Anksčiau galiojusiame Statybos įstatyme buvo numatyta, kad dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo gali būti priimti tik šie sprendimai: per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį arba visą statinį nugriauti.

Toks reglamentavimas neleido atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą ir vietą bei kitas svarbias aplinkybes. Įpareigojimas statinį pertvarkyti arba nugriauti neretai būdavo akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas.

Pavyzdžiui, vadovaujantis galiojusiu įstatymu nebuvo galima įteisinti net nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kaimo vietovėje, savavališkai pastatytos tvoros ar eilinės pavėsinės, kai tokie statiniai iškilo nesilaikant formalių procedūrų (pavyzdžiui, neturint projektinės dokumentacijos ir (ar) statybos leidimo, kai tai yra privaloma). \

Tokie asmenys dažniausiai apskritai nesuprasdavo, jog tokiais savo veiksmais pažeidžia galiojančių teisės aktų reikalavimus, t.y. administracinį teisės pažeidimą padarydavo ne sąmoningai, o dėl teisinio neišprusimo.

Visgi savavališkai pastatytas statinys, nors ir atitinkantis teritorijų planavimo bei kitus teisės aktų reikalavimus, negalėjo būti įteisintas kitaip, kaip tik jį nugriovus, susitvarkius formalumus ir vėl pastačius identišką statinį.

Toks reglamentavimas prieštaravo ekonomiškumo, proporcingumo ir racionalaus ūkininkavimo principams.

Naujoje Statybos įstatymo redakcijoje įstatymų leidėjas įtvirtino išimtinę galimybę įteisinti savavališkai pastatytus (statomus) statinius, kurie pastatyti (statomi) nesilaikant formalių procedūrų, tačiau kai tokios paskirties statinių statyba iš esmės yra galima tame žemės sklype (teritorijoje) arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia savavališka statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinio projekto sprendiniams.

Savaime suprantama, siekiančiam įteisinti savavališkas statybas asmeniui pirmiausia vis tiek reikės gauti statinio statybai reikalingus dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka.

Tuo tarpu savavališkai pastatytiems (statomiems) statiniams, kurie neatitinka naujoje įstatymo redakcijoje numatytų įteisinimo kriterijų, t.y. kai tokios paskirties statinių statyba yra negalima ir kai asmuo visais atvejais nebūtų gavęs statinio statybai reikalingų dokumentų, nustatytas reglamentavimas yra analogiškas buvusiam – jie turės būti nugriauti arba pertvarkyti.

Kitaip tariant nebus galima įteisinti tų savavališkų statybų, kurios buvo atliktos regioniniuose parkuose, rezervatuose, draustiniuose ir pan.

Pažymėtina, jog už savavališkos statybos įteisinimą asmenys, įgyvendinantys Įstatymo numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą, privalės sumokėti nustatyto dydžio įmoką.

Įmokos dydis kis priklausomai nuo savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertes, tačiau įmoka negalės būti mažesnė kaip 300 litų ir didesnė kaip 500 000 litų.

Įmokos dydis bus apskaičiuojamas pagal įstatyme numatytą formulę. Ypatingai atkreiptinas dėmesys, jog įstatymų leidėjas numatė dvejų metų lengvatinį savavališkai pastatytų (statomų) statinių įteisinimo laikotarpį – iki 2013 m. sausio 1 d. įteisinimo įmokų apskritai nereikės mokėti.

Be to, asmenims, siekiantiems savo noru įteisinti savavališkas statybas, skiriant administracinę nuobaudą savanoriškas kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo bus laikomas lengvinančia aplinkybe.

Reikia pažymėti, kad Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme taip pat numatyta paprastesnė projektinės dokumentacijos, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka bei sąlygos, supaprastintos ir statybos užbaigimo procedūros.

Kaip žinia, būtent gremėzdiška ir pernelyg biurokratizuota statinio statybos privalomųjų dokumentų gavimo tvarka iki šiol buvo pagrindinė priežastis, lėmusi vis labiau augantį savavališkų statybų skaičių.

Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas įsigalios 2010 m. spalio 1 d., išskyrus keletą nuostatų, tame tarpe nuostatas dėl minėtų įmokų, mokėtinų už savavališkų statybų įteisinimą, kurios įsigalios 2013 m. sausio 1 d.

Vienareikšmiškai vertinti Statybų įstatymo pataisas yra sunku, tačiau ieškojimas galimybių civilizuotai, nepažeidžiant viešojo intereso ir teisėtų lūkesčių principo, spręsti savavališkų statybų klausimą savaime yra teigiamas dalykas.

Juo labiau, kad remiantis šiandienine praktika dažniausiai su savavališkų statybų padarinių šalinimu susiduria ir pertvarkyti ar nugriauti statinį yra įpareigojami ne juridiniai asmenys, stambios statybos bendrovės ar nekilnojamojo turto vystytojai, o eiliniai žmonės, nesugebantys susigaudyti įstatymų labirintuose.

Be to, naujoji įstatymo redakcija leis įteisinti ir vadinamąsias „legaliai pastatytas nelegalias statybas“, t.y. tuos atvejus, kai asmuo ne dėl savo kaltės yra įpareigojamas pašalinti savavališkos statybos padarinius: pavyzdžiui, asmeniui nusipirkus žemės sklypą, pasitvirtinus detalųjį planą, gavus statybos leidimą ir pastačius statinį, po kelių metų paaiškėja, kad detalusis planas buvo neteisingas arba savivaldybės administracija neteisėtai išdavė statybos leidimą ir pan.

Šaltinis
Advokatų kontora J. Judickienė ir partneriai JUREX
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją