Vilniaus teisėjai nepavyko įrodyti, kad buvo pažeista jos garbė

Baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas nagrinėjanti teisėja I. Štuopienė kreipėsi į Teisėjų garbės teismą prašydama pripažinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas (buvęs pirmininko pavaduotojas) Marijus Kursevičius, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas (buvęs Vilniaus apygardos teismo pirmininkas) Vytautas Zelianka ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkė (buvusi Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė) Loreta Braždienė pažeidė jos, kaip teisėjos, garbę.

Teisėjų garbės teismui pateiktame prašyme teisėja I. Štuopienė jos, kaip teisėjos, garbę pažeidžiančiais veiksmais įvardijo minėtų teisėjų veiksmus – įvairiuose dokumentuose (nuomonėse, išvadose), 2016–2018 m. teiktuose teisėjų atrankos ir vertinimo procedūras atliekančioms komisijoms, 2017 m. išvadoje, surašytoje atlikus jos veiklos patikrinimą, nurodytus teiginius apie teisėjos I. Štuopienės darbinę veiklą, profesines ir asmenines savybes.

Teisėjos vertinimu, teismų pirmininkų surašytuose dokumentuose nurodyti teiginiai buvo surašyti be jokio pagrindo, tai yra tikrovės neatitinkanti informacija, pažeidžianti jos garbę, nepagrįstos informacijos skleidimas nesuderinamas su Teisėjų etikos kodekse įtvirtintais solidarumo ir padorumo principais, pranešė Nacionalinė teismų administracija.

„Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs prašymo dėl teisėjo garbės gynimo bylos medžiagą, išklausęs teisėjų paaiškinimus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog teismų administravimo subjektų (teismų pirmininkų, pirmininko pavaduotojo) atliktais administravimo veiksmais (teikiant motyvuotas nuomones apie teisėjos asmenines savybes, svarbias aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigoms užimti, atliekant teisėjos veiklos patikrinimą), buvo nesilaikyta Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų solidarumo ir padorumo reikalavimų“, – nurodoma sprendime.

Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad I. Štuopienės prašyme nurodytų teisėjų veiksmus Teisėjų etikos kodekso atitikties atžvilgiu įvertino Teisėjų etikos ir drausmės komisija, kuri atsisakė šiems teisėjams iškelti drausmės bylas, nenustačiusi jų veiksmuose teisėjų etikos pažeidimų požymių.

„Nėra pagrindo teigti, kad teismų vadovų veiksmais buvo pažeista teisėjos I. Štuopienės garbė“, – pažymėjo Teisėjų garbės teismas.