Pasak jo, Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų tenka 236 kaliniai. Tai trečias rezultatas ES. Tuo tarpu Slovėnijoje, kur nusikalstamumas ne ką mažesnis nei Lietuvoje, 100 tūkstančių gyventojų tenka 59 kaliniai. Palyginti ES šalių vidurkis – 90 kalinių.
„Nesame nusikaltėlių tauta. Nusikalstamumas pas mus nėra didesnis negu kur kitur ES – jis niekuo neskiria, tik šiek tiek daugiau nužudymų“, - aiškino A. Čepas. Jis pastebi, kad dauguma įkalintų žmonių bausti ne už nužudymus, o turtinius nusikaltimus. „Kažkodėl pas mus turtas sureikšmintas tiek, kad pateisina bet kokius suvaržymus žmonėms, padariusiems turtinius nusikaltimus. Kai kurios mūsų bausmės sunkiai suprantamos“, - stebisi Teisės instituto vadovas.
Griežtų bausmių poreikis – iš sovietmečio?
Kartu A. Čepas pastebi, kad šalies baudžiamojoje politikoje pasirinkta bausmių švelninimo kryptis. 2003 m. įsigaliojus naujam BK, sumažėjo ir kalinių skaičius. A. Čepas atkreipia dėmesį, kad kol bausmės buvo griežtinamos, nusikalstamumas didėjo, kai jos pradėtos švelninti, nusikalstamumas pradėjo mažėti. Jis primena, kad griežtesnės bausmės nusikalstamumo problemų išspręsti negali.
Teisės specialisto teigimu, iš Lietuvos įkalinimo įstaigose kalinčių 7-8 tūkstančių asmenų pavojingų ir nepataisomų tėra vienetai ar dešimtys.
A.Čepas spėja, kad tauta iš Sovietų Sąjungos perėmusi požiūrį, kad bausti reikia griežtai, o kovoti su nusikalstamumu reikia ne vykdant prevenciją.
„Jeigu kiekvienas nusikaltėlis yra priešas, kurį reikia sunaikinti, viskas susiveda į mentalitetą. Mums dar į Europos Vakarus lygiuotis ir lygiuotis, tai ilgas procesas“, - konstatuoja Teisės instituto direktorius.
Jo nuomone, pirmiausia reikia taisyti daug smulkių BK normų. Tai parodė antradienį pristatytas Teisės instituto mokslininkų atliktas tyrimas, konstatavęs, kad Lietuvos įstatymai nesudaro galimybių skirti teisingas ir efektyvias bausmes.