Taip trečiadienį konstatavo Vilniaus apygardos teismas, atmetęs V. Savickienės ieškinį Lietuvos valstybei, Teisėjų tarybai ir Prezidento institucijai. Teisėjas Dainius Rinkevičius pažymėjo, kad buvusios teisėjos ieškinys yra nepagrįstas.
Šį teismo sprendimą, kurio V. Savickienė net neatvyko išklausyti, dar bus galima apskųsti apeliacine tvarka.
Į fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo skandalą pakliuvusi buvusi teisėja teismo prašė ne tik panaikinti D. Grybauskaitės dekretą, bet ir pripažinti jos atleidimą neteisėtu bei priteisti 100 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą. Be to, ji prašė priteisti vidutinį atlyginimą už priverstinę pravaikštą.
V. Savickienė iš teisėjos pareigų buvo atleista praėjusių metų lapkričio 5-ąją prezidentės dekretu, gavus Teisėjų tarybos pritarimą.
V. Savickienės pavardė figūruoja ir baudžiamojoje byloje, kurioje ji teisiama su savo vyru, taip pat buvusiu teisėju Rimantu Savicku bei dukra Juste Savickaite ir bankroto administratoriui.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. Savickas piktnaudžiavo tarnybine teisėjo padėtimi, klastojo procesinius dokumentus, kurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir jam patikėto bei jo žinioje esančio svetimo turto iššvaistymą.
R. Savickas kaltinamas ir tuo, jog kyšininkavo – už palankių procesinių sprendimų priėmimą savo nagrinėjamoje civilinėje byloje iš bankroto administratoriaus priėmė 2400 litų kyšį, suklastojo procesinius dokumentus.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) V. Savickienei buvo iškėlusi drausmės bylą, nes ji pažeidė etiką, kai piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi bandė paveikti kitus asmenis ir siekė naudos savo šeimai. Be to, ji privalėjo savo darbe ir privačiame gyvenime elgtis sąžiningai, garbingai, bet to nepadarė. V. Savickienei drausmės byla iškelta ir dėl to, kad ji privataus gyvenimo netvarkė taip, kad nenukentėtų teismų interesai ir teisėjo reputacija.
Komisija pažymėjo, kad teisėja, žinodama, kad prašo pagalbos išduodant fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą, turėjo suprasti, kad taip skatina kitus asmenis atlikti neteisėtus veiksmus ir tuo pademonstravo nepagarbą teise.
Drausmės bylą teisėjai pasiūlė iškelti Generalinė prokuratūra ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Teikimuose TEDK buvo nurodoma, kad V. Savickienė paprašė teismo posėdžių sekretorės Virginijos Jacevičienės paslaugos – paklausti, ar gydytoja dirbanti jos sesuo Danutė Navickienė negalėtų išduoti nedarbingumo pažymėjimo teisėjos dukrai J. Savickaitei.
Gydytoja sutiko ir nedarbingumo pažymėjimą J. Savickaitei išdavė jos net neapžiūrėjusi. Šį dokumentą jauna mergina vėliau pristatė Vilniaus miesto antrajam apylinkės teismui, kuriame dirbo posėdžių sekretore.
Gydytoja D. Navickienė ir posėdžių sekretorė V. Jacevičienė prokurorams patvirtino, kad V. Savickienė prašė išduoti fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą.
„Fiktyvaus pažymėjimo neprašiau, nes, mano akimis žiūrint, tada dukra jautėsi prastai, – yra sakiusi sakė teisėja, prašiusi sekretorės paklausti, ar būtina pas gydytoją atvežti J. Savickaitę. – Sekretorė sakė, kad sesuo prašė kuriam nors iš tėvų ateiti – aš negalėjau, tad nuėjo R. Savickas, bet jis taip ir nesuprato, ko jį kvietė“.
Teisėja aiškino, kad gydytoją D. Navickienę ji pažinojo ne vienerius metus ir visada į ją kreipdavosi ligos atveju. „Ji buvo labai gera mano draugė daugybę metų“, – patikino V. Savickienė.