Kokį teismą nori matyti visuomenė? Kas svarbiausia kuriant atvirą, patikimą bei artimą žmogui teismą? Pasidalyti savo mintimis ir įžvalgomis pakvietėme Nacionalinės teismų administracijos kvietimu Lietuvoje viešėjusią JAV teisėją, procedūrinio teisingumo ekspertę Victorią Pratt, kuri dėl plataus ir kūrybiško požiūrio į savo, kaip teisėjos, misiją pakeitė daugybės žmonių likimus.
Teismo posėdžių salėje – dėmesys kiekvienam žmogui
„Teisėja, aš noriu jums kai ką pasakyti. Aš stebėjau jus ir matau, kad jūs nesate dviveidė. Jūs visus žmones vertinate vienodai! – štai taip pokalbį pradeda teisėja V. Pratt. – Kaip manote, kas galėjo kreiptis į mane tokiais žodžiais? Ogi transeksuali prostitutė, kuri, prieš man įžengiant į teismo posėdžių salę skelbti nuosprendžio, spėjo išvyti savo advokatą, apšaukti teismo pareigūnus ir kitus į teismą susirinkusius žmones. Mat prasidėjus posėdžiui aš visų pirma ištariau tą jos vardą, kuris buvo nurodytas dokumentuose, – vyrišką vardą. Kai tik jis buvo užfiksuotas posėdžio protokole, toliau bendravau su ja minėdama jos moterišką vardą ir tai dariau pakankamai garsiai, jog visi esantys teismo salėje tai puikiai girdėtų ir suvoktų, kas ji yra iš tikrųjų. Žinoma, daug kam tai buvo netikėta, bet aš esu įsitikinusi, kad teismas bus gerbiamas tik tada, kai pats rodys pagarbą proceso dalyviams.“
Dėl savo profesionalumo vedant teismo procesą ir pastangų reformuoti JAV baudžiamosios teisės sistemą teisėja V. Pratt jau yra pelniusi pripažinimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Ji bendrauja su valstybių vadovais, kalba aukščiausio lygio konferencijose ir tapo procedūrinio teisingumo idėjos veidu.
Pasak V. Pratt, procedūrinį teisingumą (angl. procedural justice) reikia suvokti kaip procesus ir tvarkas, kuriuos pasitelkia teismas, siekdamas užtikrinti žmonių teises ir teisėtus interesus. Paprasčiau tariant, ši koncepcija apima nešališką, pagarbų ir garbingą institucijų elgesį su žmonėmis.
„Jeilio universiteto profesorius Tomas Tyleris praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje atliko mokslinį tyrimą, kuriame analizavo, kodėl žmonės laikosi įstatymų ir pasitiki teisingumu. Tyrimo rezultatai atskleidė paprastą faktą – kiekvienas iš mūsų visuomet vertina, kaip su mumis elgiasi aplinkiniai. Dėl šios priežasties žmonės laikosi įstatymų ir daro mažiau nusikaltimų ne todėl, kad bijo bausmių ar kalėjimo, – nusikalstamumo lygį, o kartu ir pasitikėjimą teisėsauga, kelia arba smukdo pačių institucijų elgesys. Taigi, žodžiai, parašyti ant popieriaus, žmogui nieko nereiškia. Jei žmogus manys, kad teismas su juo elgiasi pagarbiai, o teisėjui nuoširdžiai rūpi jo byla, jis bus linkęs laikytis įstatymų ir labiau pasitikėti teismo darbu“, – akcentuoja V. Pratt.
Požiūris į teismus gerėja, bet stereotipai dar gajūs
Keliaudama po pasaulį ir bendraudama su įvairių šalių teisininkais V. Pratt pastebi tą pačią problemą – žmonės, ateinantys į teismą, yra sunerimę, nes nesupranta, kas jų laukia. Procedūrinio teisingumo ekspertė taip pat pažymi, kad per pastarąjį dešimtmetį požiūris į atvirą, lygią visiems ir kiekvienam teismų sistemą JAV pasikeitė gerąja linkme, tačiau stiebtis dar yra kur, nes vis dar tenka kovoti su požiūrio į tam tikras gyventojų grupes klišėmis, sisteminėmis spragomis.
Vis dėlto V. Pratt pažymi, jog Naujojo Džersio teisme jai kone kasdien tenka nagrinėti narkomanų, prostitucijos, benamių, problemiškų paauglių bylas. Teisėja apgailestauja, jog tie žmonės, dar prieš patekdami į teismo posėdžių salę, visuomenėje būna nurašyti. Be to, JAV egzistuoja giliai įsišaknijusios įtampos dėl rasės ir socialinės nelygybės, pastaruoju metu labai didelė dalis žmonių jaučiasi nesaugūs ir neišgirsti.
„Vienas ryškiausių mano pačios prisiminimų – pirmasis susidūrimas su teismų sistema. Matote, aš gimiau imigrantės iš Dominikos ir afroamerikiečio, kuris gimė Harleme, Niujorko mieste, šeimoje. Mano tėvams – kosmetologei ir šiukšlių išvežiotojui – bei kitiems į JAV imigravusiems giminėms buvo sunku gauti teisinę informaciją ne anglų kalba, jie nežinojo, kur kreiptis pagalbos. Taigi sulaukusi vos 10-ies metų ėjau į teismą, kad padėčiau jiems susikalbėti su teismo pareigūnais“, – vaikystės prisiminimais dalijasi V. Pratt.
Teisėja atkreipia dėmesį, kad šiandien teisėjams kaip niekad svarbu būti tais, kurie pakelia į žmogų savo akis, gilintis į situaciją ir paprastais žodžiais paaiškinti tai, kas teisininkams dažnai atrodo savaime suprantama. Kita vertus, pašnekovė tuoj pat pripažįsta, jog tai nėra taip paprasta:
„Tai nėra tik JAV problema. Teisėjų darbo krūviai yra labai dideli, įtampa darbe – taip pat. Tačiau mes, teisėjai, jau esame paskutinioji grandis, kuri dorojasi su pasekmėmis. Tam, kad žmogui nereikėtų sėsti į teisiamųjų suolą, būtina naikinti gilumines socialinės atskirties problemas. Ir teismai, ir valstybinės institucijos, ir nevyriausybinis sektorius turi dirbti išvien kaip komanda, jog būtų orientuojamasi į tų priežasčių šalinimą.“
Pozityvus pavyzdys – užkrečiamas
Paklausta, kaip būtų galima pritaikyti procedūrinio teisingumo idėją praktikoje, V. Pratt išskyrė keletą savo pačios išbandytų metodų.
„Dabartinė bausmių sistema yra iš esmės orientuota į laisvės atėmimo bausmes, tačiau pasirinkus šį kelią tikrosios problemos lieka antrame plane. Mano patirtis rodo, kad, užuot siuntę visus į kalėjimą, galime padėti žmonėms grįžti į normalų gyvenimą pasitelkdami alternatyvas: specialias bendruomenės programas (angl. community services), individualias arba grupines konsultacijas, rašymo užduotis“, – sako JAV teisėja.
V. Pratt teigimu, jos darbo praktikoje ypač pasiteisina rašymo užduotys, nes kalba eina apie introspekciją – sąmoningą ir nuoseklų savo elgesio ar minčių analizavimą raštu. Anot pašnekovės, teisme atsidūrusio žmogaus prašoma aprašyti konkretų, jo byloje nagrinėjamą įvykį. Pirmojo rašinio metu žmogus paprastai papasakoja apie savo sunkumus ir tai, kaip jis jaučiasi. Tuomet su specialistu aptariama, ar ir kokia pagalba yra reikalinga bei sudaromas individualus pagalbos planas.
„Suteikite žmogui galimybę kalbėti, pačiam papasakoti savo istoriją. Kadangi kaltinamajam neretai prireikia tolesnės pagalbos, išgrynindamas savo mintis popieriaus lape asmuo jau spėja pakankamai atsigauti, prisimena ir išdrįsta atskleisti bylos eigai reikšmingus faktus“, – darbo principą dėsto JAV teisėja.
Anot pašnekovės, nors pagarba aplinkiniams, dėmesingumo rodymas atrodo labai paprasti dalykai, jie šviesmečiais priartina teismus prie taško, kuriame nori būti kiekvienas teismas, – prie dienos, kai į teismą atėję žmonės pasitikės teismu ir bus tikri, jog čia sulauks teisingumo.
„Geroji žinia ta, kad pagarba yra užkrečiama. Dar geriau, kad tai galima įgyvendinti nemokamai. Juk mandagus pasisveikinimas, pokalbis ir šypsena nieko nekainuoja, bet gali tiek daug! Tai ir norėjo man pasakyti mano kalbos pradžioje minėta prostitutė – aš vertinu tave lygiai taip pat, kaip tu vertini mane“, – pokalbį baigia teisėja.
Komentaras
Ernestas Šukys, Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas
Klasikinėje teisingumo sampratoje teismas, spręsdamas dėl konkretaus asmens kaltumo ar nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, pagal galiojančią teisę vykdo teisingumą, priimdamas teismo sprendimą. Tačiau akivaizdu, kad teismo sprendimo efektyvumas priklauso ir nuo to, kaip jis bus priimtas konkretaus asmens ir visos visuomenės. Tad per paskutinį dešimtmetį sukurta ir ganėtinai plačiai išplėtota procedūrinio teisingumo sąvoka remiasi idėja, jog teismo priimto sprendimo vertinimas ir jo priėmimas priklauso ir nuo teisminiame procese dalyvavusio asmens santykio su pačiu procesu, t. y. kaip jis tą procesą patyrė: ar viską procese suprato, ar buvo išklausytas, ar buvo pakankamai gerbiamas, ar procesas vyko vienodomis abiem ginčo šalims sąlygomis.
Pasitikėjimas teisingumu atsiranda tada, kai asmuo supranta matantis ne tik kompetentingą, bet ir į save panašų žmogų. Manau, kad teisėjo veiklos procesinis reguliavimas, etikos reikalavimai, teisėjo nešališkumas ir neutralumas netrukdo jam paskelbus sprendimą rasti galimybę trumpai ir glaustai apžvelgti pagrindinius priimto sprendimo motyvus. Teisėjas, neapsiribodamas tik rezoliucinės dalies perskaitymu, parodo, kad jis gali kalbėti apie savo sprendimą, būdamas įsitikinęs dėl priimto sprendimo teisėtumo, pažvelgti į akis asmeniui, kuriam tas sprendimas nėra palankus.
Pažymėtina, kad JAV teismai kai kurias problemas sprendžia savarankiškai ir tik dalis problemų sprendžiamos centralizuotai, valstijų lygmeniu. Lietuvos atveju, puiki teismų iniciatyva – 2012 m. teismuose pradėjusi veikti teismo savanorių tarnyba. Šiandien šešiuose šalies teismuose lankytojus pasitinka 49 teismo savanoriai, kurie padeda susiorientuoti teismo patalpose, pasaugoti bylos dalyvių mažamečius vaikus, užtikrinti sklandų teismo procesą. Taip pat esama ir kitų priemonių teisėjo ir teismo socialinei atsakomybei puoselėti: komunikacija su švietimo įstaigomis, paskaitų skaitymas, diskusijos, teismo veiklos pristatymas visuomenei ir kt.