aA
Kelių eismo taisykles (KET) pažeidusi, dėl padaryto pažeidimo kaltę pripažinusi ir dėl to puse minimalios baudos nubausta kaunietė pateko į nepavydėtiną situaciją – nors baudą sumokėjo iš karto, tačiau ji dėl pašto darbuotojos kaltės nebuvo užskaityta, todėl pažeidėja buvo nubausta dar kartą, o galop antstolis dėl pareigūnų kaltės susidariusią naują „skolą“ nurašė nuo banko sąskaitos.
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Toks pareigūnų elgesys yra netoleruotinas“, – teigia moteris, kuri dėl valstybės tarnautojų aplaidaus darbo ilgą laiką buvo priversta įrodinėti, jog nėra skolinga valstybei. Maža to, jai teko nueiti vos ne kryžiaus kelius, kad atgautų nepagrįstai nuo banko sąskaitos nurašytus pinigus – savo neteisėtai gauto uždarbio niekaip nesutiko atiduoti antstolis.

O kai galop įrodė, kad tapo aplaidaus valstybės tarnautojų darbo auka, moteris ryžosi kitai kovai – į teismą padavė valstybę. Tai buvo principinė kova – iki šiol dėl patirtų nepatogumų ir išgyvenimų moters niekas taip ir neatsiprašė. Ir, greičiausiai, neatsiprašys – nemalonumų moteriai pridarę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnai nesijaučia kaltais.

Tačiau yra kalti – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, kad valstybė, atstovaujama Kauno policijos ir VMI, nuo valstybės tarnautojų nukentėjusiajai kaunietei privalės sumokėti 200 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Tai – simbolinė suma, kurios reikalavo pati nukentėjusioji: jai labiausiai norėjosi išgirsti, kad ne ji yra kalta dėl patirtų nepatogumų. Ir, žinoma, laukė bent formalaus atsiprašymo.

„Pareiškėja buvo aktyvi ir rūpestinga, bei patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų dėl atsakovų veiksmų, kadangi, nagrinėjamu atveju, atsakovų darbuotojai veikė neatidžiai ir nerūpestingai, bei neatsakingai elgėsi su į juos besikreipiančiu asmeniu“, – LVAT teisėjų teigimu, policijos ir VMI atstovai pažeidė gero viešojo administravimo principą.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad ši nekasdienė istorija prasidėjo beveik prieš ketverius metus, kai greičio matuoklis užfiksavo leistiną greitį viršijantį automobilį. Į policiją iškviesta prie jo vairo sėdėjusi moteris iš karto pripažino kaltę dėl padaryto KET pažeidimo, gailėjosi, todėl jai buvo pasiūlyta iš karto sumokėti pusę sankcijoje numatytos baudos – 57 Eur.

Moteris sutiko – su policijos pareigūno surašytu nutarimu nuvyko į šalia komisariato esantį pašto skyrių, pašto darbuotojai pateikė dokumentus ir sumokėjo baudą. Norėdama įsitikinti, kad viską padarė teisingai, moteris su įmokos kvitu grįžo atgal į policiją.

„Manęs išklausęs pareigūnas paaiškino, kad jiems kvitas nereikalingas, nes apie baudos sumokėjimą policija matys savo duomenų bazėje“, – sakė moteris.

Šią istoriją kaunietė jau buvo spėjusi pamiršti, bet po mėnesio į namus iš policijos atėjo laiškas – jame buvo naujas pareigūnų pasirašytas nutarimas, kuriame nurodoma, kad už tą patį pažeidimą jai skirta 125 Eur bauda, nes skirtos pusės baudos ji taip ir nesumokėjo.

„Tą pačią dieną nuvykau į policiją, manęs išklausęs pareigūnas patarė nesijaudinti dėl šio fakto, sakė, kad tiesai išaiškėjus nutarimas dėl baudos skyrimo bus panaikintas, – sakė kaunietė. – Dėl tos pačios priežasties po kelių dienų dar kartą buvau nuvykusi į policijos komisariatą, tačiau iš pareigūnų išgirdau analogišką paaiškinimą.“

Kaip parodė vėliau nutikę įvykiai, moteris nuogąstavo ne be reikalo – po kiek laiko Kauno policija kreipėsi į VMI ir perdavė nutarimą dėl baudos išieškojimo iš KET pažeidėjos. Tačiau jau ne 125, o 68 Eur – į baudą vis dėlto buvo įskaičiuoti anksčiau sumokėti 57 Eur.

Už KET pažeidimą iš karto baudą sumokėjusi kaunietė pateko į nepavydėtiną istoriją
© DELFI / Rafael Achmedov

O VMI darbuotojai net nebandė aiškintis situacijos ir nesumokėtą baudą perdavė išieškoti antstolių kontorai – taip 68 Eur nepriemoka valstybei virto 185 Eur skola. Šią sumą antstolis nurašė nuo moters banke esančios sąskaitos.

Kai apie tai sužinojo baudą kuo seniausiai sumokėjusi moteris, ji nuvyko į banką ir į antstolių kontorą. Tačiau čia jos istorija niekam nebuvo įdomi – antstolis įvykdė VMI reikalavimą. Moteriai buvo pasiūlyta parašyti skundą, kuris buvo perduotas Kauno apylinkės teismui. Jį išnagrinėjęs teisėjas pripažino, kad moteris yra teisi, nes 57 Eur baudą sumokėjo iš karto, todėl ji neturėjo būti dar kartą baudžiama ir antstoliui nurodė grąžinti neteisėtai nuo sąskaitos nuskaičiuotus 68 Eur.

O už antstolio darbą moteriai vis tiek buvo nurodyta susimokėti – juk jis įvykdė vykdomąjį dokumentą, todėl turi teisę gauti vykdymo išlaidas – 117 Eur.

Kad šis uždarbis yra neteisėtas, vėliau konstatavo moters skundą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas, kuriam ji turėjo rašyti skundą.

„Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja baudą sumokėjo nustatytu terminu ir dar iki vykdymo proceso pradžios, kas leidžia spręsti, jog vykdymo procesas buvo pradėtas ne dėl pareiškėjos vengimo ir kaltės, o be teisinio pagrindo, – nurodė teisėjas Nerijus Meilutis. – Todėl negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog būtent pareiškėja, nors ir veikusi teisėtai bei laiku sumokėjusi baudą, vis tiek turi patirti neigiamus finansinius padarinius. Vykdymo išlaidų už nepagrįstai atliktus vykdymo veiksmus išieškojimas iš pareiškėjos prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kadangi vykdymo procesas pradėtas neteisėtai, visi vykdymo procese atlikti veiksmai laikytini neteisėtais, atliktais be teisinio tam pagrindo ir dėl to apeliantė negali būti įpareigojama padengti antstoliui vykdymo išlaidas.“

Ir tik po šio teismo sprendimo kaunietei buvo grąžinti nepagrįstai nuo banko sąskaitos nuskaičiuoti pinigai, o nepagrįstas persekiojimas dėl skolos valstybei nutrauktas.

Po daugiau kaip metus trukusios kovos atsikvėpusi moteris tada nutarė įrodyti, kad valstybės tarnautojai, sukėlę jai didelį galvos skausmą, privalo atsakyti už savo veiksmus. Bet iškėlusi bylą valstybei, atstovaujamai policijos ir VMI, ji suprato tik viena – niekas nenori ir neprisiims atsakomybės už padarytas klaidas ar savo neveikimą.

„Valstybės tarnautojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl dėl jų aplaidumo darbe vykdant tiesiogines pareigas buvo priimti du neteisėti sprendimai, – teigė moteris. – Pareigūnai, priimdami neteisėtus sprendimus, veikė aplaidžiai ir neatidžiai, savo veiksmais man padarė esminę žalą, taip sukeldami ilgalaikį pažeminimą, išgyvenimą, nemigą, sveikatos sutrikimų, piniginių išlaidų (reikėjo pirkti raminamųjų vaistų) bei nepasitikėjimą valstybės institucijų darbuotojais, nes būdama garbaus amžiaus privalėjau žemintis, vaikščioti po teismus įrodinėdama savo tiesą, jog baudą esu sumokėjusi.“

Moteris teigė, situacija, į kurią ji pateko, padarė didelę moralinę žalą: „Visa tai mane psichologiškai sugniuždė, netekau pasitikėjimo savimi, o tai yra tiesiogiai susiję su pareigūnų atliktais neteisėtais veiksmais. Kai banke išsiaiškinau, kad be įspėjimo pinigus areštavo antstolis dėl nesumokėtos baudos, kurią seniai buvo sumokėjusi, likau suglumusi, nežinia nedavė ramybės, šios aplinkybės privertė kreiptis į gydytoją, rašyti skundus Kauno policijai ir VMI.“

Anot jos, pareigūnai, priėmę sprendimus, turi juos ir kontroliuoti, tačiau to nedarė: „Gavę mano skundą, pareigūnai nesiėmė pareigos, kaip to reikalauja įstatymas, panaikinti neteisėtus savo procesinius sprendimus, vilkino šio klausimo sprendimo priėmimą, taip didindami mano nuostolius.“

Už KET pažeidimą iš karto baudą sumokėjusi kaunietė pateko į nepavydėtiną istoriją
© TEISMAI.LT

Tuo metu Kauno policijos atstovai teigė, kad būtent KET pažeidusi moteris nebuvo „ganėtinai atidi ir rūpestinga“, nes esą nesikreipė į policiją ir nesiaiškino, kodėl jai buvo surašytas naujas nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje.

Anot policijos, moteris situaciją ėmė aiškintis tik tuomet, kai buvo areštuotos jai priklausančios lėšos banko sąskaitoje. Ir tai – tik praėjus trims dienoms po arešto.

Pareigūnai nurodė, kad moteris nesumokėjo jai skirtos pusės baudos, todėl buvo surašytas naujas protokolas. Jis, tiesa, vėliau buvo panaikintas, nes paaiškėjo, kad bauda vis dėlto yra sumokėta, tačiau mokėjimo nurodyme nebuvo nurodytas ROIK numeris, pagal kurį kompiuterinė sistema atpažįsta pažeidėją.

Šių duomenų į mokėjimo kvitą, kaip vėliau paaiškėjo, nenurodė pašto darbuotoja, o ir policijos pareigūnai nepasižiūrėjo į kvitą, kai moteris jiems atnešė parodyti, norėdama įrodyti, jog įmoka yra sumokėta. Tačiau, anot pareigūnų, „mokėtojas taip pat turi būti atidus ir rūpestingas, sutikrinti suvestus duomenis, nes mokestinė prievolė ir jos sumokėjimas tenka jam“.

Kaltės dėl įvykusios situacijos neprisiėmė ir VMI darbuotojai, pažymėję, kad veikė teisėtai, nes moteris, sumokėdama 57 Eur baudą, įmokos kvite nenurodė ROIK numerio. O be jo negalima atpažinti asmens, kuris moka baudą.

Tačiau, kaip nurodė bylą išnagrinėjęs teismas, administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė.

„Atsakovai šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtini viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimant administracinius aktus) privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, be to, atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių“, – pabrėžė teisėjai.

Jų teigimu, KET pažeidusi moteris baudą sumokėjo nedelsdama, tą pačią dieną, kai buvo surašytas nurodymas, o tai įrodo jos rūpestingumą.

„Mokėjimo kvite buvo nurodytas ne visas ROIK numeris, tačiau baudą pareiškėja sumokėjo Lietuvos pašto skyriuje, kur operaciją atlieka operatorius (ne pati pareiškėja), o nenurodžius viso numerio buvo pasunkėjęs įmokos atpažinimas sistemoje, – teigė teisėjai. – Siekdama išvengti nesusipratimų, pareiškėja buvo aktyvi ir rūpestinga, atvyko į Kauno AVPK Kelių policijos valdybą ir parodė kvitą, o jai buvo paaiškinta, kad viskas gerai, gali nesijaudinti, tačiau bylos medžiaga rodė visiškai kitą įvykių eigą.“

Už KET pažeidimą iš karto baudą sumokėjusi kaunietė pateko į nepavydėtiną istoriją
© Shutterstock

Teismo vertinimu, moteris patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, kadangi, sumokėjusi baudą jos paskyrimo dieną, buvo įsitikinusi, kad su valstybe atsiskaitė įstatymų nustatyta tvarka ir nėra skolinga.

„Atsakovų darbuotojai veikė neatidžiai ir nerūpestingai, pasitikėdami tik sukurta sistema, ir visiškai neatsakingai elgėsi su į juos besikreipiančiu asmeniu, kuris siekė patvirtinti aplinkybę, kad bauda sumokėta – atidžiai patikrinęs pateiktą mokėjimo kvitą, pareigūnas turėjo pastebėti, jog ROIK numeris yra netikslus, ir imtis priemonių, jog mokėjimas būtų identifikuotas, prireikus susisiekti su VMI pareigūnais, tačiau to padaryta nebuvo, situacija nepaaiškėjo, ir viso to pasekmė tęsėsi“, – pabrėžė teisėjai.

Jų teigimu, nors pareigybės aprašyme visų konkrečių situacijų nurodyta nėra, tačiau, atsižvelgiant į gero viešojo administravimo principą, privatus asmuo, besikreipiantis į pareigūną, valdžios atstovą, tikisi sulaukti teisingo paaiškinimo, situacijos išsprendimo ar teisingo nurodymo – kur jam kreiptis rūpimu klausimu.

„Nagrinėjamuoju atveju atsakovų atstovai elgėsi formaliai, nerūpestingai ir taip pažeidė gero viešojo administravimo principą“, – konstatavo teismas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(257 žmonės įvertino)
4.8716

Top naujienos

Putinas žaidžia žiaurų žaidimą „pagauk-paleisk“ (50)

Jau tampa panašu į sistemą: Rusijos teisėsaugos institucijos sulaiko kokį nors asmenį pagal...

Dėl vienos darbuotojos žinoma įmonė verčiasi per galvą: kas ta paslaptingoji Pija? (150)

„Pija, pasilik!” – tokius užrašus ant automobilių šįryt turėjo pastebėti vilniečiai...

Buvęs Vilniaus „Ryto“ žaidėjas nušautas Dalase (7)

Lietuvos sostinės klubui atstovavęs 37 metų Andre Emmettas tragiškai žuvo Dalase. JAV...

Po atostogų grįžusi šeima patyrė šoką: iš pradžių automobilis dingo „be žinios“, vėliau – pasipylė tepalai (148)

Įsivaizduokite situaciją: išsirengiate į atostogas ir šeimos automobilį paliekate stovėjimo...

Politikų turtų mįslės – po devyniais užraktais: juos gina patogūs įstatymai (32)

Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, turtingiausi politikai yra ne Seime....

Čimbaro sūnui – blogos žinios dėl viceministro posto (65)

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas DELFI teigė, kad, jo nuomone, Modesto Čimbaro...

Pergalingas Chomičiaus debiutas prie Alytaus komandos vairo – namie įveikė „Nevėžį“ (11)

Pirmose šio „Betsafe–LKL“ sezono rungtynėse Alytaus „Sintek-Dzūkija“ nugalėjo Kėdainių...

Oficialiai išsiskyrė Monika ir Andrius Šedžiai, bet karas nesibaigė: paaiškėjo su kuo gyvens poros vaikas (22)

Andriaus ir Monikos Šedžių skyrybų procesas pasiekė finišo tiesiąją – pora oficialiai nebe...

Lietuvių stovėjimo kamščiuose ypatumai: naršymas telefone – įprastas dalykas (21)

Didmiesčių gyventojai kasdien gaišta laiką eismo spūstyse. Turėti rankose telefoną griežtai...

Reikalingas poilsis: kada būtina įsiklausyti į kūno signalus?

Prisiminkite, kada paskutinį kartą nuoširdžiai ir be graužaties skyrėte laiko sau. Aplinka ir...