aA
Paskelbta Valstybės kontrolės atlikto teismų sistemos audito ataskaita parodė, kad pagal vidutinę civilinių bylų nagrinėjimo trukmę Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje kaip greičiausiai jas nagrinėjanti valstybė. Puikus įvertinimas, tačiau ta pati ataskaita rodo ir tai, kad net 37 proc. šiose bylose priimtų sprendimų yra panaikinami arba pakeičiami aukštesnės instancijos teismų.
Teisininko komentaras. Teismų sistemos bėdos: kokį kelią pasirinkti?
© I. Kuzo nuotr.

Įsivaizduokime gamyklą, kurioje kas trečias surenkamas kompiuteris ar šaldytuvas būtų su defektu. Kiek ilgai ji nebankrutuotų? Ar patikimumas būtų ta savybė, su kuria ją sietume? Kalbant apie hipotetinę gamyklą šie klausimai yra retoriniai, tačiau keliant tokius klausimus apie realybėje veikiančią teismų sistemą turėtume turėti aiškų atsakymą, ar tokia situacija tenkina verslą, valstybę, pačius teismus.

Lietuvos teismų sistemoje per penkerius metus buvo įvykdytos dvi pertvarkos, tačiau vis dar nenustatyti teismų sistemos plėtros tikslai ir laukiami rezultatai. Valstybė žino, kiek teisėjų šiuo metu dirba, tačiau panašu, kad nežino, kiek jų reikėtų efektyviai vykdyti veiklą. Faktai rodo, kad teisėjų specializacija sumažina panaikintų ar grąžintų nagrinėti civilinių bylų dalį, tačiau trečdalis šalies teisėjų vis dar nesispecializuoja nagrinėdami bylas. Verslas jau seniai suprato specializuotų advokato paslaugų kuriamą didesnę naudą, valstybė, panašu, kad dar ne iki galo.

Pirma vieta ES, žinoma, džiugina, tačiau net ir šie rodikliai palyginti su ankstesniais metais yra suprastėję. Civilinių bylų nagrinėjimas ginčo tvarka apylinkės teismuose pernai užtruko vidutiniškai 95 dienas ir tai yra maždaug keturiomis dienomis ilgiau nei 2017-aisiais. Panaikinamų ar pakeičiamų sprendimų skaičius taip pat išaugo. Ką tai reiškia verslui? Kad yra didelė tikimybė, jog su pirmos instancijos teismo sprendimu bylinėjimasis nesibaigs, taip didindamas laiko ir finansinius kaštus.

Didelis keičiamų sprendimų skaičius neužtikrina stabilumo ir aiškumo. Juk neretas atvejis, kai žemesnės instancijos teismai priima sprendimus remdamiesi aukštesnio teismo precedentu, o vėliau tas pats aukštesnis teismas pakeičia savo nuomonę, tarsi išsigindamas ankstesnės praktikos. Visiškai neįvertindamas to, kad toks pakeitimas gali iš esmės griauti verslą ar konkretų sandorį. Ir sistemos reputaciją.

Teismų sistemos bėdos akivaizdžios, o ar sprendžiamos?

Pirmai teismo instancijai tenka per didelis krūvis, ypač Vilniaus ir Kauno teismuose, o tai neretai lemia ir klaidas. Įdomu, kad pagal ataskaitą skirtingų apylinkės teismų darbo krūviai skiriasi 1,4 karto. Iš vienos pusės galėtume daryti prielaidą, kad mažesnio teismo teisėjas turi daugiau laiko labiau įsigilinti į bylą. Kita vertus tai rodo, kad realiai neveikia Teismų įstatyme numatyta galimybė dalį bylų iš perkrauto teismo perduoti laisvesniems. Verslo organizacijoje toks krūvio disbalansas būtų netoleruojamas ir greitai panaikintas. Verslas labiau rūpinasi savo specialistais.

Ataskaita pirštu beda ir į dar vieną akivaizdžią, bet nesprendžiamą bėdą – teismuose trūksta posėdžių salių ir todėl teismai yra priversti atidėti nebaigtą bylos nagrinėjimą net keletui mėnesių. O kodėl nepradėjus daugiau bylų nagrinėti ne įprasta žodine tvarka, o raštu, bylos dalyviams nesirenkant į posėdį, o teismui priimant sprendimą remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais?

Marius Liatukas
Marius Liatukas
© Advokatų kontoros archyvas

Teisė būti išklausytam gyvai pernelyg suabsoliutinama. Štai prieš keletą metų pakeitus Civilinio proceso kodeksą raštu pradėtos nagrinėti viešųjų pirkimų bylos, kurios savo esme yra gana sudėtingos. Ar nuo to teismo sprendimai tapo mažiau kokybiški ar teisingi? Ne. Bet sutaupoma verslui brangaus laiko, nereikia derintis prie teismo posėdžių salių grafikų, atpinga ir pats procesas.

Keisti reikia ne įstatymus, o pačią sistemą

Didelis darbo krūvis, klaidos, specializacijos nebuvimas lemia, kad teismas vis rečiau tampa ta institucija, kuriai verslas patiki spręsti klausimus, galinčius nulemti verslo ateitį. Lygiagrečiai populiarėja neteisminis ginčų sprendimas mediacijos pagalba – mediacijos procesų skaičius pernai padidėjo dešimtadaliu, palyginti su 2018 metais. Ir tai, kaip rodo ataskaita, ne atskirų teisėjų, o sisteminė sistemos administravimo problema.

Teismų sistemos audito ataskaita perša vieną esminę mintį – reikia keisti ne tik bylinėjimosi procesus reglamentuojančius įstatymus, bet ir pačią teisminę sistemą, kad ji maksimaliai tinkamai atliktų savo funkciją spręsti ginčus greitai ir teisingai. Mistifikuotas teismų nepriklausomumas uždarė teismus į savotišką kokoną, kuris nefunkcionuoja itin gerai ir neleidžia sistemai vystytis.

Visame pasaulyje efektyviai ir patikimai veikiančios teismų sistemos yra labai svarbios, nes prideda valstybėms konkurencinio pranašumo pritraukiant užsienio investicijas. Apmaudu, kad mūsų valstybė, pasak ataskaitos, nesugeba suformuluoti ir įgyvendinti teismų sistemos plėtros vizijos.

Europos veiksmingo teisingumo komisija (CEPEJ) prieš pusantrų metų priėmė Chartiją dėl etikos principų naudojant dirbtinį intelektą teismų sistemoje, atsižvelgdama į tai, kad technologijos tobulėja šviesos greičiu ir dirbtinis intelektas neišvengiamai žengia į vis daugiau teismo salių visame pasaulyje. Tuo metu 78 proc. mūsų šalies teismų net neturi vaizdo konferencinės įrangos. Kiek tokia teismų sistema yra pajėgi priimti inovacijas? Atsakymas, manau, daugiau negu aiškus.

Nacionalinės teismų administracijos atsakymas

Nacionalinė teismų administracija, reaguodama į šių metų birželio 28 d. interneto portale Delfi paskelbtą advokato Mariaus Liatuko publikaciją „Teisininko komentaras. Teismų sistemos bėdos: kokį kelią pasirinkti?“, nori atkreipti dėmesį, kad ne visa šiame straipsnyje pateikta informacija buvo teisinga.

Publikacijoje autorius pateikia savo vertinimus, susijusius su Valstybės kontrolės atliktu teismų sistemos auditu. Straipsnyje pateikiami duomenys, kad Lietuvos teismuose civilinėse bylose 2019 m. pakeista ar panaikinta buvo 37 proc. sprendimų. Atkreipiame dėmesį, kad ataskaitoje nurodyti 37 proc. (1902 bylos) yra susiję tik su apskųstais teismų sprendimais.

Iš visų 161 617 Lietuvos teismuose praėjusiais metais išnagrinėtų civilinių bylų apskųsti ir pakeisti sprendimai sudaro tik 1,18 proc. Teismo priimtų sprendimų patikrinimas instancine tvarka ir skirtingų grandžių teismų daromos skirtingos išvados dėl bylos baigties, rodo ne teismų sistemos darbo trūkumus, bet demokratijos ir teisinės valstybės brandą. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, gali pakeisti arba panaikinti žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą ir tai yra visiškai natūralu. Šie instrumentai dar labiau užtikrina kiekvieno piliečio konstitucinę teisę į teisminę gynybą.

Sutiktina, kad vaizdo konferencinės įrangos Lietuvos teismuose trūksta, tačiau tai yra susiję su ribotu finansavimu. 2020 m. šios įrangos plėtrai planuojama skirti 400 tūkst. Eur. Tačiau net turint esamą konferencinę įrangą karantino laikotarpiu Lietuvos teismuose asmenų, besikreipiančių į teismą aptarnavimas nesustojo, o bylų nagrinėjimas ir teisingumo vykdymas sėkmingai vyko nuotoliniu būdu. Ši Lietuvos teismų patirtis yra laikoma pavyzdžiu net užsienio šalyse.

Teismų administracija: ne trūkumai, o demokratijos ir teisinės valstybės branda

Reaguodama į šį advokato M. Liatuko komentarą Nacionalinė teismų administracija (NTA) Delfi atsiuntė patikslinimą:

Teisininko komentaras. Teismų sistemos bėdos: kokį kelią pasirinkti?
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Publikacijoje autorius pateikia savo vertinimus, susijusius su Valstybės kontrolės atliktu teismų sistemos auditu. Straipsnyje pateikiami duomenys, kad Lietuvos teismuose civilinėse bylose 2019 m. pakeista ar panaikinta buvo 37 proc. sprendimų. Atkreipiame dėmesį, kad ataskaitoje nurodyti 37 proc. (1902 bylos) yra susiję tik su apskųstais teismų sprendimais.

Iš visų 161 tūkst. 617 Lietuvos teismuose praėjusiais metais išnagrinėtų civilinių bylų apskųsti ir pakeisti sprendimai sudaro tik 1,18 proc. Teismo priimtų sprendimų patikrinimas instancine tvarka ir skirtingų grandžių teismų daromos skirtingos išvados dėl bylos baigties, rodo ne teismų sistemos darbo trūkumus, bet demokratijos ir teisinės valstybės brandą.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, gali pakeisti arba panaikinti žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą ir tai yra visiškai natūralu. Šie instrumentai dar labiau užtikrina kiekvieno piliečio konstitucinę teisę į teisminę gynybą.

Sutiktina, kad vaizdo konferencinės įrangos Lietuvos teismuose trūksta, tačiau tai yra susiję su ribotu finansavimu. 2020 m. šios įrangos plėtrai planuojama skirti 400 tūkst. Eur. Tačiau net turint esamą konferencinę įrangą karantino laikotarpiu Lietuvos teismuose asmenų, besikreipiančių į teismą aptarnavimas nesustojo, o bylų nagrinėjimas ir teisingumo vykdymas sėkmingai vyko nuotoliniu būdu. Ši Lietuvos teismų patirtis yra laikoma pavyzdžiu net užsienio šalyse.”

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
4.0000

Top naujienos

Valdžia nepatenkintų lietuvių nuotaikos: sovietmečio nebesiilgi ir Putinu netiki (16)

Lietuviai skeptiškai vertina demokratijos veikimą šalyje, dalis vis dar ilgisi tvirtos rankos ir...

Atlyginimų padidėjimą pajus ne visi: gali tekti palaukti kitų metų

Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui ir nusprendė padidinti neapmokestinamąjį...

Miestelio šventė baigėsi tragiškai – žmogų užmušė kunigo akivaizdoje (114)

Kėdainių rajone, Krakių miestelyje prieš metus vykusią šventę bei atlaidus vainikavo beprasmė...

„Bloomberg“: Eva – didžiausia grėsmė Lukašenkai (143)

Jos rankos sukryžiuotos, o lūpos sardoniškai pravertos – Eva netikėtai tapo protesto...

Grįžo iš emigracijos ir įkūrė ramybės oazę: lankytojų netrūksta ir darbo dienomis (103)

Greta ir Algirdas Šaumanai iš emigracijos Norvegijoje grįžo prieš trejus metus, tačiau šiandien...

Vilnietis savo istorija nori perspėti kitus: viskas prasidėjo nuo noro „nuskausminti“ jausmus, bet baigėsi kur kas blogiau (87)

Įveikęs priklausomybę nuo narkotikų vilnietis Ruslanas šiandien drąsiai priima gyvenimo...

Garsiausi keliautojai gūžčioja pečiais: Nida – brangiausias planetoje kurortas, pasaulyje tokių mokesčių nėra (414)

Neringa ypatinga ne tik savo gamtos perlais, bet ir mokesčiais, norintiems patogiai ilsėtis jos...

Su mylimąja Deimante susitaikęs reperis Mad Money: nebeliko jokių klausimų (87)

Praėjusių metų sausio 31-ąją, kai ant raudonojo M.A.M.A apdovanojimų kilimo pozavo tik su...

Į Barseloną atvykęs Jasikevičius: darbai jau pradėti (149)

Buvęs Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius sekmadienį atvyko į...

|Maža didelių žinių kaina