aA
Kaip į kalną įkopęs alpinistas jau žvalgosi į kitas viršukalnes, taip ir mes, pasiekę vieną iš savo tikslų, jau ieškome kažko naujo. Šią vasarą darbus pradėjusi naujoji Nacionalinės teismų administracijos (NTA) vadovė dr. Natalija Kaminskienė sako, jog, rodos, visą gyvenimą dirbusi teisininke ir kartu mokslininke visiškai save realizavo, vis dėlto darbas NTA jai buvo dar vienas išėjimas iš komforto zonos tam, kad galėtų judėti į priekį ir tobulėti.
Natalija Kaminskienė
© TEISMAI.LT

Su N. Kaminskiene kalbamės apie išsikeltus tikslus, svarbiausius darbus ir teismų sistemos ateitį.

– NTA direktoriaus pareigas perėmėte nuo birželio. Koks jausmas? Ką jau spėjote nuveikti?

– Regis, jau praėjo tiek laiko, kad būtų galima pradėti mane kritikuoti (juokiasi). Šimtas dienų tikrai prabėgo, bet realiai dirbti pradėjau birželio 10 dieną. Jaučiuosi tarsi būtų praėję geri metai. Tiek daug visko įvyko! Turbūt taip atrodo dėl to, kad darbas įdomus. Šią vasarą neteko atostogauti, bet dėl to visiškai nesigailiu – kas galėtų patikėti, kad darbas buvo įdomesnis negu atostogos.

Manau, kad vienas svarbiausių dalykų, kuriuos pavyko nuveikti (labai tikiuosi, kad pavyko), – tai įsiliejimas į NTA kolektyvą. Vienas vadovas be savo komandos niekada nieko nepadarys. Pradėdama dirbti išgirdau posakį apie tai, kad darbuotojai be vadovo dirbti gali, bet vadovas be darbuotojų – nelabai. Darbuotojai vienaip ar kitaip savo funkcijas atliks (kartais gal tik būtų skirtingai suprantamas kokybės ar laiko klausimas). Vadovas be darbuotojų vargu ar galėtų įvykdyti, pavyzdžiui, visas kasdienes funkcijas. Dėl to vienas mano pagrindinių dalykų buvo įsilieti į kolektyvą ir pajusti, kad tai yra didelė komanda žmonių, su kuriais galėsiu daug nuveikti.

Antras man svarbus dalykas – viską suprasti, susivokti, įsivažiuoti į tai, ką daro NTA. Norėjau su viskuo gana išsamiai susipažinti. Nors kartais ir atrodo, kad vienoje ar kitoje srityje viskas žinoma, vis dėlto atėjus rytojui ir kitaip susiklosčius tam pačiam svarstomam klausimui tenka ir pasigilinti, ir pasidomėti. Mano darbo principas šiuo laikotarpiu – žinoti detales. Nenorėjau apie viską žinoti tik strategiškai ir paviršutiniškai. Man buvo svarbu į kiekvieną darbo barą įsigilinti ir pajusti, kas ten vyksta. Manau, kad per šį laiką man tikrai pavyko susiformuoti bendrą suvokimą ir pamatyti visą kontekstą, ypač svarbias detales, kad galėčiau orientuotis ir, jei prireiktų, gebėčiau gana greitai priimti sprendimus.

– 14 metų dirbote advokate, taip pat visą šį laiką – ir dėstytoja Mykolo Romerio universitete. Kokie lūkesčiai buvo keičiant darbo pobūdį ir ateinant į NTA?

– Sakyčiau, kad tai susiję su lūkesčiais realizuoti save. Pastarieji 15 metų man buvo kryptingos mokslinės veiklos metai. Turėjau nusistovėjusią darbo tvarką, dėsčiau universitete, rašiau mokslinius straipsnius, skaičiau pranešimus, dalyvavau tarptautinėse konferencijose. Galiausiai dar privati advokato praktika, kur irgi viskas sustyguota, klientų ratas augo. Vis dėlto po kurio laiko ateina supratimas, kad jau nemažai padaryta ir galbūt šioje srityje jau viskas realizuota. Pasiekti visi numatyti tikslai. Ir tada pajunti, kad gal jau ir nebeveža ta profesinė veikla taip, kaip ji veždavo prieš gerus penkerius ar dešimt metų. Pradedi galvoti, kaip būtų galima dar patobulėti, kažką gero padaryti, ir, matyt, atsiranda ta idėja. O juk žmogus tobulėja tik tada, kai išeina iš komforto zonos. Manau, kad man tai buvo gana radikalus pokytis, kartu – išėjimas iš komforto zonos, nauji iššūkiai, naujos žinios ir patirtys bei nauji žmonės. Tad mano lūkestis buvo realizuoti save naujoje pozicijoje.

– Grįžkime prie Jūsų nuveiktų darbų. Paskutinį metų ketvirtį paskyrėte vizitams į visus Lietuvos teismus. Kokius klausimus aptarėte ir kokius dar reikia aptarti?

– Labai džiaugiuosi, kad pavyko apsilankyti Lietuvos teismuose. Mes pradedame betarpiškai bendrauti su teisėjais ir teismų darbuotojais. Džiugu, kad pagaliau nėra taip, jog kažkur yra tas „centras“, kuris kažką daro. Galbūt ne visiems teismų sistemos darbuotojams aišku, ką veikia NTA, ne visada aišku, ar viską daro taip, kaip jiems atrodytų yra tinkama. Svarbus jau pats nuvažiavimas, pabendravimas su teisėjais ir teismo darbuotojais, pasikalbėjimas apie tai, ką mes veikiame, kas mums ir taip pat visiems teismams rūpi, kokie yra svarbiausi jų kasdieniai rūpesčiai. Mes kalbamės apie teismų darbuotojų atlyginimų didinimą, apie visuomenės požiūrį į teismą, apie tai, kaip toliau dirbti, kai teismas taip dažnai kritikuojamas, kalbamės apie teismo vertėjų, psichologų darbo ypatumus, apie ūkinius poreikius, apie teismus laukiančias naujoves – tarėjų institutą, naują LITEKO 2 sistemą, elektronines baudžiamąsias bylas. Nėra tokių klausimų, kurių vengtume, nes tik taip galime geriausiai ir greičiausiai sužinoti, kokios NTA pagalbos reikia teismams, kuo mes teismų bendruomenėje galime būti naudingi. Kalbant apie teismus laukiančias naujoves – stengiamės formuoti bendrą pozityvią teismų poziciją šiais klausimais, nes teismai turi būti atviri naujiems, pažangiems dalykams, nebijoti jų.

Jau aplankėme Klaipėdą, Panevėžį, Šiaulius, Alytų, Uteną, Tauragę, Plungę, Telšius, Marijampolę, pradedame lankytis Vilniaus ir Kauno teismuose – bendravimas šiuose teismuose kiekvieną kartą yra labai šiltas, natūralus. Toks, kai žmonės į susitikimus ateina ne todėl, kad yra priversti ateiti ir pasimatyti su „valdžia“. Smagu, kad visi ateina norėdami išsiaiškinti, pasikalbėti, užduoti klausimų. Sąmoningai pradėjome lankytis teismuose nuo regionų, nuo tų teismų, kurių darbo sąlygos trukdo užtikrinti darbo kokybę. Tikrai džiaugiuosi, kad kiekvieną kartą, kai nuvažiuojame, pavyksta užmegzti asmeninį kontaktą ir su teismų bendruomene, ir su teismų vadovybe. Tokiais susitikimais ir siekiame problemas spręsti kartu. Reikia sukurti tokį ryšį, jog, prireikus pagalbos, būtų betarpiškai kreipiamasi į NTA ir pagalba gaunama. Tad tikrai labai džiaugiuosi, kad jau pajudėjo pažinties su pačiais teismais procesas.

– Atėjote dirbti į Lietuvos teismų sistemą sudėtingu metu, kai užgriuvusi nemenka pasitikėjimo krizė. Ar negąsdina visuomenės, valdžios institucijų kritika? Kokia Jūsų vizija dėl teismų sistemos ateities?

– Teismų sistema man niekada nebuvo svetima. Aš visada vienaip ar kitaip joje gyvenau. Kaip mokslininkė, rašiau apie ją, nes mano mokslinio domėjimosi sritys apėmė ir klausimus, kaip palengvinti teismo darbą ir kartu teismą padaryti prieinamesnį visuomenei, kaip išspręsti ginčą taip, kad jis atitiktų geriausius abiejų šalių interesus (man visada buvo įdomios taikaus ginčų sprendimo, mediacijos temos). Dirbdama advokate dalyvaudavau teismo procesuose atstovaudama klientų interesams, todėl betarpiškai kasdienėje veikloje stebėjau, kaip vykdomas teisingumas, ką ir kaip daro teismas, ką jis galėtų daryti geriau, efektyviau. Dėl šių priežasčių atėjimas į teismų sistemą manęs visai negąsdino. Negąsdino nepaisant visų žiemos įvykių.

Aš tikėjau ir iki šiol tikiu, kad mūsų teismų sistemoje dirba nuostabūs žmonės, profesionalai, kuriais reikia didžiuotis. Tam tikri pavieniai netinkamo, nederamo teisėjų elgesio atvejai tik parodo, kad mes dar turime kur tobulėti, kad turime išlikti budrūs ir nepakantūs veiksmams, kurie žaloja teismų veidą. Kartais išgirstame sakant, kad visa teismų sistema dabar yra niekam tikusi, o visi teisėjai korumpuoti, – jokiu būdu su tuo nesutinku. Neturime teisės aklai nubraukti to didelio ir reikšmingo darbo, kurį kiekvienas teisėjas ir visi teismai kartu padarė kurdami nepriklausomą, šiuolaikišką, pažangų teismą. Tikrai manau, kad dar turime kur tobulėti, galime tapti skaidresni, atkreipti dėmesį į proceso kokybę. Vis dėlto turėtume pasirūpinti ir teisėjų savivoka, padėti suprasti, kas jie tokie ir kokią žinią turėtų nešti visuomenei, kaip turėtų elgtis. Jeigu turime gerų, sveikintinų dalykų, pasiekimų (o jų juk turime!), taip pat turime ir priprasti apie tai garsiai kalbėti, kad visuomenė nuolat matytų ne deguto šaukštą, o medaus statinę.

Esame vieni iš greičiausiai civilines bylas Europoje nagrinėjančių teismų, turime vieną technologiškai pažangiausių Europoje teismų informacinių sistemų, kuri leidžia vartotojams kreiptis į teismą elektroniniu būdu, Lietuvos teismuose pagalbą liudytojams ir nukentėjusiems asmenims teikia savanoriai, teismo psichologai, vaikai baudžiamosiose bylose apklausiami specialiai tam skirtuose vaikų apklausos kambariuose, teismai skatina taikų ginčų sprendimą, taiko teisminę mediaciją. Ir tai nėra galutinis visų mūsų pasiekimų sąrašas. Dėl visų šių dalykų aš esu tikra, kad esame teisingame kelyje, ir tai man suteikia drąsos nebijoti žvelgti į priekį. Tikiu, kad tokia yra ne tik mano vienos, bet ir visos NTA komandos nuomonė.

– Pakalbėkime apie NTA ir jos svarbą. Šiuo klausimu yra įvairių nuomonių ir labai skirtingai suprantama tokios institucijos būtinybė. Kalbant apie administracinį teismų sistemos aptarnavimą – skirtinga ir užsienio šalių praktika. Taigi kaip svarbi Lietuvos teismų sistemoje yra NTA?

– Mane žavi ta idėja, kad Lietuvos teismai savo savarankiškumą ir nepriklausomumą realizuoja ne tik deklaratyviais teiginiais, įrašytais Konstitucijoje, bet ir organizacine prasme jie turi atskirą instituciją, kuri dirba teismų labui. Tikrai nesunkiai galima rasti tokių atvejų, kai kitų valstybių teismai (nors visur ir deklaruojamas jų nepriklausomumas bei savarankiškumas) visgi yra labai glaudžiai susiję su vykdomąja valdžia, kitaip sakant, labai nuo jos priklausomi. NTA padeda teismams centralizuotai rūpintis daugeliu klausimų (organizaciniais, ūkiniais, administraciniais), taip pat pagelbėja, kai teismų savivalda turi realizuoti konkrečius sprendimus. Kartu, mano nuomone, NTA atlieka labai svarbų patariamąjį vaidmenį teikdama klausimus svarstyti teismų bendruomenei, Teisėjų tarybai. Tai galbūt ir nėra aiškiai kur nors įtvirtinta, bet de facto realizuojama praktikoje. Visa tai sudėjusi norėčiau pasakyti, kad ir šiuo aspektu turėtume didžiuotis bei saugoti tai, ką demokratiško ir pažangaus esame sukūrę.

– Ar šiandien jau visiems aišku, ką daro NTA? Koks jos vaidmuo kitų institucijų kontekste?

– NTA yra teismams ir teismų bendruomenei tarnaujantis subjektas. Kartais žmonės apsigauna manydami, kad NTA yra teismų vadovybė. Dėl to gauname labai įvairių paklausimų, raštų ir skundų, kuriuose NTA raginama galiausiai įvykdyti teisingumą. Neretai tenka paaiškinti, kad mes padedame, aptarnaujame teismus. Mes jokiu būdu nevykdome teisingumo ir patį teisingumą vykdo tik teismas. Kitos valstybės institucijos, žinoma, puikiai supranta, jog NTA atstovauja visų teismų interesams. Mes esame įtraukiami į procesus, kurie teismams reikšmingi vienokiu ar kitokiu aspektu. Klausiama mūsų nuomonės, dalyvaujame Seime svarstant įstatymų projektus, kurie liečia teismus, ar Vyriausybėje bei ministerijose sprendžiant teismų bendruomenei aktualius klausimus. Kita vertus, retkarčiais pastebime, kad kai kuriais aspektais reguliuojant tam tikrus gyvenimo klausimus neįvertinama, jog tai galėtų paliesti teismus. Kartais sprendimai priimami neįtraukiant teismų į patį jų priėmimo procesą. Nemanau, kad kitos institucijos valingai tai pamiršta, nors, prisiminus valdžių demokratinėje valstybėje padalijimo principą, toks įspūdis gali susidaryti.

– Kaip būtų galima pagerinti valdžių tarpusavio bendradarbiavimą?

– Galbūt ateityje, stiprinant teismų savivaldą ir teismų nepriklausomumą, norėtųsi, kad būtų labiau apibrėžta ir aiškiais kriterijais paremta biudžeto lėšų skyrimo teismams procedūra (t. y. jos derybų etapas), taip pat kad būtų apibrėžta NTA ir Teisėjų tarybos privalomo įtraukimo į biudžeto formavimo procesą pačiose ankstyvosiose stadijose (dar biudžeto svarstymo Vyriausybės lygmeniu) tvarka ir ji pagaliau nusistovėtų. Šioje vietoje norėtųsi vienareikšmiškai stiprinti savo pozicijas.

– Kadangi jau užsiminėte apie teismų biudžetą, norėčiau plačiau pakalbėti apie darbo užmokestį. Teisėjų atlyginimų klausimas kol kas lieka atviras, kadangi, kaip žinome, teisėjų atlyginimo projektas Seime buvo atmestas. Kita didelė problema – teismų darbuotojų atlyginimai. Ką NTA gali padaryti šitoje srityje?

– Šiuo metu mes kartu su Teisėjų taryba esame pasiekę, kad 2020 m. biudžete būtų numatyta pinigų skirti pačią mažiausią algą gaunantiems teismų sistemos darbuotojams. Taigi paskirta lėšų jų atlyginimams padidinti. Siekiame, kad mažiausią darbo užmokestį gaunančių teismo darbuotojų atlyginimas kuo labiau atitrūktų nuo minimalios mėnesinės algos. Vis dėlto suprantame, kad yra visas sluoksnis teismų sistemos darbuotojų, kurie, nors ir gauna didesnę už minimalią algą, pagal savo turimas kompetencijas įvertinami tikrai nepakankamu atlyginimu. Pavyzdžiui, teisėjų padėjėjai, kurie vienareikšmiškai turi būti vertinami kaip specialistai, saugomi ir jiems mokamas teisingas darbo užmokestis. Biudžeto derybose dar nepavyko pasiekti, kad vykdomoji valdžia skirtų lėšų būtent šiai teismų sistemos darbuotojų grandžiai. Manau, kad tai bus mūsų kitų metų iššūkis.

Nors teisingumą ir vykdo teismas, bet teisėjas dirba su savo komanda. Ir toje komandoje yra ir teisėjo padėjėjas, ir teismo posėdžių sekretorius. Ir visos tos komandos darbas nebūtų įmanomas be raštinės, archyvo darbuotojų, vertėjų, teismo psichologų, buhalterių ar personalo specialistų. Tad už teisėjo stovi daug teismo darbuotojų, kuriuos kartais kalbėdami apie teismus žmonės pamiršta. Be šių žmonių teismų veikla negalėtų būti vykdoma. Tad visų jų darbo užmokestis yra didelis mūsų rūpestis ir netgi tam tikras skausmas, nes labai norisi, kad visi teismų sistemos darbuotojai gautų teisingą, jų kvalifikaciją atitinkantį atlyginimą.

– Turbūt niekam nekils abejonių, kad NTA yra teismų nepriklausomumo garantas. Pakalbėkime apie įstatymų leidėjų iniciatyvą atvesti į teismus visuomenę – įteisinti tarėjus. Seime registruotame projekte numatyta, kad atrankas ir tarėjų sąrašą turėtų administruoti NTA. Kaip vertinate pačią tarėjų instituto idėją Lietuvos teisinėje sistemoje?

– Visuomenė gali dalyvauti teismų veikloje skirtingomis formomis ir tarėjai nėra vienintelė ir pati pažangiausia forma, kaip mes matome iš užsienio valstybių patirties. Kai kurios valstybės turėjo arba turi tarėjus. Vis dėlto nemažai valstybių yra atsisakiusios tarėjų instituto arba ruošiasi atsisakyti. Vien tai, kad tarėjai atsiras Lietuvos teismuose, dar nereiškia, jog iš karto dėl to teismai pasidarys atviresni, ir visuomenė galės daug daugiau žinoti apie teismo procesą. Ir dabar niekas neriboja visuomenės galimybių dalyvauti teismo procesuose stebėtojų teisėmis, jeigu bylos dėl objektyvių priežasčių nėra nagrinėjamos už uždarų durų. Nedraudžiama susipažinti ir su išnagrinėtų bylų medžiaga nepažeidžiant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų. Todėl norėtųsi, kad galimybė dalyvauti teisingumo vykdymo procese nebūtų siejama vien tik su formaliu dviejų ar keturių papildomų asmenų įtraukimu į teismo sudėtį.

Turėtume siekti, kad visuomenė, dalyvaudama teisingumo vykdymo procese, ne tik patenkintų savo smalsumą ir pasijaustų svarbi, nes ji irgi vykdo teisingumą. Reikėtų, kad tie patys visuomenės atstovai galėtų kartu ir padėti teismams nagrinėti bylas. Man atrodo, kad viena užsienio praktikų, galėjusių labiau tikti Lietuvai, – visuomenės atstovų, būtent specialistų, ekspertų, mokslininkų, įtraukimas į teismo procesą bylose, reikalaujančiose ekspertinių žinių (kad ir į tas pačias bylas dėl korupcinių pažeidimų tyrimo, į kurias dabar siūloma įtraukti tarėjus). Manau, kad tai kartu būtų ir visuomenės dalyvavimas teisingumo vykdymo procese, ir reali pagalba teismui nagrinėjant sudėtingas bylas. Tada tikrai įgyvendintume du tikslus – ir visuomenė jaustų, kad dalyvauja vykdant teisingumą, ir teismai būtų suinteresuoti įtraukti į bylų nagrinėjimą specialistus ekspertus, kurie tą sritį išmano kartais galbūt geriau nei teisėjai.

Grįžtant prie tarėjų instituto, kurį siekiama įtvirtinti Lietuvos teisinėje sistemoje, reikia pasakyti, kad turi būti aiškus ir paprastas tarėjų atrankos mechanizmas, padedantis atrinkti būtent tuos asmenis, kurie ne tik nori dalyvauti teisingumo vykdymo procese, bet ir gali bei geba tai daryti. Vienose valstybėse tokią atranką vykdo savivaldybės, kitose – kitos valstybės institucijos. Manau, šiuo metu pagal pasirengimą ir turimas žinias bei patirtį NTA būtų tam tinkamiausias subjektas. Ir dabar NTA užtikrina teisėjų atrankos ir teisėjų vertinimo komisijų darbą, prisideda prie teismo mediatorių atrankos bei jų sąrašo formavimo. Akivaizdu, kad tarėjai yra nauja grupė asmenų, su kuria reikės dirbti, ir tai pareikalaus tiek naujų papildomų žmogiškųjų išteklių, tiek finansinių lėšų, kad šis procesas būtų tinkamai vykdomas. Tad, kaip matome, bėgant laikui NTA funkcijos ir darbų apimtys tik auga, kadangi gebame gerai atlikti tai, kas pavesta. Belieka tikėtis, kad kartu su naujais pavedimais institucijai ir naujomis funkcijomis nebus pamiršta skirti papildomo finansavimo.

– Trys pagrindiniai tikslai, kuriuos kėlėte savo penkerių metų kadencijai. Ar kėlėte?

– Pirma, teisėjų ir teismų, taip pat NTA darbuotojų atlyginimų esminis padidinimas. Svarbu suvokti, kad negali būti efektyviai veikiančios sistemos, jei žmonės nejaučia, jog yra gerbiami. Būtina patenkinti bazinius žmonių poreikius tam, kad jie norėtų tobulėti, mokytis, būtų kūrybingi. Norėtųsi, kad mūsų atlyginimai pagaliau pasiektų padorų lygmenį tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu požiūriu.

Antra, atnaujintos LITEKO 2 teismų informacinės sistemos įdiegimas. Esama LITEKO sistema sukurta beveik prieš 15 metų. Tada tai buvo pažangi sistema, tačiau laikui bėgant tampa akivaizdu, jog ji jau nebetenkina teismų poreikių tiek dėl didėjančio elektroninių bylų kiekio, tiek dėl šios sistemos vartotojų persiorientavimo spręsti ginčus naudojantis informacinėmis technologijomis.

Trečia, norėtųsi kadencijos pabaigoje pasidžiaugti pagerėjusiomis teismų darbo sąlygomis. Vizitų į Lietuvos teismus metu matau, kad ne visi teismai dirba tinkamomis darbo sąlygomis, ne visiems teismams užtenka turimų patalpų, negalime nekreipti dėmesio ir į pagrįstus teismų nuogąstavimus dėl pastaraisiais metais aktualių sunkių darbo sąlygų vasaros metu, į saugumą teismų pastatuose.

– Niekam nekyla abejonių, kad Jūsų darbo diena ypač įtempta. Ar lieka laiko asmeniniam gyvenimui? Kokiems pomėgiams skiriate laiko?

– Po darbų skubu daryti pamokas su sūnumis, spėti pasidžiaugti vakariniu pasivaikščiojimu su ištikimiausia drauge – Džeko Raselo veislės kalyte Ruby, neužmiegu neperskaičiusi bent keleto puslapių geros laisvalaikio knygos. Dievinu tą jausmą, kai rankose laikau gerą knygą. Beje, skaitau visur ir visada, kur tik pavyksta (net automobilyje klausau garso knygų), ir net kelias skirtingas knygas tuo pat metu.

– Ko palinkėtumėte Lietuvos teismų bendruomenei?

– Lietuvos teismų bendruomenei norėčiau palinkėti susitelkimo ir bendrumo visais klausimais. Tik kartu galime būti tikra jėga, nuversiančia kalnus. Saugokime vieni kitus. Ir gerbkime.

TEISMAI.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
2.0000

Top naujienos

Sausus orus keis vėjuoti ir drėgni (5)

Pirmadienio dieną toliau vyraus sausi orai . Šalies rytinius ir pietinius rajonus dengs gana storas...

Paluckas sulygino konservatorius su „valstiečiais“: visuomenę skaldo siekdami politinių išskaičiavimų (53)

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad „valstiečiai“...

Rusija ir vėl melavo: šalia Lietuvos dislokuoti pajėgumai kelia didesnį pavojų, nei manyta (1134)

Vienas netaiklus šūvis ir dešimtmečio senumo paslaptis, o kartu ir Kremliaus melas subyrėjo į...

Po konservatyvią Saudo Arabiją keliavusi lietuvė: užsieniečiai ten gyvena tarsi auksiniame kalėjime (89)

Apie didžiausią Arabijos pusiasalio valstybę Saudo Arabiją sklando daugybė mitų. Ji garsėja...

Šildymo kainos vieno miesto gyventojų pinigines tuština daug smarkiau (140)

Nors liaudies išmintis byloja, kad šiluma kaulų nelaužo, visgi centralizuotai besišildantiesiems...

Lukašenka su žmona viešai nesirodo jau daugybę metų: kur ji? (224)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir atskirai gyvenanti jo žmona Galina susituokė...

Johnas Galliano: skandalingas talentas, per ilgą liežuvį netekęs svajonių darbo (6)

Buvęs Willsono berniukų mokyklos kapelionas prisimena: „Johnas buvo tarsi iššūkis kai kurių...

Rimvydas Valatka. Surūgusi 5 darnų bulvienė (302)

Jie ne 3 proc. kartelės nuleidimo kišeninėms partijoms, o trejų metų Seimo kadencijos vietoj...

Tarpukario Pasvalys: kurortinis miestelis su upių panoramomis ir meilės vardu pavadintas tiltas (6)

Lietuvos šiaurės krašto kurortinis miestelis, kadaise buvęs apskrities centru. Iš Pasvalio miesto...

Vilniečius pašiurpino į Nerį atitekantys „lobiai“: rado smulkinto plastiko (93)

Sekmadienį Vilniuje buvo užfiksuotas nedžiuginantis vaizdas: iš „Vilniaus vandenų“ vamzdžio...