacijos rasite adresu www.urm.lt konsulinės informacijos skyriuje.

Asmens tapatybės kortelė patogi nešiotis ir naudoti. Kai kurių DELFI skaitytojų priekaištai, kad greitai susidėvi, ne visai teisingi. Ir metalinį gaminį pasistengus galima „sunešioti“ per savaitę, kita vertus, kortelė atitinka visus šiuo metu egzistuojančius technologinius standartus ir gerbiami skaitytojai, palyginę su kitomis naudojamomis kortelėmis (dabar jų turi visi), lengvai įsitikins asmens tapatybės kortelės privalumais. Ji pagaminta naudojant šiuolaikines technologijas bei pažangiausias apsaugos priemones.

Kortelės polikarbonatiniame sluoksnyje duomenys, nuotrauka ir parašas įrašomi naudojant lazerinio graviravimo įrangą. Dviejų tipų elektroninėse laikmenose (lustuose) įrašyti įvairūs asmens atpažinimo duomenys, o nuo šių metų sausio pirmos dienos ir piršto atspaudai bei sertifikatai, skirti asmens identifikavimui elektroninėje erdvėje (paprastai kalbant, elektroninis parašas). Analogiškos pagal funkcijas bei techninius apsaugos parametrus asmens tapatybės kortelės išduodamos kol kas tik septyniose Europos valstybėse. Taigi, Lietuva gali pagrįstai didžiuotis, esanti viena pažangiausių ir moderniausių. Besidominčius detalia technine ir kita informacija maloniai kviečiame apsilankyti svetainėje adresu: www.dokumentai.lt.

Svarbus akcentas – minėtasis „elektroninis parašas“. Šiai funkcijai masinio poreikio dar nėra, tačiau, vadovaujantis patarle „ruošk roges vasarą“, suteikiame šią galimybę mūsų piliečiams jau dabar. Turintys tokias korteles artimiausioje ateityje galės internetu tvirtinti sutartis, vykdyti kitas teisines ir finansines operacijas ar net balsuoti rinkimuose. Visa tai vadinama e-demokratija bei e-valdžia, ir žinodami, kokiais tempais technologinė ateitis tampa buitimi, neabejokime – visa tai tikrai ne už kalnų. Tai piliečiams taupys ir pinigus, ir laiką. Ir tai dar vienas argumentas, kodėl kortelė, o ne pasas tapo pagrindiniu asmens dokumentu. Kortelės dokumento formatas mūsų žmonėms jau įprastas prekyboje, bankininkystėje, įvairiose paslaugų sferose, o ateityje net asmeniniai kompiuteriai bus pritaikyti kortelių naudojimui. Neišeidami iš namų galėsime aktyviai dalyvauti politiniame, socialiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.

Pasas

Tai asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio keliones. Svarbu žinoti: visi Lietuvos Respublikoje išduoti pasai galioja iki dokumente nurodytos galiojimo datos, tačiau ne visi yra tinkami kelionėms į užsienį. Nors po Europos Sąjungą galima keliauti su visais galiojančiais pasais, vykstant į JAV tinka tik išduoti nuo 2006 metų rugpjūčio 28 d., nes juose įrašyti biometriniai duomenys. Tai reiškia, kad visi galiojantys pasai, jei jie patenkina piliečių poreikius, yra geri ir naujų išsiiminėti nebūtina. Tačiau, keičiantis aplinkybėms, pvz., vykstant į vieną ar kitą užsienio šalį, turimi pasai gali nebetikti. Norintiems tiksliau sužinoti, kur keliaujant kokie dokumentai reikalingi, siūlome pasižiūrėti Migracijos departamento prie VRM tinklapyje www.migracija.lt arba Užsienio reikalų ministerijos tinklapyje www.urm.lt (konsulinė informacija).

Lietuviško paso forma buvo keičiama tris kartus. Pirmieji Lietuvos Respublikos piliečio pasai išduoti 1992 metais. Jiems pasibaigus, nuo 2003 m. sausio mėnesio išduodami nauji – „žalieji“ – Lietuvos Respublikos pasai ir nuo 2008 m. sausio mėnesio – „vyšniniai“ (tokia spalva visoje Europoje) – modernūs, aprūpinti pačiomis naujausiomis informacijos apsaugos sistemomis, ES Lietuvos Respublikos pasai. Nuo šių metų birželio 28 d. į juos bus įrašomi pirštų atspaudai. Akcentuojame: dabar pasai nesikeičia, tik papildomi nauja atpažinimo informacija.

Keli paaiškinimai dėl žmonėms susidariusio įspūdžio, kad pasai keičiami labai dažnai. Jie ne keičiami, bet nuolat papildomi, patobulinami. Kad būtų aiškiau: užsakomas tam tikras kiekis pasų blankų, jiems pasibaigus ir gaminant naujus, pagal galimybes papildoma moderniomis apsaugomis ar atpažinimo priemonėmis. Taip atsitiko ir su „žaliaisiais“, kurie savo forma beveik nesikeitė, tačiau turiniu – reikšmingai. Štai pradėti gaminti nuo 2003 m., tik 2006 m. buvo papildyti nauja technine galimybe, leidžiančia įrašyti biometrinę informaciją, ir iki šiol jie tinkami kelionėms į JAV.

Daug komentarų girdime apie dokumentų kainas. Iš tikrųjų turime kalbėti apie valstybinės rinkliavos dydį, kuris dalinai kompensuoja dokumento projektavimo, gamybos, išrašymo ir išdavimo kaštus. Taip, negalime ginčytis, jie nėra pigūs, ir tai ypač jautru dabartinėje ekonominėje aplinkoje. Tačiau lankydamiesi užsienyje, galite pasiteirauti, kiek ten kainuoja asmens dokumentai, ir komentarų nebereikės. Kita vertus, mūsų žmonės turi suprasti ir žinoti, kodėl dokumentų kaina taip šoktelėjo. Rinkliava asmens tapatybės kortelei gauti išaugo nuo 10 iki 80 litų?

Padarysime mažą ekskursą į netolimą praeitį. Tikriausiai visi girdėjo, kad pirmieji lietuviški pasai yra dažniausiai klastojami. Vien per 2008–uosius metus Lietuvoje pamesta, dingo ar kitaip prarasta 17000 (septyniolika tūkstančių!) pasų. Tai nuostolinga, nesaugu ne tik asmeniui, bet ir valstybei. O gaminti gerus, sudėtingus, saugius pasus ir asmens tapatybės korteles – tai ir speciali gamybinė bazė, brangios medžiagos, modernios technologijos, programinė įranga ir daug kitų komponentų. Štai tokios dokumentų pabrangimo priežastys, esmė ir turinys. Beje, nuo birželio 28 d. bus pradedama ir į pasus įrašinėti pirštų atspaudų elektroninė informacija. Nustatytą rinkliavą keisti nenumatoma. Rinkliava už paso išdavimą per mėnesį išliks 100 litų.

Šiame tekste ne į visus DELFI lankytojų komentarus ir klausimus atsakėme, bet esminius akcentus, labai tikimės, skaitytojai supras. Atsakyti ir pagelbėti kiekvienam yra mūsų pareiga. Ieškokite informacijos ir klauskite:

Migracijos departamentas prie VRM (www.migracija.lt; md@vrm.lt)

Gyventojų registro tarnyba prie VRM (www.gyvreg.lt; grt@vrm.lt)

Asmens dokumentų išrašymo centras prie VRM (www.dokumentai.lt; adic@vrm.lt).

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kodėl Kaliningrado tranzito klausimą Rusija stumia į aklavietę: ryškėja tikrieji Kremliaus tikslai

Dėl „Kaliningrado blokados“ Lietuva sulauks atsako! Jei reikės – prasikirsime tranzitui kelią...

G-7 naujieji draudimai Rusijos ekonomikos nesupurtys: pataria kirsti per kitą vietą

Didžiosioms G-7 valstybėms narėms oficialiai nusprendus uždrausti aukso importą iš Rusijos,...

Karas Ukrainoje. Po Medvedevo grasinimų – Ukrainos atsakas: Krymas bus susigrąžintas iškart Rusijos kariai pagrobė Chersono merą (8)

Rusijos valstybė tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje ir tai turi būti pagrįsta...

Po alinančios kaitros laukia dar stipresnės liūtys ir kruša: galingos stichijos įsismarkaus

Atmosferos slėgiui nukritus, anticiklonas po truputį praranda savo jėgas. Jau vakar dieną ir...

Ką daryti, jei buvo atšauktas skrydis ir kokia kompensacija jums priklauso?

Atostogas ir keliones paprastai planuojame iš anksto ir laukiame jų su nekantrumu. Tačiau...

Ištikimai tradicijų besilaikanti Elžbieta II pademonstravo naują įvaizdį: plaukų stilistė atskleidė karalienės įgeidžius

Karališkieji asmenys, be jokios abejonės, ištikimai laikosi tradicijų. Karalienės Elžbietos II...

Grybų kainos supirktuvėse muša rekordus ir nežada sustoti: žaliose samanose neieškokite, išduoda kitą miško lobių vietą

Miško gėrybių supirkėjai atidžiai seka orų prognozes – jeigu karščiai užsitęs ir nebus...

Verslas PliusGiulia Morpurgo, Libby Cherry

Rusija įžengė į istorinio defolto teritoriją, sankcijos drumsčia tolesnius planus

Rusija pirmą kartą per šimtmetį neįvykdė savo įsipareigojimų išorinių vyriausybinių...

Delfi PliusŽinių radijas

„Bayraktarą“ viena ranka duoda, kita ranka perka rusų vogtus grūdus: ko siekia Turkija

Pirmosiomis Rusijos pradėto karo Ukrainoje dienomis Turkija rusų kariniams laivams užvėrė...

Verslas PliusLukas Miknevičius

Didžiuliai infliacijos skirtumai ES šalyse: kas juos lemia ir kodėl Lietuvos kelias yra teisingas

Bendra valiuta ir rinka, tokia pati karo Ukrainoje įtaka, tie patys makroekonominiai veiksniai,...