Pirkti naujus lėktuvo bilietus keleivė nutarė ne tik todėl, kad elektroniniu paštu negavo dokumentų ir negalėjo susisiekti su jai bilietus pardavusio tarpininko atstovais, bet ir dėl to, jog kelionė turėjo įvykti vos už keturių dienų.
„Nenorėjau rizikuoti“, – teigė keleivė, kuri iš pradžių manė, jog skrydžio bilietus perka tiesiai iš oro bendrovės „Ryanair“. Tačiau paaiškėjo, kad pardavėjas yra visai kitas – mažoji bendrija „Skruzdėliuko kelionės“. Jos valdomos interneto svetainės ryanairbilietai.com dizainas beveik nesiskyrė nuo oro linijų bendrovės.
Keleivė teigė, kad už bilietus sumokėjo net daugiau nei jie kainavo oficialiame „Ryanair“ puslapyje – perkant per mažąją bendriją „Skruzdėliuko kelionės“ bilietas pabrango 23 proc.: nuo 68,02 Eur iki 83,73 Eur.
Kai keleivė kreipėsi į bilietų pardavimo tarpininką ir pareikalavo grąžinti pinigus už sumokėtus bilietus, kuriais ji taip ir nepasinaudojo, nes buvo nusipirkusi naujus, pardavėjas atsisakė jos prašymą patenkinti. Tačiau keleivei palankų sprendimą priėmė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), konstatavusi, kad „Skruzdėliuko kelionės“ privalo sugrąžinti pinigus.
Tarnybos išvadoje buvo konstatuota, jog bilietų pardavėjo valdomas interneto tinklalapis nėra identiškas „Ryanair“ oficialiam interneto tinklalapiui, tačiau yra labai į jį panašus: naudojamos nors ir ne tapačios, tačiau labai panašios spalvos, domeno pavadinime minimas oro vežėjo pavadinimas ir tokiu būdu yra klaidinami vartotojai, kurie, apsilankę „Skruzdėliuko kelionėms“ priklausančiame tinklalapyje, mano, jog apsilankė oro vežėjo oficialioje interneto svetainėje. Be to, kaip pabrėžė VTAT, jeigu vartotojai žinotų, kad perkant skrydžio bilietus su nurodyta itin patrauklia kaina prie jos bus pridedami papildomi mokesčiai, galimai jie būtų priėmę kitokius sprendimus dėl sandorio arba skrydžio bilietų apskritai nebūtų nepirkę.
VVTAT taip pat pažymėjo, kad keleivė bilietus įsigijo manydama, jog perka juos iš bendrovės „Ryanair“, be to, keleivė negalėjo susisiekti su pardavėju „Skruzdėliuko kelionės“ (įmonės telefonas tinklapyje nebuvo nurodytas, o el. pašto nuoroda buvo neaktyvi), kontaktinį telefono numerį keleivė surado tik kituose įmonės tinklapiuose po paieškos internete. Be to, VTAT atkreipė į „išskirtinai vartotojui nedraugišką įmonės darbuotojo elgesį, aptarnaujant savo klientus, kurį patyrė keleivė, kai telefonu jai buvo paaiškinta, jog „Skruzdėliuko kelionės“ neprivalo iš viso atsiliepti į skambučius, arba, kad tai gali padaryti ir po 3 dienų.“
„Skruzdėliuko kelionės“ su VTAT sprendimu keleivei grąžinti 83,73 Eur nesutiko ir jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, o kai šis ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Bet ir čia bilietų pardavėjui buvo priimtas nepalankus sprendimas. Be to, teismas nutarė, kad „Skruzdėliuko kelionės“ turės ne tik keleivei grąžinti pinigus už skrydžio bilietus, bet ir šios abiejų instancijų teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas – daugiau kaip tūkstantį eurų.
„Teisėjų kolegija pažymi, jog sudarant vartojimo sutartis nuotoliniu būdu pagal įstatymą yra taikomi papildomi reikalavimai verslininkui, susiję su tinkamos, aiškios ir išsamios informacijos atskleidimu, o taip pat taikomos papildomos garantijos vartotojams, įskaitant vartotojo teisę atsisakyti sutarties nenurodant jokių priežasčių, – pabrėžė Vilniaus apygardos teismas. – Tokios nuostatos yra taikomos ir dėl to, jog sudarant sutartis nuotoliniu būdu, pagrįstai laikoma, jog vartotojas gali suklysti dėl sutarties sąlygų, o iš to kylanti rizika jam neturi būti priskiriama. Teismas sutinka su VTAT išvadomis, kad byloje yra įrodyta, jog verslininkas vartotojai suteikė klaidinančią informaciją apie paslaugas ir patį verslininką, o taip pat savalaikiai nepateikė informacijos apie užsakymo įvykdym, todėl šiuo atveju būtent verslininkui tenka atsakomybė už vartotojos nuostolius, patirtus dėl to, kad ji nepasinaudojo iš jo pirktais bilietais.“
„Teismas neturi pagrindo abejoti vartotojos paaiškinimais, jog atlikusi mokėjimą ji negavo bilietų ir negalėjo susisiekti su pardavėju jo tinklalapyje skelbiamais kontaktais, – nuo paskelbimo įsiteisėjusiame sprendime pabrėžė teisėjų kolegija. – Teismas neturi pagrindo abejoti vartotojos paaiškinimais, kad dėl to jai galėjo kilti pagrįstų abejonių, ar pardavėjas apskritai yra realiai veikiantis ūkio subjektas ir ar ji įsigijo bilietus. Tokias aplinkybes patvirtina vartotojos pateikti įrodymai, jog kitą dieną po bilietų užsakymo ji daug kartų skambino ketindama susisiekti su pardavėju, ėmėsi kitų priemonių, t. y. kreipėsi į SEB banką siekdama išsiaiškinti, ar pavedimas yra įvykdytas ir ar mažoji bendrija „Skruzdėliuko kelionės“ yra veikiantis ūkio subjektas. Keleivė nurodė, jog negavusi bilietų ir nepavykus susisiekti su pardavėju, ji įsigijo kitus bilietus.“
O kai pagaliau jai pavyko prisiskambinti bilietų pardavėjo atstovui, jai buvo paaiškinta, kad bilietai greičiausiai nukeliavo į el. pašto „šlamšto“ segtuvą.
„Teismas įvertinęs paslaugų teikimo aplinkybes, įskaitant tai, jog keleivė pirko lėktuvo bilietus šventiniu laikotarpiu, o skrydis turėjo įvykti po 4 dienų, visiškai sutinka su vartotoja, kad greitas informacijos pateikimas jai buvo ypač reikšmingas, o verslininkas aiškiai neužtikrino, kad tokia informacija jai būtų suteikta tinkamai“, – pažymėjo teismas.
Tuo metu „Skruzdėliuko kelionės“ atstovai teismui aiškino, kad keleivei buvo suteiktos tinkamos ir kokybiškos palaugos, bendrovės valdomas puslapis ryanairbilietai.com nėra identiškas, tapatiškai ar klaidinančiai panašus į oro transporto bendrovės „Ryanair“ internetinį tinklalapį.
„Vidutinis vartotojas, kuris yra atidus, šių tinklalapių nesupainioja“, – pabrėžė bilietų pardavimo tarpininkas. Jo atstovai taip pat pažymėjo, kad tinklalapyje buvo skelbiamas ir nurodomas ne tik „Ryanair“, bet ir kitų oro linijų bendrovių logotipas.
„Keleivė turėjo suprasti, jog lėktuvo bilietus perka būtent iš „Skruzdėliuko kelionių“, o ne tiesiogiai iš oro transporto bendrovės“, – bilietų pardavėjas pabrėžė, kad prieš atliekant apmokėjimą už bilietus, keleivė privalėjo patvirtinti, jog susipažino ir sutiko su bilietų įsigijimo sąlygomis ir taisyklėmis, kuriose aiškiai buvo nurodyta, kad pardavėjas yra būtent bendrija „Skruzdėliuko kelionės“.
Pardavėjas taip pat pažymėjo, kad lėktuvo bilietų pardavimo kainas nurodo tikslias ir aiškias, keleivė buvo informuota, jog pasirenkant skirtingus mokėjimo būdus ar bankus, bilietų kainos kinta.
„Buvo parduoti tinkami lėktuvo skrydžio bilietai, tačiau keleivė sąmoningai jais nepasinaudojo, t. y. neatliko galutinės rezervacijos ir todėl nebuvo suformuotas galutinis lėktuvo bilietas (įlaipinimo), todėl reikalavimas grąžinti pinigus už lėktuvo bilietus yra nepagrįstas“, – aiškino pardavėjas.
Su tokia išvada nesutiko keleivė, pažymėjusi, kad bilietų pardavėjas „sąmoningai ir apgalvotai teikė klaidinančią informaciją ir piktnaudžiavo tuo, kad vartotojai neturi specialių žinių, būna nepasirengę“.
„Esu ne vienintelė vartotoja, suklydusi dėl „Skruzdeliuko kelionių“ teikiamų paslaugų“, – pažymėjo ji.
