Užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikui privalo abu tėvai ir vaikui privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti.

Siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, Civiliniame kodekse yra nustatytas nepilnamečio vaiko teisės išlikimas naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką. Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas išsiaiškina, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, ar vaikų interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar tas būstas buvo naudojamas kaip šeimos turtas, ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikai, neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyt. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą.

Tokiais atvejais kai sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, turi asmeninės nuosavybės teise jam priklausančias gyvenamąsias patalpas ir reiškia reikalavimą nustatyti jam uzufruktą į kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, kuri priskirtina šeimos turtui, sprendžiant dėl tokio reikalavimo pagrįstumo (jo tenkinimo būtinumo), reikia įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą.

Karolis Rugys
Pirma, kai prašoma nustatyti uzufruktą tik į dalį kitam sutuoktiniui priklausančios gyvenamosios patalpos, būtina atsižvelgti į tai, kad kitam sutuoktiniui išlieka teisė gyventi jam priskirtoje būsto dalyje, t.y. atitinkamomis buto dalimis buvę sutuoktiniai turės naudotis bendrai. Ši aplinkybė, esant priešiškiems santykiams, gali tapti tarpusavio nesutarimų priežastimi ar sukelti konfliktų.

Antra, nustačius uzufruktą yra suvaržoma savininko nuosavybės teisė. Jeigu kitas sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi vaikas, turi asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, uzufrukto nustatymui ne visada yra objektyvi būtinybė. Taip pat būtina nustatyti ir įvertinti, ar iš esmės pablogėtų vaiko gyvenimo sąlygos, jeigu uzufruktas nebūtų nustatytas ir jis turėtų apsigyventi sutuoktiniui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, priklausančioje gyvenamojoje patalpoje.

Turi būti įvertinta, kokio dydžio gyvenamuoju plotu vaikas galės naudotis, kokios jame yra sąlygos, ar gyvenamosios vietos aplinka tinkama vaiko poreikiams tenkinti (ar netoliese yra sveikatos, ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos), kokią įtaką vaikui gali turėti gyvenamosios aplinkos pakeitimas ir kitos reikšmingos aplinkybės.

Pažymėtina, kad įprastinė vaiko gyvenamoji aplinka yra svarbus veiksnys, sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo, tačiau šio veiksnio reikšmę konkrečiu atveju lemia būsimų pasikeitimų masto ir galimos neigiamos įtakos vaiko tolesnei raidai, jo vystymuisi įvertinimas. Esminiu gyvenamosios aplinkos pasikeitimu, nenustačius uzufrukto, gali būti laikomas sutuoktinio, su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, išvykimas iš šalies, taip vaikui netenkant galimybės gyventi jam įprastoje kultūrinėje aplinkoje, persikėlimas gyventi į atokias vietoves ir dėl to sumažėjusios ugdymo, pomėgių lavinimo galimybės ir pan., t. y. tokiais atvejais, atsižvelgiant į kitas svarbias aplinkybes, gyvenamosios aplinkos pasikeitimo veiksniui galėtų būti suteikiama didesnė reikšmė.

Gyvenamosios aplinkos pakeitimas, kuris įvyksta persikėlus gyventi tame pačiame mieste iš vieno daugiabučio namo į kitą, esantį kitame miesto rajone, paprastai nevertintinas kaip aplinkybė, turinti esminę reikšmę, sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo; į ją turi būti atsižvelgiama kaip į vieną aplinkybių visų nustatytų aplinkybių kontekste.

Tais atvejais, kai sutuoktiniai kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, nepriklausomai nuo to, ar pridedamoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių nustatyta vaiko teisė į uzufruktą, ar ne, teismas ex officio turi įvertinti tokios vaiko teisių užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą konkrečioms bylos aplinkybėms. Įstatyme įtvirtinta teisė nustatyti uzufruktą, kol vaikui sueis pilnametystė, negali būti ribojama ar paneigiama šalių susitarimu.

Pažymėtina ir tai, kad nepilnamečių vaikų interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą. Teismas turi teisę nustatyti uzufruktą nepaisant banko ar kitų kreditorių intereso, kol vaikui sueis pilnametystė, tai yra vaiko teisės į gyvenamąjį būstą sudėtinė dalis.

Taigi, galima teigti jog tiek galiojantis norminių teisės aktų reglamentavimas, tiek ir susiklosčiusi teismų praktika, saugo vaikų interesus: užtikrinamos tinkamos sąlygos gyvenimui su vienu iš tėvų, net ir buvusio sutuoktinio asmeninio turto sąskaita bei nepaisant kreditorių interesų.