Asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškai atleidžiamas – jam nustatomas „bandomasis laikotarpis“ nuo vienerių iki trejų metų. Kai asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau nuo jos atleistas – jis laikomas neteistu, jei šiuo laikotarpiu nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Jeigu asmuo laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Jei asmuo laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą – sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti visais atvejais ir yra sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Dėl šios priežasties yra akivaizdu, jog tai sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Asmuo, padaręs vieną iš minėtų nusikalstamų veikų, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai:
* Jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.
Ką reiškia „pirmą kartą“? Ar galima situacija, kada asmuo, anksčiau buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (pagal laidavimą ar kitu įstatyme nustatytu pagrindu), vėl atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, o taip pat, ar tai reiškia, kad asmuo, niekada anksčiau neteistas ir nepažeidęs įstatymo, neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą automatiškai?
Atsakymas į šiuos klausimus: pirmuoju atveju, baudžiamasis teisinis santykis, kilęs dėl ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo, dėl kurios asmeniui pritaikius atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, per nustatytą laiką nėra gauta duomenų apie naujos nusikalstamos veikos padarymą, yra pasibaigęs. Pagal įstatymą toks asmuo yra laikomas neteistu, kas reiškia, kad ir nauja nusikalstama veika laikoma padaryta pirmą kartą, o atitinkant ir kitų sąlygų visumą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Be to, pirmą kartą nusikalstamą veiką padariusiu laikomas ir toks asmuo, kuris, nors anksčiau ir teistas dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau iki naujos veikos padarymo dėl pirmosios baudžiamasis teisinis santykis jau yra pasibaigęs (išnykęs ar panaikintas teistumas). Tuo tarpu antruoju atveju, nors asmuo anksčiau ir nėra pažeidęs įstatymo nuostatų, tačiau neatitinka toliau aptariamų sąlygų visumos – nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisti nėra galimybės.
* Visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Analizuojant šios sąlygos (ne)buvimą yra vertinama daug kriterijų, kurie tam tikrais atvejais gali būti ir netapatūs, o tai priklauso nuo tiriamų aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir šią veiką padariusį asmenį.
Pastebėtina, kad visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, jog nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu veikos kvalifikavimu. Svarbu, kad asmuo pripažintų esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nepaisant to, kad dalį kitų neesminių aplinkybių tas asmuo neigtų ar jas aiškintų kiek kitaip nei baudžiamojo persekiojimo institucijos. Asmens gailestį padarius nusikalstamą veiką taip pat indikuoja įvairūs kriterijai, pavyzdžiui, asmens požiūris į jo padarytą veiką, pagalba nukentėjusiam asmeniui, savanoriškas žalos atlyginimas ir pan.
* Bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.
Šios sąlygos egzistavimui patvirtinti pakanka, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą. Įstatyme nėra nurodyta imperatyviai, kad turi būti atlyginta ar pašalinta visa padaryta žala. Be to, padarytos žalos pašalinimas ar atlyginimas turi būti savanoriškas. Jei likusią žalos dalį yra susitariama atlyginti vėliau – teismas, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šį susitarimą įtvirtina kaip sąlygą, kurios neįgyvendinimas galėtų sudaryti prielaidas panaikinti sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
* Yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagrindą manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, gali nulemti tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo dar iki atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės yra savanoriškai atlyginęs jos dalį. Būtina sąlyga yra ir manymas, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šį manymą pagrindžiančios aplinkybės gali būti labai įvairios, tačiau išskirtina viena iš jų: surinkta tyrimo medžiaga turėtų rodyti, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, o ne susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ar polinkio nusikalsti pasekmė.
Vis dėlto, net ir esant būtinų sąlygų, reikalingų asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visumai teismas gali neatsisakyti asmenį bausti ir pasmerkti valstybės vardu, nes atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.
