Taip galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš valstybės nuo telefoninių sukčių nukentėjusiai 74 metų moteriai priteisęs 2 tūkstančius eurų žalai atlyginti. Tai jau antras toks teismo sprendimas – prieš pusantrų metų kitoje byloje teisėjai taip pat nuo Alytuje kalinčių nuteistųjų nukentėjusiai moteriai priteisė 1,8 tūkst. Eur.
Kaip pažymėjo bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija, Kalėjimų departamentas ir jam pavaldūs Alytaus pataisos namai „turėjo pozityviąją pareigą imtis visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią, kad laisvės atėmimo vietoje laikomi nuteistieji nedarytų nusikalstamų veikų, pasinaudodami draudžiamais turėti daiktais, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė.“
O Kalėjimų departamentas bandė įrodinėti, kad negali prisiimti atsakomybės dėl nuteistųjų įvykdytų nusikaltimų, nes esą neįmanoma užtikrinti nuolatinės kalinių priežiūros.
„Teisės aktais nustatyta, jog nuteistieji pataisos namuose bausmę atlieka ne kameros tipo patalpose (ne po vieną ar kelis asmenis), o bendrabučių tipo, didelėmis asmenų grupėmis, kuriose yra daug nuteistųjų, todėl pataisos namų administracijai užtikrinti nuteistųjų nuolatinę priežiūrą yra neįmanoma, – nurodė Kalėjimų departamentas. – Taip pat neįmanoma užtikrinti, kad nuteistieji visą laiką laikytųsi teisės aktų nuostatų reikalavimų, nedarytų tokių pažeidimų, kaip neteisėtas naudojimasis telefonu ir pan.“
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantis nuteistasis iš mobiliojo ryšio telefono paskambino į Vilniuje gyvenančios pensininkės fiksuoto ryšio telefoną ir prisistatęs policijos pareigūnu išviliojo moters SEB banke esančios banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis. Juos panaudojęs nusikaltėlis iš moters sąskaitos per keletą kartų pervedė visas santaupas – daugiau kaip 5 tūkst. Eur. Be to, jos vardu buvo sudarytos sutartys greitiesiems kreditams už beveik 2 tūkst. Eur gauti.
Kad iš sąskaitos yra dingę pinigai, moteris pastebėjo tik po kelių dienų, – iš karto kreipėsi į policijos komisariatą. Dėl sukčiavimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu tebuvo nustatyta, kad apgaulės būdu buvo atlikta devyniolika bankinių operacijų, o moteriai skambinta iš Alytaus pataisos namų teritorijos. Nenustačius įtariamųjų tyrimas buvo sustabdytas, nukentėjusiajai padaryta žala taip ir nebuvo atlyginta.
Daugiau kaip prieš trejus metus bylą valstybei dėl žalos atlyginimo iškėlusi pensininkė mano, kad dėl jai padarytos žalos atsakomybę turi prisiimti sukčiavimų neužkirtusi valstybė, kuriai teisme atstovavo Kalėjimų departamentas ir Alytaus pataisos namai.
„Alytaus pataisos namai turėjo pozityviąją pareigą imtis visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės veiksmingai būtų apsaugotos, – teismui pateiktame skunde nurodė moteris. – Įkalinimo įstaigos darbuotojai neužtikrino, kad mobiliosios ryšio priemonės nepakliūtų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, kad šie asmenys negalėtų laisvai naudotis šiomis priemonėmis, neužtikrino tinkamos laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų kontrolės, dėl to mano atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas, dėl kurio patyriau žalą.“
Nei už įkalinimo įstaigų sistemą atsakingas Kalėjimų departamentas, nei jam pavaldūs Alytaus pataisos namai nesutiko su nukentėjusiosios pareikštomis pretenzijomis ir nurodė, kad įkalinimo įstaigoje nuolat yra atliekamos priemonės užkardant turėti draudžiamų daiktų patekimą į pataisos namus.
„Buvo organizuojami netikėti įeinančių (išeinančių) į pataisos namus asmenų ir daiktų patikrinimai, asmenų, einančių į pasimatymus, daiktai, drabužiai, avalynė, siuntiniai, paštas tikrinama bagažo patikros prietaisu, vykdomas patruliavimas Alytaus pataisos namuose ir vietose, kuriose permetimų tikimybė didesnė, organizuojamos planinės ir neplaninės kratos pasitelkus šunį“, – pažymėjo departamento atstovai.
Jų teigimu, taip pat yra įrengtos vaizdo kameros, kuriomis stebima pataisos namų teritorija, nuteistųjų judėjimas gyvenamojoje, gamybinėje ir uždaroje zonose, taip pat buvo įrengtos gaudyklės tose vietose, kuriose yra didesnė permetimų tikimybė, įrengti nauji stacionarūs priežiūros postai.
„Įkalinimo įstaiga ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir būtų tinkamai (kiek objektyviai įmanoma) vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų veikų“, – pažymėjo departamento atstovai.
Jų teigimu, nuo telefoninių sukčių nukentėjusi moteris valstybės institucijoms iškėlė neįgyvendinamus reikalavimus: „Pareiškėja, reikalaudama, kad Alytaus pataisos namai užtikrintų, jog nė vienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis nedarytų teisės pažeidimų, reikalauja iš įkalinimo įstaigos atstovų to, kas neįmanoma.“
Be to, departamento atstovai pažymėjo, kad nuo telefoninių sukčių nukentėjusi moteris taip pat turėtų prisiimti atsakomybę dėl patirtos žalos, nes ją lėmė „neatsakingas jos elgesys“.
„Būdama banko klientė ir pasirašydama sutartį bei įsipareigodama saugoti slaptus, tik jai patikėtus duomenis, šių įsipareigojimų nukentėjusioji nesilaikė, juos atskleidė ir taip nepaisydama sutartinių įsipareigojimų dėl savo veiksmų patyrė žalą“, – valstybei atstovaujančių teisininkų nuomone, kilusias civilines pasekmes turi prisiimti nukentėjusioji.
Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Alytaus pataisos namai, pažymėję, kad nuo sukčių nukentėjusi moteris, reikalaudama, jog nė vienas nuteistasis įkalinimo įstaigoje nedarytų nusikaltimų, esą „reikalauja neįmanomo“.
„Tai prieštarauja taikant civilinę atsakomybę galiojančiam principui – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma“, – nurodė įkalinimo įstaigos darbuotojai.
Pensininkės skundą valstybei išnagrinėję teisėjai pabrėžė, kad baudžiamajame įstatyme numatyta, jog bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
„Taigi vienas bausmės vykdymo, kuris turi atitikti bausmės paskirtį, tikslų yra visuomenės apsauga nuo naujų nuteistų asmenų nusikalstamų veikų“, – teisėjų teigimu, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti telefonus, o pataisos įstaigos vadovybė privalo užtikrinti, kad draudžiami daiktai, išskyrus spaudą, drabužius ir avalynę, nuteistiesiems nepatektų.
Teismo teigimu, valstybei yra žinoma mobiliųjų telefonų patekimo į laisvės atėmimo įstaigas problema, tačiau ji iki šiol neišspręsta.
„Mobiliuoju telefonu nukentėjusiajai skambino nenustatytas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atliekantis asmuo (nuteistasis asmuo turėjo mobilųjį telefoną, nors teisės aktai draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems jį turėti), vadinasi, Alytaus pataisos namuose taikomos priemonės ir atitinkami veiksmai, siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių patekimą nuteistiesiems, nebuvo pakankami tam, kad būtų užkardytas jų patekimas“, – nurodė teismas.
Pasak teisėjų, jeigu įkalinimo įstaigos atstovai būtų tinkamai įvykdę pareigą užtikrinti, kad nuteistiesiems nepatektų draudžiami turėti daiktai, Alytaus pataisos namuose atliekantys bausmę nuteistieji nebūtų turėję mobiliojo telefono ir nebūtų skambinę nukentėjusiajai bei taip išvilioję iš jos pinigus.
„Valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes“, – pabrėžė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Tačiau, anot teismo, neatsakingas nukentėjusiosios elgesys taip pat lėmė žalos atsiradimą.
„Pasirašydama su banku elektroninių paslaugų sutartį ir gavusi kodų kortelę, nukentėjusioji žinojo (turėjo žinoti) apie jos panaudojimo ribas – tai, kad kodų kortelės duomenys yra slapti duomenys ir jų negalima atskleisti niekam, tačiau šių įsipareigojimų pareiškėja nesilaikė“, – teismas pabrėžė, kad didelis pensininkės neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti.