Trijų teisėjų kolegijos paskelbtas nuosprendis, kuriuo paliktas Trakų teismo procesinis sprendimas, įsiteisėjo iš karto nuo jo paskelbimo – A. Matačinienė baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintam vyrui taip pat privalės sumokėti tūkstančio eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dirbdama matininke A. Matačinienė dar 2015 m. rugpjūčio 27 d., vykdydama dabar jau mirusios moters prašymą, sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis, jog Trakų rajone esančiame žemės sklype nėra statinių, nes šie visiškai sugriauti.

Matininkės pasirašytą netikrą dokumentą pusę sklypo valdžiusi moteris pateikė Registrų centrui, kuris kitam turto paveldėtojui priklausančią nuosavybės dalį išregistravo, todėl vėliau jis negalėjo išpirkti žemės sklypo iš valstybės.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukta A. Matačinienė teisme aiškino, kad atlikdama kadastrinius matavimus pagal 1989 m. namų valdos bylą ji vietoj tvarto, daržinės, namo ir šulinio jų vietoje matė tik griuvenas, o kitų sklype buvusių pastatų (pirtelės, daržinės, kluono ir tvarto) ji į kadastrinių matavimų bylą neįtraukė klientės prašymu, nes šie pastatai buvo neregistruoti.

„Sutinku, kad padariau klaidą dėl šulinio, kuris mano matavimo metu buvo uždengtas lentomis, todėl jo nemačiau, nors pagal savo pareigas privalėjau atidengti ir apžiūrėti“, – teisinosi matininkė.

Tačiau teismas nustatė kitas aplinkybes – tuo metu, kai matininkė pasirašė dokumentus, sodyboje vyko pastatų griovimo darbai, kurie tęsėsi dar gerą pusmetį – iki 2016 m. balandžio. Tai yra užfiksuota antstolio padarytose nuotraukose sodyboje.

„A. Matačinienė nurodė, kad matė pastatus, bet jų neįrašė klientės prašymu, tačiau būdama specialistė privalėjo įrašyti visus nagrinėjamame žemės sklype buvusius pastatus, o neklausyti užsakovė neteisėto prašymo, – pažymėjo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teisėjo Arūno Bartkaus pirmininkaujama kolegija. – Taigi, A. Matačinienė, būdama matininkė, žino ir išmano, kokiu lygiu sunaikintas pastatas gali būti išregistruotas, supranta kadastrinių matavimų bylos teisinę reikšmę.“

Teismo teigimu, „daiktas laikomas sunaikintu, kai pastatas yra nugriautas, t. y. kai išardytos visos pastato konstrukcijos, išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi.“

„Akivaizdu, kad matininkė turėjo matyti, kad pastatų ir jų konstrukcijų yra likę ženkliai daugiau, todėl išvada apie pastatų sunykimą yra aiškiai neatitinkanti tikrovės, be to ji privalėjo nurodyti visus žemės sklype buvusius pastatus ir statinius, – pabrėžė teisėjai. – Toks nuteistosios elgesys negalimas ir negali būti vertinamas kaip profesinis aplaidumas, o tyčinė, sąmoninga veika, tikslu įvykdyti užsakovėsneteisėtą prašymą.“

Anot teismo, matininkė privalėjo atsisakyti atsisakyti vykdyti neteisėtą klientės užsakymą (tai anksčiau buvo padaręs kitas matininkas), „bet sąmoningai pasirinko tokį reikalavimą vis tiek įvykdyti“.