Lietuvos antstolių rūmai remdamiesi teismų praktika išanalizavo, kaip skola auga nuo jos atsiradimo iki priverstinio išieškojimo pradžios. Organizacijos vadovė Inga Karalienė vykusios diskusijos metu visuomenei pristatė apžvalgą „Skolos kelias“.
© DELFI / Domantas Pipas

Pastebima, kad vos 500 eurų skola gali padidėti net – iki 3742 eurų – dėl palūkanų, delspinigių, netesybų, bylinėjimosi išlaidų, ilgo ieškinio senaties termino ir kitų subjektyvių priežasčių.

„Mes apžvelgėme teismų praktiką ir patys buvome šokiruoti to, ką atradome“, – sakė I. Karalienė. Jos žodžiais, vien sutrumpinus ieškinio senaties terminus iki kelerių metų, skolos išieškojimo kaina smarkiai sumažėtų.

Taip pat vertėtų pagalvoti apie galimybę atsisakyti perteklinių procesinių dokumentų rengimo, siuntimo ir peržiūrėti pridėtinės vertės mokesčio taikymą antstolių vykdomai skolų išieškojimo veiklai, nes tai leistų sumažinti priverstinio skolų išieškojimo išlaidas iki 30 proc.

Inga Karalienė
Inga Karalienė
© Organizatorių nuotr.

Profesorius Vytautas Nekrošius diskusijoje teigė, kad ne antstoliai kalti dėl baudų nemokėjimo ir tolimesnių skolų atsiradimo. V. Nekrošius prisiminė, kad prieš 2003 metų antstolių veiklos reformą visuomenėje buvo gyva nuostata, kad baudų mokėti apskritai nereikia.

„Visas permainas geriausiai iliustruoja „zuikių problema“. 2003 metais kas tik norėjo, važinėjo be bilietėlių, nes baudos kažkur tiesiog pradingdavo. Tačiau po 2003-ųjų visi suprato, kad viskas pasikeitė ir net priešingai, jeigu gaudavo baudą – skubėdavo ją susimokėti. Ar tai blogai? Ar mes dar vis norime gyventi laikais, kai žmogus gaudamas baudą žino, kad jam nieko nebus?“, - diskusijos metu sakė prof. V. Nekrošius.

Politikų siūlymai dar labiau skurdins žmones

Teisininkai ir antstoliai teigia, kad paskutiniai politikų siūlymai, susiję su skolų išieškojimu, neduos norimos naudos. Pasak profesoriaus V. Nekrošiaus, siūlomos Civilinio proceso kodekso pataisos, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus, ne tik kad nepadės skolininkui, bet dažnu atveju tik dar labiau jį nuskriaus.

„Yra žmonių, kurie gyvena Vilniaus centre. Ir jeigu žmogus turi vienintelį būstą šalia Seimo, tai žmogus parduos butą, gražins skolą, nusipirks būstą kitame Vilniaus rajone ir dar jam liks pinigų. Bet jeigu būstas regione bus parduodamas tik tada, kai skola viršys 10 tūkst. eurų, tai žmogus už likusius pinigus nieko nenusipirks, nes ten tiek kainuoja butas. Ir tuomet skolininkas taps valstybės išlaikytiniu“,– sakė V. Nekrošius.

Vytautas Nekrošius
Vytautas Nekrošius
© Organizatorių nuotr.

„Tikrai yra įvairių skolininkų – yra daug gerų žmonių, kuriems privalome padėti stotis ant kojų ir turi būti daroma viskas, kad sistema jų „neužmuštų“ ir nesmaugtų. Tačiau yra ir tokių, kuriems viskas „vienodai“. Ir jų gailėti nereikia. Įstatymų pataisos neturi pasėti galimybės niekam nieko nemokėti. Tai paveiktų ne tik skolininkų, bet ir kreditorių elgesį. Jeigu mes žinome, kad skolų už komunalines paslaugas niekas neišieškos, tai šios skolos bus įskaičiuotos į nuostolius ir bus keliamos kainos mokančiųjų sąskaita. Aš nemanau, kad valstybė tai turi skatinti“, - sakė prof. V. Nekrošius.

Pasak Lietuvos antstolių rūmų vadovės I. Karalienės, poreikis tobulinti priverstinio skolų išieškojimo procedūras akivaizdus, tačiau koncentruodamiesi tik į lengvatas skolininkams, negalime tikėtis gerų rezultatų. „Niekas nepaklausė minimalias pajamas gaunančių kreditorių, tarp kurių – apie 100 tūkst. alimentų negaunančių vaikų – ar jie sutinka gerokai ilgiau laukti savo pinigų, jeigu ir taip ilgas skolos kelias dar pailgėtų“,– pabrėžė I. Karalienė.

Paneigė mitus apie milijoninius pelnus

I. Karalienė teigė, kad visuomenėje plačiai aptarinėjamas atlygis antstoliams nėra toks milžiniškas, kaip norima parodyti.

„Noriu pasakyti, kad mūsų veiklos įkainiai nebuvo keičiami nuo pat 2003 metų. Įkainis už vieną darbo valandą yra 20 eurų ir jis atitinka valstybės tarnautojo, priimančio savarankiškus sprendimus, atlygį,– priminė I. Karalienė. Ji akcentavo, kad dėl antstolių veiklos įkainių buvo diskutuota daugybę kartų, tačiau atliktas įkainių tyrimas ekonominiu aspektu akivaizdžiai patvirtino, kad šie įkainiai yra objektyviai pagrįsti, juolab, kad jie tokie patys, kaip ir atitinkamos kompetencijos valstybės tarnautojų.

Pagal statistiką, antstoliams per metus administruojant apie 1 milijoną 800 tūkst. priverstinio išieškojimo bylų, vidutinis atlygis už kiekvieną bylą sudaro 7,2 euro.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gražiausias Lietuvos kaimas, kuriame liko vos 6 gyventojai: sodybos kaina čia siekia 200 tūkst. (22)

Gražiausiu Lietuvos kaimu išrinkti Grabijolai – mažas, miškuose pasislėpęs kaimelis tarp...

Ugniagesiai perspėja ruoštis: smarkiai lis, numatoma perkūnija ir škvalas (32)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos išplatino perspėjimą, kad...

Krizė Vokietijoje: pildosi perspėjimai dėl pasekmių visai Europai (85)

Nutiko tai, dėl ko dar 2015 metais, svetingumo kultūros apogėjuje, būgštavo žymus vokiečių...

Padėtis tragiška: liepsnos kėsinosi į Kuršių neriją (3)

Užsitęsusi sausra kelia didelį nerimą – vieną po kito gaisrai niokoja šalies miškus . Vos...

Netikėtas gyvenimo posūkis paskatino imtis veiklos, kurios pinigais neįkainosi

Tolerancija, visų socialinių grupių gerovė – tokie įprasti ir nedaug atskleidžiantys žodžiai...

Gražulis neneigia vaiko mamai siūlęs darytis abortą (571)

Seimo narys Petras Gražulis su palangiške Birute Navickaite susilaukė vaiko, tokia žinia...

Paauglio sumušta „X Faktoriaus“ žvaigždė Miglė Pivoriūnaitė pasipiktino teismo sprendimu: nepilnamečiai gali tave daužyti, kiek nori (59)

Projekte „ X Faktorius " išgarsėjusi atlikėja Miglė Pivoriūnaitė prabilo apie skaudžią...

Vilniečiai gelbėdamiesi nuo karščio maudosi pačiame centre esančiame fontane (17)

Jau kuris laikas sausrai nepaliekant Lietuvos, gyventojai nuo karščio gelbėjasi įvairiais būdais....

Mikutavičius: noriu perduoti Žilvino Grigaičio žinutę (14)

„Tiesą sakant, šimtmetį aš jau atšvenčiau žiemą ir jau spėjau pamiršti. Man sunku ką nors...

Artėjant savaitgaliui būtina žinoti: specialiame žemėlapyje – miškai, į kuriuos eiti draudžiama (31)

Dėl išaugusio gaisringumo beveik trečdalis Lietuvos savivaldybių apribojo patekimą į miškus ,...