aA
Migracijos departamentas griežtina savo poziciją dėl asmenų, vykdančių laikinojo įdarbinimo veiklą, kitaip praktikoje dar vadinamą darbuotojų nuoma. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (UTPĮ) 62 str. 6 d. nurodoma, jog „užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse“.
© DELFI / Tomas Vinickas

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK) numato, jog „laikinojo darbo sutartis – tai laikinojo darbuotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens – laikinojo darbo naudotojo naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti.“

Įmonės, užsiimančios darbuotojų nuoma, nuo kovo 1 d. nėra įtraukiamos į „prestižinį“ Patvirtintų įmonių sąrašą, kuris palengvina užsieniečių atvyko į Lietuvą procedūras, kas yra labai naudinga darbdaviams. Tuo tarpu užsieniečiams, atvykstantiems dirbti į tokią įmonę, nebus išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje.“

Nepaisant gan aktyvios Migracijos departamento kovos su „tarpininkais“ atsiranda tokių darbdavių, kurie įstatymo draudimus bando apeiti sudarydami civilines sutartis. Tokiu būdu darbo santykiai yra pridengiami tariamais paslaugų ar rangos santykiais. Lietuvos teismai šiuo klausimu taip pat turi aiškią poziciją ir labai detaliai atriboja darbo ir civilines sutartis.

Kauno apygardos administracinis teismas yra pasisakęs, kad „darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių.

Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra.“

Taigi, jeigu darbdavys kiekvieną kartą užduodamas sau klausimą įsisavintų, jog civilinių sutarčių esmė – rezultatas, o darbo sutarčių esmė – pats procesas, problemų atskiriant darbo ar civilinius santykius neturėtų kilti.

Pirmiau paminėti draudimai yra susiję su užsieniečio pareiga dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įpareigojo jį įdarbinti Lietuvoje, vykdant darbo funkcijas tik pagal profesiją. UTPĮ 44 str. 7 d. įtvirtintas draudimas laikino leidimo gyventi Lietuvoje galiojimo metu užkerta kelią kurti (individualių) darbo santykius su kitais asmenimis.

Tiesa, šio ribojimo nereikėtų painioti su draudimu keisti užsieniečiui konkrečią darbo vietą, t. y. vietą, kurioje užsienietis atlieka darbo funkcijas. Pagal DK 34 str. 4 d. užsienietis gali neturėti nuolatinės darbo vietos, kurioje atlieka darbo funkcijas.

Lietuvos teismai aiškina, jog „užsienietis gali darbo funkcijas atlikti kitam asmeniui priklausančioje patalpoje ir (ar) teritorijoje (pvz. pagal užsieniečio darbdavio (paslaugų teikėjo) ir kito asmens (paslaugų gavėjo) sudarytą paslaugų teikimo sutartį), su sąlyga, kad dėl to nėra sukuriami nauji (individualūs) darbo santykiai su kitais asmenimis“, t. y. kitas asmuo nėra laikytinas darbdaviu darbo įstatymų prasme.

Darbdaviai dažnai rizikuoja ir nepaiso numatytų draudimų, tikėdami, jog apeiti įstatymus bus paprasta ir jų veiklos tikrai niekas nepatikrins. Deja, tiesa yra ta, jog Migracijos departamentas dažnai tikrina darbdavius, ketinančius ar įdarbinusius užsieniečius, o Valstybinė darbo inspekcija tikrina ar nėra nelegalaus darbo požymių. Praktikoje vienoje naujausių tokio patikrinimo bylų Migracijos departamento darbuotojams užteko vos kelių aplinkybių, kad užsieniečiams, kurie ketino būti įdarbinti Lietuvos įmonėje, nebūtų išduoti leidimai gyventi tuo pagrindu.

Migracijos departamento darbuotojai nuvykę darbdavio deklaruojamu buveinės adresu nerado bendrovės iškabos su jos pavadinimu ir pašto dėžutės, taip pat nerado darbuotojų.

Migracijos departamento darbuotojai teisme teigė, jog bendrovė buveinės adresą yra nurodžiusi kaip adresą, kuriuo yra nuolat steigiamos įmonės ir veikia užsieniečių valdomos įmonės. Buvo žinoma, jog įmonė, ketinanti įdarbinti užsieniečius, užsiima juridinių asmenų steigimu Lietuvoje, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai ir kurių tikslas yra įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėje.

Bylos duomenys leido daryti išvadą, jog Bendrovėje įdarbinami užsieniečiai faktiškai joje nedirba. Be kita ko, tokios Migracijos departamento išvados paneigimas byloje yra praktiškai neįmanomas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.2000

Top naujienos

Pradėjus aiškintis, kaip prie Matijošaičio įmonės sklypų ežeras virto sausuma, savivaldybė patyrė tikrą nesėkmių ruožą (62)

DELFI paskelbus publikaciją apie galimai nukasinėtą Lampėdžio ežero pakrantę šalia Kauno mero...

Automobilių mokestis daugeliui bus siurprizas: kiek turės mokėti, sužinos tik paskutinę minutę (221)

Planuojamas taršos mokestis kelia karštas diskusijas. Nors šį mokestį turėtų mokėti daugelis,...

Andrius Tapinas. Amžino įšalo valdžia (144)

Turim. Pasitvirtinom Vyriausybę ir ji gavo įgaliojimus veikti.

Per Lietuvą slenka liūčių ruožas: naujausia informacija apie būklę sostinės gatvėse (11)

Lietus Vilniuje kol kas didesnių eismo trukdžių nesukėlė. Naudodamiesi žiniomis iš...

Bankai paskelbė šiemet atsisakantys beveik 50 tūkst. darbuotojų – pirmauja Europa (15)

Bankai visame pasaulyje paskelbė apie daugiau kaip 48 500 darbo vietų panaikinimą šiais metais,...

Aptiko faktinį kazusą: valdantieji per skubėjimą balsavo už „Karbauskio-Palucko“ koalicijos Vyriausybę (312)

Vyriausybės programos nepanorę keisti valdantieji per skubėjimą greičiausiai patys iki galo...

Danijos karališkieji rūmai vos vienu žodžiu sureagavo į Trumpo akibrokštą (140)

Danijos karališkųjų rūmų atstovė trečiadienį pareiškė, kad karališkąją šeimą...

NSGK vadovas: Rozova leidimo negavo dėl nuslėptų kontaktų papildyta (48)

Seimo narė Irina Rozova leidimo dirbti su slapta informacija negavo nuslėpusi kontaktus su kitų...

Lietuvoje užregistruotas antras mirties atvejis nuo retos užkrečiamosios ligos (16)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ( ULAC ) duomenimis, Lietuvoje šiais metais užregistruoti 2...