aA
Visgi pasas ar asmens tapatybės kortelė?
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
Asmens tapatybės kortelė

Tai pagrindinis Lietuvos piliečių dokumentas. Toks asmens tapatybės kortelės statusas reglamentuotas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymu (Žin., 2008, Nr.84-3363).

Kortelė galioja ir ja galima naudotis kaip pirminiu asmens dokumentu Lietuvoje bei visose Europos Sąjungos šalyse. Apie ES tikslesnės informacijos rasite adresu www.urm.lt konsulinės informacijos skyriuje.

Asmens tapatybės kortelė patogi nešiotis ir naudoti. Kai kurių DELFI skaitytojų priekaištai, kad greitai susidėvi, ne visai teisingi. Ir metalinį gaminį pasistengus galima „sunešioti“ per savaitę, kita vertus, kortelė atitinka visus šiuo metu egzistuojančius technologinius standartus ir gerbiami skaitytojai, palyginę su kitomis naudojamomis kortelėmis (dabar jų turi visi), lengvai įsitikins asmens tapatybės kortelės privalumais. Ji pagaminta naudojant šiuolaikines technologijas bei pažangiausias apsaugos priemones.

Kortelės polikarbonatiniame sluoksnyje duomenys, nuotrauka ir parašas įrašomi naudojant lazerinio graviravimo įrangą. Dviejų tipų elektroninėse laikmenose (lustuose) įrašyti įvairūs asmens atpažinimo duomenys, o nuo šių metų sausio pirmos dienos ir piršto atspaudai bei sertifikatai, skirti asmens identifikavimui elektroninėje erdvėje (paprastai kalbant, elektroninis parašas). Analogiškos pagal funkcijas bei techninius apsaugos parametrus asmens tapatybės kortelės išduodamos kol kas tik septyniose Europos valstybėse. Taigi, Lietuva gali pagrįstai didžiuotis, esanti viena pažangiausių ir moderniausių. Besidominčius detalia technine ir kita informacija maloniai kviečiame apsilankyti svetainėje adresu: www.dokumentai.lt.

Svarbus akcentas – minėtasis „elektroninis parašas“. Šiai funkcijai masinio poreikio dar nėra, tačiau, vadovaujantis patarle „ruošk roges vasarą“, suteikiame šią galimybę mūsų piliečiams jau dabar. Turintys tokias korteles artimiausioje ateityje galės internetu tvirtinti sutartis, vykdyti kitas teisines ir finansines operacijas ar net balsuoti rinkimuose. Visa tai vadinama e-demokratija bei e-valdžia, ir žinodami, kokiais tempais technologinė ateitis tampa buitimi, neabejokime – visa tai tikrai ne už kalnų. Tai piliečiams taupys ir pinigus, ir laiką. Ir tai dar vienas argumentas, kodėl kortelė, o ne pasas tapo pagrindiniu asmens dokumentu. Kortelės dokumento formatas mūsų žmonėms jau įprastas prekyboje, bankininkystėje, įvairiose paslaugų sferose, o ateityje net asmeniniai kompiuteriai bus pritaikyti kortelių naudojimui. Neišeidami iš namų galėsime aktyviai dalyvauti politiniame, socialiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.

Pasas

Tai asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio keliones. Svarbu žinoti: visi Lietuvos Respublikoje išduoti pasai galioja iki dokumente nurodytos galiojimo datos, tačiau ne visi yra tinkami kelionėms į užsienį. Nors po Europos Sąjungą galima keliauti su visais galiojančiais pasais, vykstant į JAV tinka tik išduoti nuo 2006 metų rugpjūčio 28 d., nes juose įrašyti biometriniai duomenys. Tai reiškia, kad visi galiojantys pasai, jei jie patenkina piliečių poreikius, yra geri ir naujų išsiiminėti nebūtina. Tačiau, keičiantis aplinkybėms, pvz., vykstant į vieną ar kitą užsienio šalį, turimi pasai gali nebetikti. Norintiems tiksliau sužinoti, kur keliaujant kokie dokumentai reikalingi, siūlome pasižiūrėti Migracijos departamento prie VRM tinklapyje www.migracija.lt arba Užsienio reikalų ministerijos tinklapyje www.urm.lt (konsulinė informacija).

Lietuviško paso forma buvo keičiama tris kartus. Pirmieji Lietuvos Respublikos piliečio pasai išduoti 1992 metais. Jiems pasibaigus, nuo 2003 m. sausio mėnesio išduodami nauji – „žalieji“ – Lietuvos Respublikos pasai ir nuo 2008 m. sausio mėnesio – „vyšniniai“ (tokia spalva visoje Europoje) – modernūs, aprūpinti pačiomis naujausiomis informacijos apsaugos sistemomis, ES Lietuvos Respublikos pasai. Nuo šių metų birželio 28 d. į juos bus įrašomi pirštų atspaudai. Akcentuojame: dabar pasai nesikeičia, tik papildomi nauja atpažinimo informacija.

Keli paaiškinimai dėl žmonėms susidariusio įspūdžio, kad pasai keičiami labai dažnai. Jie ne keičiami, bet nuolat papildomi, patobulinami. Kad būtų aiškiau: užsakomas tam tikras kiekis pasų blankų, jiems pasibaigus ir gaminant naujus, pagal galimybes papildoma moderniomis apsaugomis ar atpažinimo priemonėmis. Taip atsitiko ir su „žaliaisiais“, kurie savo forma beveik nesikeitė, tačiau turiniu – reikšmingai. Štai pradėti gaminti nuo 2003 m., tik 2006 m. buvo papildyti nauja technine galimybe, leidžiančia įrašyti biometrinę informaciją, ir iki šiol jie tinkami kelionėms į JAV.

Daug komentarų girdime apie dokumentų kainas. Iš tikrųjų turime kalbėti apie valstybinės rinkliavos dydį, kuris dalinai kompensuoja dokumento projektavimo, gamybos, išrašymo ir išdavimo kaštus. Taip, negalime ginčytis, jie nėra pigūs, ir tai ypač jautru dabartinėje ekonominėje aplinkoje. Tačiau lankydamiesi užsienyje, galite pasiteirauti, kiek ten kainuoja asmens dokumentai, ir komentarų nebereikės. Kita vertus, mūsų žmonės turi suprasti ir žinoti, kodėl dokumentų kaina taip šoktelėjo. Rinkliava asmens tapatybės kortelei gauti išaugo nuo 10 iki 80 litų?

Padarysime mažą ekskursą į netolimą praeitį. Tikriausiai visi girdėjo, kad pirmieji lietuviški pasai yra dažniausiai klastojami. Vien per 2008–uosius metus Lietuvoje pamesta, dingo ar kitaip prarasta 17000 (septyniolika tūkstančių!) pasų. Tai nuostolinga, nesaugu ne tik asmeniui, bet ir valstybei. O gaminti gerus, sudėtingus, saugius pasus ir asmens tapatybės korteles – tai ir speciali gamybinė bazė, brangios medžiagos, modernios technologijos, programinė įranga ir daug kitų komponentų. Štai tokios dokumentų pabrangimo priežastys, esmė ir turinys. Beje, nuo birželio 28 d. bus pradedama ir į pasus įrašinėti pirštų atspaudų elektroninė informacija. Nustatytą rinkliavą keisti nenumatoma. Rinkliava už paso išdavimą per mėnesį išliks 100 litų.

Šiame tekste ne į visus DELFI lankytojų komentarus ir klausimus atsakėme, bet esminius akcentus, labai tikimės, skaitytojai supras. Atsakyti ir pagelbėti kiekvienam yra mūsų pareiga. Ieškokite informacijos ir klauskite:

Migracijos departamentas prie VRM (www.migracija.lt; md@vrm.lt)

Gyventojų registro tarnyba prie VRM (www.gyvreg.lt; grt@vrm.lt)

Asmens dokumentų išrašymo centras prie VRM (www.dokumentai.lt; adic@vrm.lt).

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ieškomiausių nusikaltėlių sąraše figūravęs lietuvis įkliuvo po 13 metų slapstymosi, bet teisingumo laukia laisvėje kaltinamas nugirdytos paauglės išprievartavimu (42)

Prieš 14 metų iš Lietuvos sprukęs Evaldas R. ilgą laiką figūravo labiausiai ieškomų...

Vaidas Mikaitis | D+

Pokalbis su baltaruse lietuvį pribloškė: aš geriau savo nuogos nuotrauką atsiųsiu nei kalbėsiu apie politiką

Apie Baltarusiją dabar šneka visi kas netingi. Ir net tie kas tingi irgi šneka, nes kitaip...

Rezultatyviausiame Euro 2020 trileryje Vokietija įveikė titulą ginančius portugalus (158)

Europos futbolo pirmenybėse rezultatyviausias rungtynes sužaidė vieni iš F grupės favoritų....

Jogintė Užusienytė | D+

Jeigu su antra puse miegate atskirai, sukluskite: tai apie jūsų santykius pasako daugiau nei galvojate

Miegoti kartu ar atskirai? Turbūt retai tenka išgirsti tokį klausimą svarstančią sutuoktinių...

Euro 2020: Ispanija – Lenkija gyvai

Paskutinis šeštadienio Europos futbolo čempionato gardėsis – Ispanijos ir Lenkijos rinktinių...

Tris vaikus auginanti Inga apie jos šeimai lemtingą vakarą: tuo metu net negalvojau, kad tai bus pradžia viso to, ką dabar turiu (12)

Klaipėdiečiais Inga ir Vitalijus Gargasai – Delfi ir varškės sūrelių „ Magija “ bei...

Gydytoja: prie mirčių mes buvome pripratę, bet ne prie tokio kiekio pristatyta nauja knyga „Kovido frontas“ (128)

Ketvirtadienį Vilniuje, Vilniaus įgulos karininkų ramovėje, buvo pristatyta nauja autorių...

Palangos poilsiautojai negali atsiginti kirų: šiemet – kaip niekad įžūlūs, puola slapčia (46)

Vasaros kurorto sostine vadinamojoje Palangoje poilsiaujantys ir čia pagrindiniame traukos centre,...

Padidėję limfmazgiai gali signalizuoti apie rimtas ligas – vienoje vietoje jie ypač pavojingi (6)

Vienas iš gana dažnų ligos požymių yra padidėję limfmazgiai . Juos dažniausiai bandome...

Ukrainoje kelininkai atkasė paslaptingą 5,500 metų amžiaus akmeninę struktūrą: aptiktuose kapuose – ne tik žmonių palaikai (5)

Rytų-centrinėje Ukrainoje daugiau nei pusantro mėnesio vykdomi išskirtinio pilkapyno (Rytų...