Pasak teismo, A. Bružaitės globėjams įspėjimas dėl psichologinio smurto prieš vyriausiąją Jonaičių dukrą buvo skirtas praėjusių metų gruodį, tačiau Dumbliauskai jį apskundė tik kovą. Kadangi jie teismo neprašė atnaujinti terminą skundo padavimui, teismo teigimu, jų skundas yra nutraukiamas, o R. Šalaševičiūtės priimtas sprendimas paliekamas galioti.
Priteisti neturtinės žalos Dumbliauskams teismas negalėjo, nes nebuvo tam būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.
Šį teismo sprendimą Dumbliauskai dar galės apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Ar jie šia teise pasinaudos, kol kas neaišku, nes jie neatvyko išklausyti teismo sprendimo.
Dumbliauskų skundas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai buvo nagrinėjamas uždarame posėdyje.
Sutuoktiniai teismo prašė panaikinti R. Šalaševičiūtės pasirašytą sprendimą, kuriuo R. Dumbliauskienė įspėjama, kad jos pateikiamos prielaidos apie A. Bružaitės dukters vaidmenį broliukų nužudymo byloje yra traktuojamos kaip psichologinis smurtas prieš dabar jau pilnametystės sulaukusią merginą.
A. Bružaitės užtarėjai teismui taip pat piktinasi, kad R. Šalaševičiūtės sprendime yra nurodomi jų asmens duomenys - esą kontrolierė neturėjo teisės jų viešinti.
Kreipdamiesi į
"> teismą Dumbliauskai iš Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos paprašė priteisti turtinę (55 litus) bei neturtinę žalą - 10 tūkst. litų.
Tuo tarpu Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba teismui aiškino, kad R. Šalaševičiūtės sprendimas, kuriuo buvo konstatuotas psichologinis smurtas prieš A. Bružaitės dukrą, priimtas remiantis įvairiais duomenimis ir dokumentais.
Pasak jos, R. Dumbliauskienės išsakytos prielaidos labai neigiamai paveikė A. Bružaitės dukrą.
DELFI primena, kad su dukra susijusią versiją A. Bružaitė pateikė praėjusių metų balandį Lietuvos apeliaciniame teisme, kuris svarstė, ar baudžiamojoje byloje atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Nuteistosios pasakojimą išklausęs teismas tada pažymėjo, kad nuteistoji išties pateikė naujos informacijos, tačiau jos papasakota istorija teisėjų neįtikino, jog tai yra tiesa bei kad vaikus galėjo nužudyti kitas žmogus. Pasak teisėjų, keldama naujas versijas A. Bružaitė siekia bet kokia kaina išvengti atsakomybės.
A. Bružaitė aiškino, kad tądien, kai jos vaikai buvo nužudyti, ji dirbo įvairius ūkio darbus. Po kurio laiko prireikus guminės detalės, ji nuėjo į namo rūsį ir pamatė galinėje patalpoje degant šviesą, kurią norėjo užgesinti. Nuteistoji sakė, kad eidama ties patalpų pertvaromis pamatė į ją nereaguojantį, nusisukusį ir stovintį nuleistomis rankomis vieną sūnų. Bėgdama jo link užkliuvo už ant žemės gulinčio kito sūnaus ir griūdama sugriebė už kito vaiko, kurį nutraukė.
Nesuprasdama, kas nutiko, A. Bružaitė esą šaukė vaikams, juos purtė, kvietė į pagalbą dukrą. Netrukus ją pamatė einančią į rūsį.
Pasak nuteistosios, duktė jos klausė, ko ši šaukia, ją ramino ir aiškino, kad „tai žaidimas“.
A. Bružaitė teisme aiškino, kad priėjusi prie vieno vaiko dukra jam įspyrė ir pavadino gyvuliu.
Įsižeidusi motina tikina sudavusi dukrai, o ši ją pastūmė. Nuteistoji aiškino užrakinusi lauko duris, nes dukra esą grasino pabėgti iš namų ir pasikarti, be to, pyko, kad esą broliukai buvo labiau mylimi šeimoje.
„Aš pažadėjau dukrai, kad niekam apie tai, kas įvyko, nesakysiu, o vaikus išvešiu“, - teisme savo naująją versiją dėstė A. Bružaitė. Manydama, kad dukra esą yra „kažkuo prisidėjusi“ ir kalta dėl berniukų mirties bei norėdama apsaugoti ją nuo atsakomybės, A. Bružaitė tikino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažinusi kaltę dėl sūnų mirties.
„Dukrai liepiau sakyti, kad nieko nežino, nes tuo metu miegojo“, - teisme aiškino A. Bružaitė.