Jį per slaptą balsavimą palaikė 19 tarybos narių, o už kitą kandidatą – Apeliacinio teismo pirmininką Algimantą Valantiną – balsavo trys teisininkai.
Pats A.Valantinas kolegas ragino balsuoti už R. Norkų, nors savo kandidatūros neatsiėmė.
„Išsilavinęs ir progresyvus žmogus, jis gali mus sutelkti. Žmogus, kuris klauso ir įsiklauso“, – sakė Apeliacinio teismo vadovas.
Ankstesnės Teisėjų tarybos pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas teigė, jog R. Norkus yra „patikimas žmogus, su kuriuo galima dirbti ranka rankon“.
37 metų R. Norkus turi socialinių mokslų teisės srities daktaro laipsnį, įvairiose pareigose yra dirbęs Apeliaciniame ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismuose, iki šiol dėsto Mykolo Romerio universitete. Nuo 2014 metų gruodžio jis vadovauja Aukščiausiajam Teismui.
Pavaduotojais buvo siūlomi E. Laužikas ir A. Valantinas. Už A. Valantiną balsavo 13 tarybos narių, už E. Laužiką atiduoti – 9 balsai.
Sekretoriaus pareigos siūlomos Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas. Pastarasis jau yra ėjęs šias pareigas taryboje.
Teisėjų tarybos narys, Apeliacinio teismo teisėjas Vigintas Višinskis pasiūlęs Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės kandidatūrą, pažymėjo, kad ji yra naujai išrinkta į Teisėjų tarybą, per balsavimą Visuotiniame teisėjų susirinkime gavo apie 80 kolegų balsų, o tai rodo aukštą pasitikėjimą.
„Būtina, kad nors vienas kandidatų būtų ne tik iš aukščiausių, bet ir apylinkių teismų“, – sakė Teisėjų tarybos narys, Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.
Po balsavimo paaiškėjo, kad R. Gadliauskas surinko 13 balsų, o L. Braždienė – 9.
D. Grybauskaitė: Lietuvoje būtina kurti europietišką teisingumą
Po Teisėjų tarybos posėdžio su išrinktos tarybos nariais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė aptarė, kaip toliau stiprinti teismų darbą, spartinti bylų nagrinėjimą, užtikrinti aukštą teisėjų profesinę ir moralinę kompetenciją.
Prezidentūra praneša, kad D. Grybauskaitė pabrėžia, jog Teisėjų taryba turi didelius svertus skaidrinant ir tobulinant teismų darbą, todėl jos pareiga atsakingai prisidėti formuojant teisėjų korpusą, taikyti aukščiausius etikos standartus. Teisėjų taryba turi teisę siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui, sudaro Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją, renka Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius, Teisėjų garbės teismo narius, sudaro Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją.
Prezidentės teigimu, nuo Teisėjų tarybos principingo požiūrio į teisėjų profesionalumą ir padorumą priklauso visuomenės pasitikėjimas teisingumo vykdymu. Teismų savivaldos reiklumas padėjo pasiekti reikšmingų pokyčių – teismų sistema tapo skaidresnė ir atviresnė visuomenei, dirbti į teismus atėjo daug naujų profesionalų, išaugo visuomenės pasitikėjimas teisingumu. Būtina toliau stiprinti teismų sistemą, tęsti atsinaujinimą ir kurti europietišką teisingumą Lietuvoje.
Laukia dar vienas svarbus teismų atsinaujinimo etapas – per trejus metus Aukščiausiajam ir Apeliaciniam teismuose pasikeis net 16 teisėjų, naujo pirmininko skyrimas laukia Vyriausiojo administracinio teismo. Pasak šalies vadovės, į šiuos aukščiausius šalyje teismus turi ateiti tarnauti tikri teisės autoritetai.
Prezidentės ir Teisėjų tarybos susitikime taip pat aptarta, kaip užtikrinti kokybišką ir spartų bylų nagrinėjimą. Nors Lietuva pirmauja ES pagal civilinių bylų nagrinėjimą, išlieka aktuali baudžiamųjų bylų trukmės, jų vilkinimo problema. Prezidentė yra inicijavusi pataisas dėl teismo posėdžių pertraukų trukmės ribojimo, tačiau teisėjai ne visuomet principingai vertina proceso dalyvių veiksmus piktnaudžiaujant procesu, pasinaudojus nedarbingumo lapeliais.
Prezidentė pabrėžia, kad Teisėjų savivalda taip pat turi prisidėti prie sklandžios teismų reformos eigos, kuomet nuo 2018 metų prasidės antrasis teismų stambinimo etapas. Ši reforma užtikrins patogesnę teismų sistemą visuomenei – sujungus apylinkių ir apygardų administracinius teismus, žmogui bus sudarytos galimybės kreiptis į arčiausiai esantį teismą, bus suvienodinti teismų darbo krūviai, todėl sprendimo byloje žmogus galės tikėtis kur kas greičiau nei iki šiol. Taip pat teismai turi toliau tęsti modernizaciją, elektroninių paslaugų tobulinimą.
Tarybą išrinko visi Lietuvos teisėjai
Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, ją sudaro 23 nariai – Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai ir 20 renkamų teisėjų.
Naujoji Teisėjų taryba išrinkta prieš savaitę, ji renkama kas ketverius metus visuotiniame teisėjų susirinkime.
Taryba motyvuotai pataria prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų, dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų, taip pat motyvuotai pataria prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo.
Teisėjų taryba sudaro Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją, tvirtina Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą, kt.
Teisėjų tarybos nariai slaptu balsavimu renka ir skiria Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius teisėjus, iš visų šios komisijos narių renka komisijos pirmininką ir šio įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų, tvirtina Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus, slaptu balsavimu renka Teisėjų garbės teismo narius ir šio įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų.
Šiuo metu šalyje veikia 62 teismai, kuriuose dirba 778 teisėjai. Teismuose išnagrinėjama vidutiniškai po 1,5 tūkst. bylų per dieną.