Netesybos atlieka kelias funkcijas – užtikrina kreditoriaus prievolės įvykdymą skatindamos skolininką vykdyti prievolę arba kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius, kai prievolės skolininkas neįvykdo.
Netesybos gali būti nustatytos įstatymu (pvz. CK numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio), sutartimi (šalys tarpusavio susitarimu sutartyje gali numatyti, kad praleidus prievolės mokėjimo terminą, praleidęs asmuo moka tam tikro dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo neįvykdytos prievolės sumos, arba baudą), teismo sprendimu (pvz. teismas gali skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo nevydymą).
Netesybos gali būti nustatytos konkrečia suma, užtikrinamos prievolės sumos procentu - tuomet jos vadinamos bauda, pvz. jei darbo sutarties šalys darbo sutartyje nustato, kad kad iš anksto sumokėtas avansas dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją.
Netesybos taip pat gali būti nustatomos tam tikro dydžio procentu nuo neįvykdytos prievolės sumos ir skaičiuojamos už kiekvieną pradelstą dieną (delspiningiai).
Dėl sutartinių netesybų šalys turi susitarti raštu, nepaisant to, kokia forma (žodžiu, raštu, notarine forma) susitarta dėl pagrindinės prievolės. Kai skolininkas sumoka netesybas, kreditorius nebegali reikalauti iš jo įvykdyti prievolę natūra, nebent skolininkas yra praleidęs pagrindinės prievolės vykdymo terminą (tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti ir įvykdyti prievolę, ir sumokėti netesybas).
Jeigu prievolė neįvykdoma ar įvykdoma netinkamai ir kreditorius patiria nuostolių, netesybos įskaitomos į nuostolius, t.y. kreditorius neturi teisės iš skolininko išieškoti visų nuostolių ir visų netesybų. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartyje nustatytos netesybos, priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą.
Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą; sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą.
Netesybas skolininkas privalo mokėti tuo atveju, jei yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (prievolės nėįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, įstatymo numatytais atvejais – skolininko kaltė dėl prievolės neįvykdymo).
Tuo atveju, kai šalys iš anksto susitaria dėl netesybų mokėjimo, kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
Dažnai sutarties šalys susitaria dėl neprotingai didelių netesybų. Tokiu atveju arba tada, kai prievolė iš dalies įvykdyta, teismas turi teisę savo iniciatyva arba skolininko prašymu tokias netesybas mažinti, tačiau jos negali būti mažinamos daugiau nei kreditorius patyrė nuostolių.
Kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Tokiais kriterijais gali būti šalių sutartinių santykių pobūdis, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis.
Negali būti mažinamos jau sumokėtos netesybos. Tuo atveju, jei sutartis, kurioje įtvirtinta pagrindinė prievolė, negalioja, negalioja ir susitarimas dėl netesybų, nes toks susitarimas yra šalutinė prievolė ir jos galiojimas priklauso nuo pagrindinės prievolės galiojimo.
Pažymėtina, kad kai kreditorius kreipiasi į teismą dėl skolos iš skolininko priteisimo ir šalių sudarytoje sutartyje nenustatyta, kad netesybos (delspinigiai) mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tai netesybos (delspinigiai) turi būti skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme dienos.
Nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo kreditoriaus reikalavimai ginami jam reikalaujant priteisti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, vadinamąsias procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.