Kol Lietuvoje valdžios institucijos didžiausią dėmesį skiria išoriniam įmonių užgrobimui, lieka pamirštas vidinės bendrovių užvaldymas. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai įmonių akcijos perrašomos sau ar kitiems žmonėms apie tai net nepranešant akcijų netenkantiems asmenims. Kaip su tuo kovoti ir kaip užkirsti kelią neteisėtai verslininkų savivalei?
© Reuters / Scanpix

Vidinis perėmimas vyksta slapta nuo akcininkų

Pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą, bendrovės akcijos savininku laikomas tas asmuo, kurio vardu yra atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita. Šias sąskaitas paprastai tvarko pati uždaroji akcinė bendrovė, t. y., jos vadovas ar vadovo įgaliotas darbuotojas. Taigi, asmuo turi tiek akcijų, kiek jų užregistravo bendrovės vadovas jo paties pildomuose dokumentuose, kuriuose ir fiksuojami visi akcijų perleidimai.

Praktika rodo, jog vieno bendrovės vadovo įrašo akcijų apskaitos dokumentuose apie neva įvykusį akcijų perleidimą pakanka, kad prarastum savo turėtas akcijas. Gali būti taip, kad, akcininkas, turėdamas sau lojalų vadovą, gali labai lengvai persirašyti sau norimą akcijų skaičių – susiformuoti kontrolinį paketą arba išeliminuoti smulkųjį akcininką. Prasidėjus tokiam ginčui, gali būti siekiama šias akcijas pasilikti arba pradėti derybas dėl taikaus ginčo išsprendimo, bet jau iš stipresnės pozicijos – turint sąskaitoje visas norimas akcijas ar netgi atlikti su jomis tolimesnius perleidimo veiksmus.

Dar vienas itin svarbus momentas – apie tokį vidinį akcijų perėmimą įmonės savininkai gali iškart ir nesužinoti. Išorinis akcijų užgrobimas turi aiškius požymius – pakeistas vadovas, prieiga prie banko sąskaitų, tuo tarpu vidinį įmonės užvaldymą pastebėti daug sunkiau, nes išoriškai niekas nepasikeičia. Taigi, nors akcijų jau nebeturėsite, apie tokį akcijų praradimą gali sužinoti ne iš karto, o po metų ar dar vėliau.

Ar šią situaciją sukontroliuoja įstatymai?

Atsižvelgdamas į vis besikartojančius įmonių užgrobimo atvejus, Seimas dar 2014 metų pabaigoje ėmėsi priemonių. Civiliniame kodekse buvo įtvirtinta privaloma notarinė uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių forma. Notarinė sutarties forma privaloma, kai parduodama 25 proc. ar daugiau bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14 500 eurų.

Deja, nuo tokio akcijų „persirašymo“ neapsaugo Civilinio kodekso įvestas notarinės sutarties formos reikalavimas, nes jis taikomas tik akcijų paketams nuo 25 procentų. Kaip tuomet dėl mažesnio kiekio akcijų perleidimo įforminimo bei akcininkų teisių apsaugos? Ar dabartinis akcijų apskaitos reglamentavimas leidžia mažesnius akcijų paketus persirašyti be jokios sutarties, kokie reikalavimai keliami bendrovei ir bendrovės vadovui, tvarkančiam akcijų apskaitą, ir ar esamas reglamentavimas apsaugo nuo vidinio akcijų užgrobimo?

Į šiuos klausimus atsako advokatas, „Deloitte Lietuva“ partneris Gintautas Bartkus:

„Vien tik įrašai bendrovių akcininkų registracijos knygose savaime nepatvirtina nuosavybės teisės į bendrovių akcijų perleidimą. Tiek akcijoms esant materialioms, tiek nematerialioms, bendrovės rūpestingumo ir atidumo pareiga reiškia, kad įrašų dėl akcijų perleidimo registracijos momentu bendrovė privalo ne tik įsitikinti egzistuojant sandorį. Taip pat bendrovė turi užtikrinti, kad jai būtų pateikti tinkami įrodymai, patvirtinantys akcijų nuosavybės teisių perėjimą tretiesiems asmenims bei turi išsaugoti dokumentus, kurių pagrindu padaryti įrašai apie akcijų perleidimą – rašytinę sutartį su visais privalomais rekvizitais arba indosuotą materialią akciją.

Gintautas Bartkus
Gintautas Bartkus
© Asmeninis archyvas

Taigi, bendrovei yra priskirta pareiga vesti akcijų apskaitą tik pagal teisės aktų reikalavimus atitinkančias originalias sutartis. Taip pat yra privaloma išsaugoti visus tokių sutarčių originalus ar turėti akcijos sertifikatą. Tokie reikalavimai yra pagrįsti ir, manytina, pakankami tam, kad akcininkai būtų apsaugoti nuo vidinio akcijų perėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimą ir mūsų šalies teismų praktiką, įrašai apie materialių akcijų perleidimą gali būti daromi tik bendrovei turint indosuotą materialią akciją (sertifikatą), o įrašai apie nematerialių akcijų perleidimą gali būti daromi tik bendrovei turint rašytinę akcijų perleidimo sutartį.

Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2017-03-29 nutartis civilinėje byloje 3K-3-86-415/2017) įrašas dėl akcijų perleidimo buvo padarytas pagal notaro patvirtiną akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nuorašą, tačiau teismas griežtai vertino ir sprendė, kad nesant akcijų pirkimo-pardavimo sutarties originalo, akcijų perleidimas asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose negalėjo būti atliktas ir priteisė netektų akcijų vertės atlyginimą ieškovams.

Uždarųjų akcinių bendrovių akcijų apskaitos vedimui, įrašų pagrįstumui ir susijusių dokumentų saugojimui keliami aukšti patikimumo standartai, kurie užtikrina savininkų autentiškumą, nuosavybės registravimo eiliškumą ir įrašų pagrįstumą.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (108)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (181)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (339)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (106)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...

Rusijoje lietuvis surado keisčiausią pasaulyje viešąjį tualetą (203)

Norite sysiuko ar dar rimčiau? Eikite į tam skirtą autobusą – jums pasakytų...

Pavogė mirusio vaiko tapatybę, buvo demaskuotas, tačiau tada kilo dar daugiau mįslių (18)

Jis pavogė mirusio vaiko tapatybę, galiausiai buvo demaskuotas, tačiau kilo dar daugiau mįslių....

Profesorius Lukoševičius apie visuotinę problemą: niekas nemoka sveikai maitintis (50)

Palangoje kiekvieną vasarą leidžiantis prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius – puikus...

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? (136)

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių...

Nėštumas: kūno pokyčiai, kurie išlieka net ir pagimdžius (21)

Sakoma, kad motina tapusi moteris pasikeičia, ir tai nėra pokštas. Jokiu kitu gyvenimo periodu...

Pagimdžiau dukrą: vyras tai atšventė namie su prostitutėmis... (39)

Mūsų šeimos nebeliko po 24 bendro gyvenimo metų, jei galima sakyti, kad tas gyvenimas buvo...