Prezidentės teigimu, visuomenės atstovų dalyvavimas Teisėjų garbės teisme prisidės prie teismų sistemos skaidrumo, užtikrins nuomonių įvairovę bei objektyvų sprendimų priėmimą sprendžiant teisėjų elgesio klausimus. Teisėjų garbės teismas nagrinėja teisėjų padarytus nusižengimus ir skiria jiems drausmines nuobaudas.

Priimtame įstatyme numatoma, kad Teisėjų garbės teismą sudarys dešimt narių iš kurių šeši būtų teisėjai ir keturi nepriekaištingos reputacijos visuomenės atstovai. Tai sudarys sąlygas į Teisėjų garbės teismą skirti visuomeninių organizacijų, žiniasklaidos, mokslo ir kitų organizacijų atstovus. Iki šiol į Teisėjų garbės teismą buvo skiriami tik teisėjai.

Teisėjų garbės teismas buvo vienintelė teisėjų savivaldos institucija, į kurios veiklą nebuvo įtraukti visuomenės atstovai. Nepriklausomi atstovai dalyvauja Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veikloje.

Teismų sistemos skaidrinimas yra vienas svarbiausių prezidentės prioritetų, rašoma Prezidentūros pranešime.