Statistika įsimylėjėliams negailestinga – amžiną meilę prisiekia, bet savo pažadą ištesi praktiškai tik kas antra pora. Visos kitos anksčiau ar vėliau dėl įvairiausių priežasčių palūžta.
Skyrybų atveju įprastai sutuoktiniai skirtingais keliais pasuka su didžiuliais barniais ir meilę pakeitusia neapykanta. Ypač daug kivirčų kyla, kai tenka pasidalyti per santuokos metus įgytą turtą.
Teisininkai tvirtina, kad turtiniai klausimai įžiebia didžiausius ir karščiausius barnius. O nuo jų prasideda ir įvairiausi ginčai, ir manipuliacijos. Pavyzdžiui, nepasitenkinus po skyrybų „atsikąstu“ turto gabalu, pradedama grasinti neleisti matytis su vaikais.
Panevėžio miesto 9-ojo notarų biuro notarė Rūta Rastenienė patikino, kad kultūringesnės, greitesnės ir be didelių pykčių skyrybos įmanomos – tam praverčia iki santuokos ar po jos sudaryta sutartis. Tada turtinius klausimus vyras ir žmona aptaria draugiškai iš anksto, tad užbėga įvairiems nesusipratimams už akių.
Notarė patvirtino, kad ikivedybinės ir povedybinės sutartys nėra populiarios, tačiau kasmet jų sudaroma vis daugiau.
„Panevėžyje per metus pas vieną notarą vedybinių sutarčių sudaroma vos keletas. Galbūt situacija kiek kitokia Vilniuje ar Kaune. Tačiau tokios sutartys mūsų šalyje nėra populiarios. Tikriausiai todėl, kad įsimylėjusiems žmonėms atrodo, jog turtą dalytis yra negražu, lyg ir prieštarauja kilniems jausmams. Tačiau meilė ir piniginiai reikalai – skirtingi dalykai, todėl nereikėtų jų painioti. Ne paslaptis, kad meilei praėjus prasideda didžiuliai pykčiai, į ginčą įsivėlę besiskiriantieji bylinėjasi po kelerius metus“, – „Sekundei“ teigė teisininkė.
Neištikimybės neįtraukia
Pasak R.Rastenienės, vedybine sutartimi sutuoktiniai išsprendžia tik turtinius klausimus: nustato turtines teises ir pareigas susituokus, po skyrybų ar gyvenant atskirai. Lietuvoje vedybinė sutartis sudaroma tik dėl turtinių sutuoktinių santykių, pavyzdžiui, dėl tarpusavio išlaikymo, vaiko mokslo apmokėjimo, dalyvavimo tenkinant šeimos reikmes, įsigyjant turtą.
Sutuoktiniai iš anksto gali numatyti, kieno nuosavybėn atiteks iki santuokos ir gyvenant susituokus įgytas turtas. Notaro patvirtinta vedybinė sutartis būtinai turi būti įregistruota Vedybų sutarčių registre.
„Atėjusiesiems pas notarą meilė tikrai netrukdo. Tiesiog sutuoktiniai draugiškai sutaria turtiniais klausimais. Praktiškai visi apsilankantieji jau puikiai žino, ko nori. Notaras tik turi žiūrėti, kad sutartis atitiktų įstatymus, kad nebūtų vienpusiška, kad nė vienas sutuoktinis nebūtų labai nuskriausta. Beje, vedybinę sutartį pas notarą galima nutraukti abipusiu sutarimu. Jei ją nutraukti nori vienas iš sutuoktinių arba pageidaujama sutartį pakeisti, tą galima padaryti tik teismine tvarka“, – sakė pašnekovė.
Notarės teigimu, iš esmės visos sudaromos sutartys yra panašios. Lietuvoje sudaromose vedybų sutartyse, skirtingai nei kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, neleidžiama numatyti kokių nors sankcijų dėl neištikimybės. Į vedybų sutartį neįmanoma ir įtraukti punkto, kuris išspręstų vaikų auginimo klausimus po skyrybų.
„Vedybine sutartimi sutuoktiniai gali siekti apsaugoti save ar šeimą turtiniu atžvilgiu, bet ne moraliniu. Pavyzdžiui, galima apsaugoti šeimą nuo būsto netekimo, jei vienas iš sutuoktinių prasiskolintų. O vaiko auginimo klausimus sprendžia teismas. Neištikimybės atveju teisėjai gali nustatyti moralinę žalą. Vedybinėje sutartyje tai nesprendžiama, nors tokių pageidavimų būna. Tiesiog sutuoktiniai prisižiūri užsienio filmų ir patys užsinori tokius punktus į sutartį įtraukti“, – patikino R.Rastenienė.
Išvengia manipuliacijų
Notarė patikino, kad daugiau informacijos apie vedybinę sutartį sulaukę lietuviai ją sudaryti susigundytų kur kas dažniau. Esą kol kas tiesiog trūksta atitinkamo švietimo: poros nesupranta, kad sutartis su jausmais, meile ir išankstinėmis skyrybų prognozėmis nieko bendra neturi. Todėl ikivedybinių ir povedybinių sutarčių pageidauja dažniau labiau išsilavinę vyrai ir moterys. Beje, įprastai vienas iš sutuoktinių būna gana pasiturintis arba ketina įsigyti didelį turtą.
„Sunku pasakyti, vyras ar moteris būna vedybinės sutarties sudarymo iniciatorius. Pavyzdžiui, turtingas vyras gali siekti skyrybų atveju apsaugoti savo turtą, o jo sutuoktinė gali norėti vedybine sutartimi apsisaugoti, kad neatsidurtų gatvėje. Tokios diskusijos paprastai prie notaro jau nebevyksta, pora ateina sutarusi. Galima pasakyti, kad dažniausiai vedybines sutartis sudaro išsilavinę žmonės, pasiturintys verslininkai ir tie, kuriems jau teko patirti skyrybas, kurie jau turi skaudžios patirties, nes pagal amžiaus vidurkį vedybines sutartis sudaro 30–40 metų sutuoktiniai“, – kalbėjo R.Rastenienė.
Notarės teigimu, ikivedybinę ar povedybinę sutartį sudariusios poros paprastai nieko nepraranda – tiesiog joms būna paprasčiau išsiskirti. Vedybinė sutartis tam tikra prasme apdraudžia nuo ilgų, nemalonių teisminių ginčų ar įvairių manipuliacijų. Tačiau tai nereiškia, kad turtą dar iki vedybų pasidaliję sutuoktiniai iš anksto prognozuoja meilės baigtį ir skyrybas.
„Turint vedybinę sutartį lengviau išsiskirti. Tiesiog išvengiama turtinių ginčų, nes nesant sutarčiai abu sutuoktiniai turi vienodas teises į santuokos metu įgytą turtą. O būtent nuo turtinių ginčų prasideda įvairios manipuliacijos. Pavyzdžiui, po skyrybų gautu turtu nepatenkinta moteris ima grasinti vyrui neleisianti matytis su vaikais. Kai manipuliuojama atžalomis, atsiranda neapykanta, kenčia visi – ir vaikai“, – sakė R.Rastenienė.
Sutartys panašios
Skyrybų centro teisininkė Agnė Krisiūnienė patvirtino, kad esant ikivedybinei ar povedybinei sutarčiai skyrybų atveju būna daug lengviau išspręsti turto padalijimo klausimus. Tiesiog turtą dalindamiesi sutuoktiniai kur kas mažiau ginčijasi ir pykstasi.
„Kai dalijamasi pagal vedybų sutartį, abu sutuoktiniai gauna tokį turtą, kokio nori. Sutartimi tiesiog apsidraudžiama nuo ginčų, nes pora iš esmės jau žino, ką gaus, ką turės skyrybų atveju. O kai turtas dalijamas pagal įstatyminį reglamentavimą ir kyla nesutarimų, tam tikra prasme pasirenkamas karo kelias: skyrybos tampa daug sudėtingesnės, bylos būna ilgesnės. Aišku, jei žmonės susitaria pasukti skirtingais keliais, iš esmės didžiulio skirtumo nėra, sudaryta vedybinė sutartis ar ne“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak A.Krisiūnienės, dažniausiai vedybinės sutartys yra panašios – labai retai jose būna nurodyti kokie nors specifiniai reikalavimai ar punktai. Teisininkė patvirtino, kad kaltumo ar moralinės žalos klausimai vedybinėse sutartyse paprastai nesprendžiami.
„Per aštuonerius darbo metus labai retai teko susidurti su specifinėmis, itin išsamiomis vedybinėmis sutartimis, nors buvo išimčių, pasitaikė neįprastų nuostatų. Apskritai labai mažai skirtis atėjusių porų turi povedybines sutartis – iš 100 procentų gal tik 3, daugiausia – 5 procentai. Dėl to tikrai negalima būtų sakyti, kad vedybines sutartis sudariusios poros yra stipresnės ir rečiau skiriasi – tiesiog tokios sutartys nėra populiarios. Juk pagal statistiką nei santuokų, nei ištuokų nemažėja – skiriasi praktiškai kas antra pora. Ir krizė nei norintiesiems susituokti, nei skirtis neturi įtakos, tai patvirtina ir civilinės metrikacijos skyrių specialistai“, – sakė teisininkė.
A.Krisiūnienės teigimu, kasmet vedybinės sutartys populiarėja – jas vis dažniau sudaro išsilavinę, verslą turintys gyventojai ar tie, kurie po santuokos planuoja imtis pelningos veiklos: „Kurie iki santuokos neturi kuo dalytis, tie ir nesvarsto, kad santuokoje užgyvens milijoną, taigi sutarties nesirašo. Sutartį sudaro turtingesnieji, kurie žino turėsiantys didesnes pajamas.“
Naudinga abiem
Prieš pusmetį susituokusi panevėžietė Austėja J. patikino, kad sudaryta ikivedybinė sutartis ateityje gali padėti išvengti daugybės problemų. Moteris patvirtino, kad į šeimą abiem su vyru teko atsinešti savus įsipareigojimus ir savą turtą – esą visa tai turėtų savininkams likti ir po skyrybų.
„Tuokėmės sulaukę brandaus amžiaus – tiek aš, tiek vyras turėjom savus įsipareigojimus ir turtą. Kad ateityje išvengtume problemų, dar iki vedybų nusprendėme sudaryti sutartį. Aš tuokiausi pirmąkart, vyras – antrą. Nors jis turėjo skyrybų patirtį, ikivedybinė sutartis buvo sudaryta mano iniciatyva. Tam buvo ne viena priežastis: mano atlyginimas yra keturis kartus už vyro didesnis, prieš mums susituokiant, paėmiau savo vardu kreditą ir vykdau visus finansinius įsipareigojimus. Be to, mano vyras turi vaikų iš ankstesnės santuokos. Niekas tikrai negalvoja apie skyrybas, bus jos ar ne. Tiesiog esu ne kartą mačiusi, kaip gyvena ir kankinasi moterys, kurių vyrai ima gerti, prisidaro skolų, o jos turi už tai atsakyti“, – kalbėjo Austėja J.
Pašnekovės teigimu, sudarius sutartį sutuoktinis tampa atsakingas už save – neprisiima kito žmogaus įsipareigojimų: „Ikivedybinė sutartis nereiškia, kad kažkuriam iš mūsų atiteks daugiau nei priklauso. Tiesiog su kuo atėjai į santuoką ir ką joje įgyji savo jėgom, tą iš santuokos ir išsineši. Pavyzdžiui, aš galiu milijonus pasiskolinti, o vyras už tai nebus atsakingas. O aš neturėčiau atsakyti už vyro lizingus ar kokius azartinius lošimus. Dabar mano vyras tikrai negeria ir nelošia, bet juk su juo žadu gyvent daug metų ir negaliu žinoti, kas bus vėliau.“
Panevėžietė užtikrino, kad jos sutuoktinis itin geranoriškai reagavo į prašimą sudaryti sutartį. Esą pačiam vyrui dėl to tik geriau tiek finansiškai, tiek morališkai.
„Dėl vedybinės sutarties mano vyras psichologiškai stipriau jaučiasi. Kadangi jis nėra toks pajėgus finansiškai, jam geriau žinoti, kad tam tikri daiktai yra mano. Tuomet sutuoktinis gali būti tikras, kad aš tikiu, jog su manim jis nėra dėl išskaičiavimo. Be to, yra dar viena palanki vyrui sąlyga: jei aš mirčiau, butas jam atitektų, tačiau jis skolų nepaveldėtų, nes iš savo algos jų išmokėti negalėtų. Todėl jam dėl ikivedybinės sutarties tikrai nėra ko pykti. Sutartis palanki ir man, ir jam“, – sakė Austėja.
Skaičiai ir faktai
Vedybų sutartys atsirado Anglijoje XVII a. Pagrindinė jų paskirtis buvo apginti moterų teises.
Galimybė Lietuvoje sudaryti vedybų sutartis buvo sudaryta 2002-aisiais. Tais pačiais metais buvo sudarytos 24 ikivedybinės ir povedybinės sutartys.
2003-iaisiais vedybų sutarčių buvo įregistruota 6,7 karto daugiau – 160.
Nuo 2003-iųjų iki 2009-ųjų vedybų sutarčių padaugėjo 4 kartus – iki 642.
Pernai iki gruodžio 1 d. buvo įregistruota 490 povedybinių ir 284 ikivedybinių sutarčių. Šįmet jau įregistruota 11 vedybų sutarčių.