Vilniaus apygardos teismo teisėjos Rūtos Burdulienės sprendimą Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento, Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos, dar galės apskųsti apeliacine tvarka. Iš dalies palankų teismo verdiktą dar galės apskųsti ir ieškovas.

M. Petryla iš valstybės siekė prisiteisti kur kas didesnį atlyginimą - 100 tūkst. Lt neturtinei ir 6 tūkst. Lt turtinei žalai. Tačiau teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad jam valstybė sukėlė sunkius padarinius, kai nepagrįstai buvo paskelbusi apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisme M. Petryla, kurį pareigūnai esą siejo nusikalstamu pasauliu, tikino esąs doras Lietuvos pilietis, kurį esą be jokių priežasčių persekioja policija ir prokuratūra.

Kartą teistam 35 metų M. Petrylai Vilniaus apygardos prokuratūra buvo pareiškusi įtarimus ir dėl bendrovės „Falck Security“ inkasatorių apiplėšimo praėjusių metų spalio 14-ąją. Į Salininkuose esančią „Maximą“ atvykusius inkasatorius užpuolę nusikaltėliai įtariami pagrobę beveik du milijonus litų.

Įtariant šiuo nusikaltimu M. Petryla buvo kurį laiką suimtas, tačiau vėliau paleistas į laisvę. Kurį laiką jam buvo uždrausta išvykti iš šalies, tačiau beveik prieš dvi savaites prokurorai vilniečiui įtarimus panaikino.

DELFI primena, kad M. Petrylai galimybė bylinėtis su valstybe atsirado po praėjusiais metais priimto jam palankaus Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas vyriškį pustrečių metų laisvės atėmimo bausme nuteisė nepagrįstai ir dėl kaltinimų vagyste M. Petrylai paskelbė išteisinamąjį nuosprendį.

Vagyste iš buvusio ūkio ministro bei LRT generalinio direktoriaus V. Milaknio namų (buvo pavogta įvairių daiktų už 70 tūkst. Lt) apkaltintas M. Petryla sugebėjo įrodyti, kad nieko bendro su nusikaltimu neturi. Už tai buvo nuteistas jo brolis Darius.

M. Petryla aiškino, kad jį pareigūnai sulaikė iš karto, kai jis, sužinojęs apie brolio sulaikymą, atvyko išsiaiškinti į policiją.

„Mano versijos niekas negirdėjo, jie darė taip, kaip jiems reikėjo, - Vilniaus apygardos teisme kalbėjo ieškovas. – Vėliau mane teismas išteisino, bet vis tiek esu kaltas? Kreipiausi į teismą, nes noriu žinoti, kuo aš buvau kaltas. Gyvenu dorai, mano vaikystėje buvo dėmė, tai negi už tai turiu būti persekiojamas visą gyvenimą“.