Nuo metų pradžios sostinės teismui vadovaujanti Loreta Braždienė neslepia, kad naujai pastatytam teismo pastatui buvo suteiktas penkerių metų garantinis laikotarpis, kuris jau yra pasibaigęs.
„Tačiau yra tam tikri atvejai, kai taikomi ilgesni garantiniai terminai“, – sakė ji.
Šią savaitę prie Vilniaus miesto apylinkės teismo dirbo statybininkai – prie pagrindinio įėjimo į pastatą jie tikrino ant sienos priklijuotas plyteles. Tokių apsisaugojimo priemonių statybininkai ėmėsi po to, kai nuo sienos nukrito dvi plytelės. Laimei, jos nieko nesužalojo.
„Iš karto po šio įvykio kreipėmės į Nacionalinę teismų administraciją (NTA), prašydami įvertinti susidariusią situaciją – nukritusios apdailos plytelės kėlė grėsmę į teismo pastatą ateinantiems žmonėms, – sakė teismo pirmininkė. – NTA, statybos specialistai ir teismo atstovai patikrino kiekvieną prie centrinio įėjimo esančią apdailos plytelę. Plytelės, kurios netvirtai laikėsi, buvo nuimtos, o šiuo metu vertinama statybinė dokumentacija, siekiant nustatyti teismo apdailos fasado trūkumų priežastis. Savaime nukrito tik pora apdailos plytelių, tačiau, patikrinus specialistams, tapo akivaizdu, kad ir likusios nėra tinkamai pritvirtintos“.
Pasak L. Braždienės, dar aiškinamasi, kodėl nuo pastato netikėtai ėmė kristi plytelės. Tik nustačius, kas dėlto yra kaltas, bus sprendžiama, kieno sąskaita teks šalinti teismo pastato fasado trūkumus.
„Statybos trūkumų šalinimo kaina priklausys nuo to, koks bus pasirinktas trūkumų šalinimo būdas – pagal statybos techninę dokumentaciją fasado apdailos plytelės turėjo būti tvirtinamos mechaniniu būdu“, – sakė ji.
L. Braždienė pažymėjo, kad nuo teismo pastato eksploatacijos pradžios jau yra atlikta darbų už 33 tūkst. Lt – tai ir ventiliacijų šachtų stogelių skandinimas, vaizdo sistemos renovacija, vandens šildymo radiatorių įrengimas, keraminių ir fasado plytelių klijavimas, vaizdo stebėjimo išplėtimo darbai.
Teisėjai kenčia karštyje – kondicionavimo sistema laikoma „prabangos“ dalyku
Vis dėlto, teismo pirmininkė neslepia, kad viena aktualiausių problemų yra teismo patalpų kondicionavimas – lauke termometrui rodant 30 laipsnių šilumos, teisėjai tvankiose posėdžių turi sėdėti su šiltomis mantijomis.
Pasak pirmininkės, šiltuoju metų laikotarpiu tenka kentėti tiek teismo darbuotojams, tiek besikreipiantiesiems į teismą.
„Jeigu žmonės, atėję į teismą, užtrunka valandą kitą, tai teismo darbuotojai visą darbo dieną praleidžia tvankiuose kabinetuose, deja, patalpų kondensavimo galimybės net nesvarstomos, dėl ko pagerėjimo šioje srityje negalime tikėtis“, – neslėpė ji.
Didžiausio Lietuvoje teismo vadovė neslepia, kad nėra drąsu skųstis darbu beveik naujame pastate, nes kituose šalies teismuose padėtis yra gerokai blogesnė.
„Jeigu lyginsime savo darbo sąlygas su Vilniaus rajono apylinkės teismo sąlygomis, mūsiškės yra puikios, tačiau problemų tikrai turime – tai salių ir kabinetų trūkumas, nepakankamas teismo finansavimas, – kalbėjo L. Braždienė. – Teisme dirba apie 450 žmonių, kiekvieną dieną vidutinis teismo posėdžių skaičius siekia 300, dėl ko sulaukiame tikrai nemažo žmonių kiekio, tačiau neturime kavinės, kur galima būti papietauti ar žmonėms, belaukiantiems teismo posėdžio, išgerti puodelį kavos“.
Pasak jos, reikėtų atkreipti dėmesį ir į mažus teismo darbuotojų, tiek valstybės tarnautojų, tiek dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčius, dėl ko vis mažiau baigusiųjų aukštąsias mokyklas dalyvauja teismo skelbiamuose konkursuose.