– Kasdien per įvairius žiniasklaidos kanalus matome siaubingus vaizdus iš Jūsų šalies. Gyventojai, įstaigos, net ir tokios kaip ligoninės, vaikų darželiai, mokyklos, patiria agresiją, griaunami pastatai, žlugdomi žmonių gyvenimai, stabdoma ar net nutraukiama įvairių įmonių, įstaigų veikla. Kokios buvo pirmosios šios plataus masto karinės agresijos dienos Ukrainos teismų sistemai?
– Visų pirma, noriu tikrai nuoširdžiai visos Ukrainos Teisėjų tarybos ir teismų sistemos vardu padėkoti Jums, mieli draugai lietuviai, apie kuriuos sakoma „bėdoje pažinsi“. Jūs pirmieji ištiesėte pagalbos ranką, atsiuntėte humanitarinės pagalbos, rinkote pinigus sunkiai sužalotai vieno mūsų teismo administracijos darbuotojai, be to, jaučiame ir matome Jūsų pastangas padedant Ukrainos Teisėjų tarybai įsilieti į Europos teisėjų tarybų tinklo veiklą. Tai šiandien mums kaip niekad svarbu.
Vasario 24 d. buvo suplanuotas Ukrainos Teisėjų tarybos posėdis, tačiau net ir paryčiais sužinoję apie apšaudymus jo neatšaukėme: visi nariai pavirtino, kad dalyvaus posėdyje. Tiesa, iš numatytos ilgos darbotvarkės liko vienintelis klausimas – kaip teismai funkcionuos karo metu? Posėdyje sprendėme, kaip užtikrinti nenutrūkstamą teisingumo vykdymą, posėdžių dalyvių, teisėjų ir teismų darbuotojų saugumą, kaip išsaugoti dokumentus, elektronines duomenų bazes ir kt. Svarbus ir teismų bendruomenės narių pragyvenimo šaltinio užtikrinimo klausimas, prie kurio grįžome ir kovo 14 d. posėdyje: šiuo metu net ir negalintys atlikti ar iš dalies atliekantys savo darbines funkcijas teisėjai ir teismų darbuotojai gauna tam tikrą darbo užmokesčio dalį.
– Ukrainoje teismai veikia neįtikėtinai sudėtingomis sąlygomis. Kokia padėtis teisingumo atžvilgiu okupuotose teritorijose? Kaip organizuojate darbą neokupuotuose, tačiau pavojingose zonose esančiuose teismuose?
– Deja, Ukrainos teismai okupuotose teritorijose neveikė ir neveikia, čia teisingumas nevykdomas. Mes neturime teisės priimti sprendimų Ukrainos vardu, kad per teismus nebūtų įteisintas šalies žudikės režimas. Okupuotų teritorijų teismuose pakeistas teritorinis bylų teismingumas – visos bylos perkeltos į artimiausią teismą laisvoje nuo okupantų teritorijoje. Per karą buvo pakeista 132 teismų jurisdikcija. Šiuo metu jau atgavome 34 teismus, o Chersono srityje, Donecke, Luhanske, iš dalies Zaporižioje ir Charkive teismai vis dar neveikia, yra okupuoti, kaip ir šios teritorijos.
Okupuotose teritorijose atsidūrusiems teismų teisėjams ir darbuotojams teko ir tenka išvykti iš regionų arba slapstytis nuo okupantų rūsiuose, pas gimines, draugus, kaimynus. Su jais stengiamės bendrauti telefonu. Žinoma, tol, kol veikia telefoninis ryšys.
Taip, dirbame itin sudėtingomis sąlygomis, tačiau stengiamės, kad teismų darbas nenutrūktų. Nors daug posėdžių ir darbinių susitikimų organizuojame vaizdo konferencijų būdu, kai kuriuos darbus teko atidėti, nes ne visi teismo proceso dalyviai turi galimybę dalyvauti net ir nuotoliniuose teismo posėdžiuose.
Taip, mes nesiruošėme karui, nesiruošėme tam, kad teismai bus okupuoti ar sugriauti. Mes, kaip ir visa Europa, gyvenome ir ruošėmės gyventi taikoje. Deja, kaip senovės išmintis byloja, „nori taikos, ruoškis karui“.
– Kalbėdamas Lietuvos teismų organizuotoje konferencijoje minėjote, kad daug teismų pastatų buvo apgriauta arba sugriauta visiškai. Ką planuojate su jais daryti? Atstatysite ar sujungsite teismus, perkelsite juos iš sugriautų pastatų ir fiziškai jų buveinės bus jau kitose vietose?
– Birželio pradžios duomenimis, 99, t. y. 14 proc., apeliaciniai ir vietos teismai nevykdė teisingumo. 69 teismų pastatai laikomi sugadintais arba visiškai sunaikintais: 7 sunaikinti visiškai (Kyjivo, Donecko, Charkivo ir Mykolajivo srityse), o 62 teismai patyrė itin didelę žalą, t. y. išdužę langai, apgadinti pastatų fasadai, nutrauktas elektros ir šilumos tiekimas, sugadintos ar visiškai sunaikintos vidaus patalpos (kabinetai, koridoriai, teismo posėdžių salės ir kt.).
– Minėjote, kad iki karo per dieną Ukrainos teismai priimdavo apie 30 000 sprendimų, prasidėjus karui skaičius sumažėjo iki 10 000, o dabar šis skaičius vėl išaugo. Dėl ko žmonės kreipiasi į teismą tokiu sunkiu laikotarpiu?
– Tarkime, birželio 2 d. teismų sprendimų registre buvo įkelti 26 926 Ukrainos teismų sprendimai, taigi, galima sakyti, kad vėl pasiekėme iki karo buvusius skaičius. Galbūt tokie skaičiai ir atrodo neįtikėtinai, tačiau ukrainiečiai, kaip ir visi europiečiai, visus probleminius klausimus sprendžia teismuose ir gindami savo teises bei laisves visada renkasi civilizuotus ginčų sprendimo būdus. Ir karas tam – ne kliūtis.
Tuo metu, kai Ukrainoje prasidėjo plataus masto ginkluota agresija, buvo vienas įstatymas, reglamentavęs teisingumo vykdymą karo sąlygomis – Ukrainos įstatymas „Dėl karo padėties teisinio režimo“, kurio 26 straipsnyje nustatyta, kad „teisingumą teritorijoje, kurioje įvesta karo padėtis, vykdo tik teismai. Tokioje teritorijoje veikia pagal Ukrainos Konstituciją įsteigti teismai.“ Straipsnyje taip pat numatyta, kad, esant karo padėčiai ir nesant sąlygų teismams vykdyti teisingumo, Ukrainos įstatymų nustatyta tvarka gali būti pakeista šiuose teismuose nagrinėjamų bylų teritorinė jurisdikcija arba teismų vieta. Vadinasi, net ir karo ar nepaprastosios padėties sąlygomis asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą negali būti ribojamos.
– Ar teisėjai ir teismų darbuotojai buvo mobilizuoti? Ar yra teisėjų, suderinančių teisingumo vykdymą su pareiga ginti tėvynę, savanoriauti?
– Nuo vasario 24 d. iki birželio pradžios į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir kitas karines struktūras buvo pašaukti 274 asmenys, iš jų 48 teisėjai ir 226 teismų, Valstybinės teismų administracijos ir jai pavaldžių struktūrų darbuotojai. Prie Ukrainos ginkluotųjų teritorinės gynybos pajėgų prisijungė 83 savanoriai: 37 teisėjai ir 46 teismų ir Valstybinės teismų administracijos darbuotojai. Tai mūsų žmonės, kurie gina Ukrainą su ginklais rankose.
Turiu pasakyti, kad nė vienas teisėjas neliko abejingas pareigai įvairiais būdais remti kovą už laisvę. Pavyzdžiui, Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos iniciatyva dalis teisėjų atlyginimų pervedami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikmėms: prie šios iniciatyvos prisijungė visi apeliacinių ir apylinkės teismų teisėjai. Nusprendėme, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikmėms perveda 60 proc. savo atlyginimo, apeliacinių teismų teisėjai – 50 proc., apylinkių teismų teisėjai – 40 proc. Tokie atskaitymai tęsis iki karo padėties pabaigos. Žinoma, tokios sąlygos taikomos ne visiems ir tikslinamos, nes nuolat gauname informacijos apie teisėjus, kurie netenka namų, viso turėto turto, yra priversti palikti savo gyvenamąsias vietas ir kt.
– Mums, gyvenantiems taikoje, sunku įsivaizduoti, kaip gyvenimas visose srityse pasikeičia ištikus karui. Ar įmanoma užtikrinti veiksmingą teisingumą karo metu? Kodėl teismų darbas net ir karo metu negali nutrūkti?
– Teismų valdžia yra vienas iš valstybingumo ramsčių. Jei kitos valdžios šakos dirba, kodėl teismai turėtų nutraukti savo veiklą? Taip, mes visi rizikuojame, buvo nuogąstavimų, kad teisėjus bus bandoma įtikinti bendradarbiauti („užverbuoti“) arba jie gal bus žudomi dėl savo profesijos.
Nepaisydami pavojų mes privalome toliau vykdyti teisingumą ir neturime nei teisinės, nei moralinės, nei grynai žmogiškos teisės atimti iš žmonių teisminę apsaugą. Mes negalime pasiduoti bejėgiškumui, pasiduoti priešui – juk žmonės nepasiduoda. Turime būti stiprūs kartu su savo žmonėmis.
Jei žmogų saugo įstatymas, jam garantuojama jo teisė į teisingumą. O beteisiškumo ukrainiečiai niekada netoleruos.