Pasak jo, įstatyme nėra konkrečių piniginių sumų orientyrų, jokių atskaitos taškų, kokio dydžio neturtinė žala turėtų būti priteisiama smurtinių nusikaltimų aukoms, todėl teismams tenka patiems įvertinti, kokios piniginės sumos būtų proporcingos ir teisingos esant tam tikromis bylos aplinkybėms.
„Šis uždavinys nėra lengvas, tai lemia, kad kartais teismų sprendimai netgi panašiose bylose labai skiriasi“, - pažymėjo jis.
Pasak jo, pastebima, kad neretai priteisiama suma labiau priklauso nuo pareikšto ieškinio dydžio, o ne nuo faktinių bylos aplinkybių.
„Nesant įstatyme nustatytų orientacinių už neturtinę žalą priteistų sumų dydžių, jų apskaičiavimo išeities taškas turėtų būti teismų praktikoje analogiškose bylose įprasta suma. Kita vertus, dar prireiks laiko, kol teismų praktika šioje srityje nusistovės”, - teigė Teisės instituto atstovas.
S. Bikelio nuomone, teismai turėtų mažiau reikšmės teikti ieškovo pageidaujamos sumos dydžiui, o daugiau dėmesio kreipti į bylos aplinkybių visumą ir teismų praktikoje įprastą tokių aplinkybių vertinimą. Jis teigia, kad teismai baudžiamosiose bylose neturėtų vengti priteisti didesnes, nei ieškinyje nurodyta, sumas, jeigu bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškinyje nurodyta suma yra neadekvačiai maža.
Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjas taip pat akcentuoja būtinybę kiekvienam ieškovui žalos dydį nustatyti individualiai, o ne bendrai, kad esant keletui nukentėjusiųjų kiekvienam iš jų netektų kelis kartus mažesnės išmokos už neturtinę žalą.
Jis taip pat pažymi, kad Lietuvoje sunkius sveikatos sutrikdymus patyrusiems žmonėms priteisiamos sumos yra jų netekčiai neproporcingai mažos.
Apie iškylančias problemas teisininkai antradienį ketina diskutuoti Teisės instituto organizuojamoje konferencijoje. Joje bus nagrinėjama ne tik teismų praktika dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo baudžiamosiose bei civilinėse bylose, bet ir planuojama aptarti žalos kompensavimo ne teisminiu keliu mechanizmo veikimą.